Kada tu žydėsi?

Iš anglų kalbos vertė Eglė Devižytė

 MA-NO SO-DE AU-GA GĖ-LĖ.

GĖ-LĖS LA-PAI ŽA-LI.

...BET JI NE-ŽY-DI.

DAR NE-MA-ČIAU TO-KIOS KEIS-TOS GĖ-LĖS.

AU-GI-NU JĄ KUO GRA-ŽIAU.

LAIS-TAU KAS RY-TĄ IR VA-KA-RĄ.

ŠLUO-JU LA-PUS.

ŠIS DAR-BAS SUN-KUS!

GĖ-LEI DUO-DU DAUG ŠVIE-SOS.

BET JI VIS TIEK NE-ŽY-DI!

GIR-DAU JĄ SKA-NIA AR-BA-TA.

BET GAL JI LA-BIAU MĖGS-TA KA-KA-VĄ.

MA-NO GĖ-LĖ BI-JO KAIT-RIOS SAU-LĖS.

KAI LA-BAI KARŠ-TA, DEN-GIU JĄ SKĖ-ČIU.

VI-SAD LIN-KIU JAI LA-BOS NAK-TIES.

KI-TAIP NE-GA-LIU UŽ-MIG-TI.

VIS MO-KAU SA-VO GĖ-LĘ ŽY-DĖ-TI.

ŽY-DĖ-TI

BET JAI TUR-BŪT NE-AIŠ-KU KAIP.

TAI TIK-RAI KEIS-TA GĖ-LĖ.

NO-RIU SU-PRAS-TI, KO-DĖL JI NE-ŽY-DI.

DA-BAR JAU ŽI-NAU KO-DĖL!

TAI – MA-NO KAL-TĖ!

JI AU-GO AUKŠ-TYN KO-JOM!

„Kokia graži gėlė!“ – džiūgavo lokiukas, darže aptikęs nematytą augalą. Kasdien laistė, prižiūrėjo ir niekad nepamiršdavo palinkėti labos nakties. Bet gėlei nė motais. „Kada gi tu žydėsi?“ – vis nekantravo mažasis sodininkas. Iš kur jam žinoti, kas dedasi po žeme!

DIDŽIOSIOS RAIDĖS, TRUMPI SAKINIAI, SKIEMENUOTAS TEKSTAS, LINKSMA

ISTORIJA – PATS TAS MOKYTIS SKAITYTI!

Kai lokiukas darže atrado nematytą augalą, iškart nusprendė, kad tai – nuostabi gėlė,  kuri tuoj tuoj pražys, ir pradėjo ja rūpintis. Ir laistė, ir kalbino, ir rūpinosi, kad šviesos būtų nei per daug, nei per mažai, o ši kaip nežydi, taip nežydi. Kažin kodėl? Žaisminga skiemenuota knygelė didžiosiomis raidėmis ir trumpais sakiniais pravers visiems besimokantiems skaityti, o linksma netikėta istorija prajuokins ir suaugusiuosius.