Žiūrėti ir būti žiūrimai

Kas sieja kiborgus ir miuziklus, kino malonumą ir stereotipus, balsą ir emancipaciją?

Knyga ,,Žiūrėti ir būti žiūrimai", jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Kodėl jų reikia? Nes kinas kuria, atkartoja ir keičia pasaulio vaizdą, persmelktą stereotipų ir įvairių rūšių hierarchijų. Ši knyga siūlo žodyną, padedantį atpažinti, analizuoti ir (ne ką mažiau svarbu!) pasijuokti iš kino, jame mums priskiriamų vaidmenų ir savo žiūrėjimo patirčių. Kaip sako autorės, „sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“.

,,Smagi, kandi ir tiksli knyga tiems kino žiūrovams, kurie nemėgsta komiksų ir netiki feminizmu, o ypač patiks manantiems priešingai. Skaitydami ne tik pagilinsite žinias, bet rasite ir filmų rekomendacijų!" - aktorė Aistė Diržiūtė

,,Feministinė kino teorija, skirta visiems/oms mums! Žodyne aiškinamos sąvokos išsiveržia iš ekranų ir moko klausti, kaip matome bei vaizduojame save ir kitus – tiek kine, tiek gyvenime." - rašytoja, literatūros kritikė Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė

Natalija Arlauskaitė – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, tyrinėja istorinę vaizduotę fotografijoje, kine ir šiuolaikiniame mene, Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio vizualumą, medicinos vaizdiniją, feministinę kino teoriją, kritinę ir medijų teoriją. Knygų Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos (2014), Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine (2020) autorė. Drauge su Lina Kaminskaite sudarė straipsnių rinktinę Fokuse: moterys Lietuvos kine (LAPAS, 2021), nominuotą Metų knygos rinkimuose.

Miglė Anušauskaitė – komiksų autorė, vertėja, judaikos tyrėja. Piešia komiksus apie istorines Lietuvos asmenybes (knygos 10 litų (kartu su Gerda Jord (2014) apie Steponą Darių ir Stasį Girėną, Dr. Kvadratas ( 2017) apie Algirdą Julių Greimą, Kas išsigando Šliūpo? (2021) apie Joną Šliūpą), literatūrą (rubrika „Tekstai ne tekstai“ laikraštyje Šiaurės Atėnai), žydų kultūrą ir istoriją (knygelės apie Vilniaus Gaoną, sinagogą ir štetlą) ir daug kitų dalykų. Taip pat verčia iš jidiš kalbos, iliustruoja ir rašo.