Bendras aprašymas: lazdynas yra krūmas arba medis, priklausantis beržų šeimai. Augalas auga Europoje ir Mažojoje Azijoje, o Lenkijoje aptinkamas ir žemumose, ir kalnuose.
Žydi: žydi labai anksti, nuo vasario iki balandžio, priklausomai nuo tam tikrų metų oro sąlygų.
Lapai: Lazdyno lapai yra susisukę, kiaušiniški arba pailgi, 5–8 cm ilgio ir 2,5 cm pločio, pakraščiuose dažnai raukuoti. Subrendę lapai būdingi dviejų spalvų: žalia viršuje su baltais taškeliais (jauni būna tankiai taškuota), o apačioje – blizga sidabrinė.
Vaisiai: lazdyno vaisius yra vienasėklis riešutas be endospermo, apsuptas trijų šepetėlių dangalu. Sumedėjęs apyvaisis (dažniausiai vadinamas "lukštu") yra šviesiai rudos spalvos ir gana įvairios formos, priklausomai nuo lazdyno veislės. Apyvaisis prie pagrindo susilieja su sėklos apvalkalu, po kurio lieka randas, vadinamas skydu. Oda per vidurį suskirstyta į netaisyklingas, labai įvairias skilteles. Vaisiai sunoksta nuo rugsėjo iki spalio. Paprastai jie vadinami lazdyno riešutais.
Brendimas: lazdyno riešutai sunoksta nuo rugsėjo iki spalio.
Auginimo reikalavimai: lazdyno riešutai geriausiai auga saulėtose, bet nuo vėjo apsaugotose vietose, derlingoje, humusingoje dirvoje. Substratas turi būti daug kalcio ir svyruoti apie neutralų pH 7. Lazdynas netoleruoja nei per lengvo, smėlingo dirvožemio, nei drėgno, durpinio substrato. Prastesnius dirvožemius reikia praturtinti kompostu, o labai žemus pH apdorojus kalkėmis.
Priežiūra: jauni lazdyno krūmai klesti negenėdami. Silpnus stiebus galima pašalinti. Kalbant apie senesnius augalus, kai kuriuos seniausius stiebus reikėtų genėti kasmet.
Peržiemojimas: paprastasis lazdynas yra gana atsparus šalčiui. Jo žiedai gali nušalti žemesnėje nei -15°C temperatūroje.
Kilmė: Europa / Azija.