Mirties stepė, Mirties stepė

"Kai sutapimų per daug nenorom imi tikėti Dievo valia... Bet pripažinti tai labai sunku." Gabrielė - paprasta, atviros širdies, prabudusi iš dvasinio miego mergina. Jos pasaulis giedras ir ramus: mėgstamas darbas bibliotekoje, nedidelis namelis su sodu užmiestyje, šuo Juodulis, kuris ištikimai lydi šeimininkę. Ir Mirties stepė. Neįprastos energijos kupina vieta laukuose netoli namų, kur Gabrielė tarsi tiltu persikelia į dvasios pasaulį, bendrauja su Dievu. Vieną ankstyvą pavasarį ramiame Gabrielės gyvenime pradeda dėtis keisti dalykai. Viskas prasideda nuo draugės įspūdžių apie Indiją, ten sutikto ajuvedos mokytojo Ahmiro primygtinio prašymo supažindinti jį su Gabriele ir keistuolio lankytojo Aurelijaus apsilankymo bibliotekoje. Keistų sutapimų, pažinčių, potyrių virtinė nė minutei neleidžia atsikvėpti Gabrielei. Gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis, pateikdamas vis didesnių staigmenų – žmonių ir situacijų, per kurias mergina gauna progų dar geriau pažinti save ir pasaulį, atsiverti dar platesniems dievoieškos keliams. Dėmesį priklaustanti, nelyg vienu atsikvėpimu parašyta istorija neleidžia nuobodžiauti iki paskutinės eilutės. Ar išsipildys Gabrielės troškimas mylėti ir būti mylimai, rasti savajį žmogų? Kokios išminties jai teks pasisemti Indijos ašramuose? Kuo baigsis naujųjų bičiulių sumanymas Mirties stepėje pastatyti neįprastą statinį? Tai isorija, kurią reikia skaityti širdimi, istorija apie kiekvieną iš mūsų, ištroškusį tyros, nesavanaudiškos Meilės, ieškant atsakymų į svarbiausius būties klausimus ir neatsistebintį, kokiame tobulame Kūrejo žaidime dalyvaujame... "Mes kaip šachmatų figūros. Mums tik reikia būti čia šiuose kūnuose. Dievas mus judina ir daro savo darbus. Nereikia sukti sau galvos , ką turi padaryti. Juk kasdien gauni nurodymus tiesiai į savo širdį. Belieka tik vykdyti."