Kopa

Žanro evoliucijos riboženkliu tapusi „Kopa“ dienos šviesą išvydo dar prieš „Žvaigždžių karus“, „Matricą“ ir „Trijų kūnų problemą.“ Šis kūrinys daro įtaką jau kelioms mokslinės fantastikos kūrėjų kartoms. Romano temos dabar dar aktualesnės nei tada, kai išėjo pirmas knygos leidimas: žmogaus evoliucija, genetinės manipuliacijos, karai dėl gamtos išteklių, ekologija. Kada tikslas pateisina priemones ir ką galima pasiekti žiaurumu?

Melanžas – vertingiausias ir rečiausias prieskonis Visatoje. Pailgina žmogaus gyvenimą, be jo nebūtų ir kelionių į kosmosą. Melanžas išgaunamas rūsčiajame Arakyje, arba Kopoje, kur plyti vien dykuma. Kas valdo Arakį, tas kontroliuoja ne tik prieskonio gavybą, bet ir Visatą.

Arakio planetos valdymą, Imperatoriaus sprendimu, Atreidų šeima perima iš Harkonenų, tačiau šie surengia perversmą ir nužudo hercogą Letą Atreidą. Jo mylimoji ledi Džesika su jųdviejų sūnumi Polu pabėga į dykumą. Bėglius priglaudžia fremenai – Arakio čiabuviai. Norėdamas susigrąžinti valdžią Arakyje Polas turi įgyti fremenų pasitikėjimą ir su saujele karių stoti prieš nesuskaičiuojamus priešo pulkus.

Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, išgarsėjęs futuristiška „Kopos“ romanų serija, kurią sudaro šešios knygos. Pirma dalis – „Kopa“ – pasirodė 1965 m., įvertinta Hugo ir „Nebula“ apdovanojimais.

Iš mokslinės fantastikos romanų „Kopa“ išsiskiria išbaigtais veikėjų portretais ir iki smulkmenų apgalvotomis sukurto pasaulio detalėmis. Nieko panašaus, išskyrus nebent R. R. Tolkieno „Žiedų valdovą“, negalėčiau įvardyti.

Arthur C. Clarke, rašytojas

„Kopą“ galima skaityti ne vieną sykį, kaskart atrandant ką nors nauja. Ir sąmonės kamputyje vis dar kuždės nuojauta, kad kažkas praslydo, kad tikrai dar ne visas šio kūrinio briaunas įžvelgei ir sugebėjai įvertinti.

Gintautas K. Ivanickas, rašytojas