Raudonas ir žalias. Taivanas

Taivanas – valstybė Azijos rytuose, kuri iš tiesų neegzistuoja, nes oficialiai pripažįstama kaip Kinijos dalis. Tai sala, kurią skalauja Ramusis vandenynas, Pietų Kinijos ir Filipinų jūros. Pažinti šią tolimą šalį ir jos išskirtinę kultūrą kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas, politikos mokslų daktaras Aurelijus Zykas. „Raudonas ir žalias. Taivanas“ – knyga, parašyta dienoraščio stiliumi, tačiau puikiai pasitarnaus kaip kelionių gidas ir sužadins susidomėjimą tolimąja Azijos šalimi, išsaugojusia IV a. Kinijos civilizacijos palikimą.Aurelijus Zykas apie Taivaną pasakoja iš dviejų perspektyvų – tai ispūdžiai iš dviejų autoriaus kelionių į Taivaną 2003 ir 2013 metais. Pirmą kartą jis – mainų studentas, studijuojantis Japonijoje ir nusprendęs aplankyti kitą šalia esančią Azijos šalį. Dešimtmečiu vėliau – pripažintas mokslininkas, kurį į konferenciją pakvietė Taivano universitetas. Tai dvi skirtingos istorijos, pasakojamos paraleliai, tačiau jose skaitytojas atpažins tą pačią šalį, jos simbolius, tradicijas ir kultūrą.Taivanas – kontrastų šalis, kur smėlėtus auksinius paplūdimius keičia įspūdingos uolėtų kalnų grandinės, o aplink jas vingiuoja džiunglių juostos. Visą šį kvapą gniaužiantį gamtos peizažą papildo žmogaus kultūrinis palikimas – šventyklos, muziejai, miestai ir miesteliai. „Raudonas ir žalias. Taivanas“ – tai knyga apie pietų Kinijos žmonių jautrumą, unikalią gamtą, savitą gyvenimo būdą, istoriją ir kultūrą. Joje atsispindi ir didžiųjų Taivano miestų šurmulys, ir rami kaimietiško gyvenimo tėkmė, ir įspūdžiai iš istorinių vietovių. Knygos pasakojimą papildo gausybė lyrinių intarpų - kinų filosofo Džuangdzi mintys.Knygos pabaigoje skaitytojas ras žodynėlį, kuris padės geriau suprasti kai kuriuos autoriaus vartojamus terminus. Jais Aurelijus Zykas siekė išsaugoti pasakojimo autentiškumą ir padėti skaitytojui prisiliesti prie Taivano gyvenimo ritmo, jo kalbos subtilybių.Ankstesnėje savo knygoje mokslininkas pristatė tolimąją Tekančios saulės šalį – Japoniją. Pastaroji, kaip pripažįsta autorius, jam artimesnė ir joje jis praleido daugiau laiko. O apie Taivaną jis ėmėsi rašyti nesulaukęs ilgiau šalyje gyvenančių ir geriau ją pažįstančių lietuvių bandymų imtis plunksnos.Aurelijus Zykas prisipažįsta, kad tekstas gali pasirodyti fragmentiškas ir nenuoseklus, tačiau anot jo, tai daryta sąmoningai. Autorius įsitikinęs, kad tarsi mozaika sudėlioti įspūdžiai, prisiminimų nuotrupos, turimos žinios ir patirtos emocijos geriau perteiks nepakartojamą Taivano grožį.