Žmogus aukštoje pilyje

1962-ieji, Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Vokietija ir jos sąjungininkė Japonija. Nugalėtojai pasidalija Ameriką: vokiečiai pavergia Rytų pakrantę, o japonai – Vakarų. Tarp šių teritorijų plyti buferinė zona – Uolinių Kalnų Valstijos. Daugybėje kitų pasaulio vietų įsitvirtinę vokiečiai vykdo fantasmagoriškus planus: nusausina Viduržemio jūrą, bando kolonizuoti kitas planetas, surengia genocidą Afrikos žemyne. Esama slaptų žinių apie ruošiamą branduolinį smūgį Japonijai. Pasaulis susiskaldęs ir neramus, tačiau buferinėje zonoje gyvenantis rašytojas sukuria romaną, siūlantį naują realybės viziją kaip viltį pralaimėjusiesiems. Tik ar ji įmanoma?

„Žmogus aukštoje pilyje“ – alternatyviosios istorijos klasika. Romanas, įvertintas Hugo premija – pagrindiniu fantastinės literatūros apdovanojimu. Knygoje sukurta netikėta Antrojo pasaulinio karo baigties vizija primena šiurpų, žmonijos protą iš miego žadinantį sapną.

Philipas K. Dickas (1928–1982) – pirmasis mokslinės fantastikos autorius, kurio kūryba įtraukta į prestižinę klasikos seriją „Amerikos biblioteka“ (Library of America). Jo romanas „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ įkvėpė filmą „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, o pagal knygą „Žmogus aukštoje pilyje“ sukurtas to paties pavadinimo serialas.