Kalėdos

Kalėdos ne veltui tituluojamos kaip viena gražiausių metų švenčių ─ šiuo laikotarpiu daugiau laiko praleidžiame su artimaisiais, planuojame dovanų sąrašus, puošiame namus, o širdys prisipildo ramybe ir jaukumu... Tačiau tokios kalėdinės tradicijos vyravo ne visuomet: keičiantis laikams, keitėsi ir jų suvokimas, todėl jei pakalbėtumėte su seneliais ar tėvais, jie galėtų papasakoti visai kitokią istoriją. 

Saulėgrįža ar Jėzaus gimimas? 

Žemdirbystės ir gyvulininkystės laikais, šaltuoju periodu žmonės labiau nei bet kada svajodavo apie sugrįžtančią saulę, tad ir laukdavo ne Kalėdų Senelio pasirodymo, bet po truputį gražėjančių dienų. Populiarėjant krikščionybei, šis laukimo periodas įgavo Advento pavadinimą, o pati šventė pradėta sieti su Kristaus gimimu. 

Nors šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra, didžioji dalis krikščionių yra įsitikinę, jog jis gimė būtent pirmąją Kalėdų dieną. Daugelis išlikusių papročių yra susiję būtent su šia švente (dovanų dalijimas, giesmių giedojimas), tačiau laikui bėgant perėmėme ir kitų šalių tradicijas, tokias kaip eglutės puošimas ar materialumas.

Mažiau dovanų, daugiau mėsos 

Pradėjus švęsti Kalėdas, mažai kas jaudindavosi dėl to, kokiomis dovanomis pradžiugins artimuosius: dažniausiai būdavo pasirenkamos simbolinės, valgomos ar rankomis pagamintos dovanėlės, kurios atitekdavo šeimos pagrandukams.  

Kam tos dovanos, jei stalas tiesiog lūžta nuo vaišių! Jų tikrai niekuomet netrūkdavo ─ pasibaigus visiems celibatams, pirmąją Kalėdų dieną visi mėgaudavosi kiauliena ir jos patiekalais. Ypač palankiai būdavo vertinama šaltiena, kurią vaikai vadindavo tiesiog mėsos tortu. Panašu, jog įprotis sieti šias šventes su maistu niekur nedingo: iki šiol stengiamės per Kūčias paruošti 12 skirtingų patiekalų, o nuo Kalėdinio stalo daugelis pakyla su keliais priaugtais kilogramais. 

Pasveikinkim vieni kitus 

Nors dabar tokie žodžiai labiau primena žymas atlikėjo dainą, ankstesniais laikais apeiginiams linkėjimams ir sveikinimams iš tiesų būdavo skiriama daug dėmesio. Persirengę įvairiais gyvūnais ir kitais personažais, žmonės lankydavosi vieni pas kitus ir linkėdavo gero derliaus. Prie to prisidėdavo ir žyniai, o vėliau jį pakeitė Kalėda ─ manoma, jog būtent iš jo ir kilo visiems puikiai pažįstamas Kalėdų senelis.

Nekrikščioniškos Kalėdos

Kol mes rūpinamės visais kalėdiniais rūpesčiais, kai kurių tikėjimų atstovai, pavyzdžiui, musulmonai, visiškai nesiruošia šiai šventei. Nors jie tiki Jėzaus gimimu (pasak jų, tai įvyko kovo arba rugsėjo mėnesį), tačiau nemano, kad jis yra Dievas, kurio gimtadienį reikėtų ypatingai minėti, tad ir Kalėdos jiems yra įprasta diena.

Tačiau kitos religijos nėra tokios kategoriškos: hinduistai panašiu metu švenčia net kelias dienas trunkantį „Pancha Ganapati“ festivalį, tuo tarpu žydai mini šviesos šventę, geriau žinoma kaip Chanuka. Bene panašiausiai Kalėdos atrodo tarp budistų, kurie vertina Jėzų kaip asmenybę ir dėl to nemato jokių kliūčių paminėti jo gimimą. Tad nors ir savotiškai, jie taip pat mini šią šventę, stengdamiesi daryti gerus darbus, dovanodami prasmingas dovanėles ar tiesiog šventiškai papuošdami savo namus bei šventyklas.

Skirtingi kraštai, skirtingi papročiai 

Kalėdinių tradicijų skirtumų nereikia ieškoti tarp skirtingų religijų: jų surastume ir tarp tų pačių krikščioniškų valstybių. Štai pavyzdžiui Austrijoje, šventiniam sezonui dar tik įsibėgėjant, vyriškiai persirengia piktuoju Šv. Nikolajaus (šios šalies dovanų dalintojo) broliu Krampu ir gąsdina „blogus“ vaikus išsinešti savo maiše ─ ir tai tikrai ne Helovino scenarijus!

Labai dažnai skiriasi ir personažai, nešantys kalėdines dovanėles: Italijoje šį darbą atlieka miela senolė Befana, Puerto Rike vaikučiai laukia Trijų Karalių pasirodymo, o štai Maroke visi pasitinka Juodąjį Petrą. Bozicnjak, Sion Corn, Julenissen ─ tai dar keli dovanėlių dalintojų vardai, kuriuos tariant tektų gerokai palaužyti liežuvį!

Bėgant metams, net ir mūsų šalyje kiekviena šeima išsiugdo savas Kalėdų tradicijas, tačiau vertybės visuomet išlieka tos pačios. Susikaupimas, jaukumas, ramybė ir rūpestis vienas kitam ─ be viso to būtų sunku įsivaizduoti pačias gražiausias metų šventes. Pasirūpinkite, kad to nepritrūktumėte ir šiais metais!