MKDS HIFAS™ mikoriziniai grybai augalų šaknims žydintiems augalams

Papildomas šaknų tinklas augalams!

Tinka kambariniams, balkoniniams ir daugumai žydinčių augalų - rožėms, jeronimams, verbenoms, petunijoms, surfinijoms, fuchsijoms, lobelijoms,levandoms, pelargonijoms, magnolijoms ir kt. Netinkamas orchidiniams, erikiniams, balandiniams, burnotiniams. Produktą HIFAS erikiniams augalams naudoti - rododendrams, šilauogėms, azalijoms, viržiams, spanguolėms ir kt.

VEIKIMAS

Naudingieji mikoriziniai grybai savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas. Tai - tausojantis ir ekologiškas augalų maitinimo būdas. Mikoriziniai grybai sudaro ryšį su augalu visam gyvenimui, suriša anglies dvideginį dirvoje, pagerina dirvožemio vandentalpą.

PRIVALUMAI

• Geresnis ir subalansuotas augimas
• Atsparumas sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms
• Tausoja vandenį ir trąšas
• Gausesni, didesni žiedai
• Padidina persodinamų augalų prigyjimą
• Ypač tinka skurdžiuose, nederlinguose dirvožemiuose

NAUDOJIMAS

Į sodinimui paruoštą duobutę įberti 10-15 g sauso mišinio ir nedelsiant pasodinti augalą. Jau augantiems augalams - padarykite substrate aplink augalą gilesnių angų ir įberkite mišinio. Produktas turi tiesiogiai susiliesti su augalo šaknimis. Augalus sėjant, suformuoti produkto sluoksnį 3 cm gylyje po sėklomis, norma 150 g/m². Produkto perdozuoti neįmanoma.

Šiame pakelyje esančio produkto kiekio pakanka apdoroti pvz.: 10 pelargonijos sodinukų, 6 rožėms arba vienam magnolijos pasodui.

DĖMESIO! 3 savaites po produkto panaudojimo nerekomenduojama apdoroti augalus sisteminiais fungicidais. Venkite naudoti perteklinį kiekį sintetinių trąšų. Jas naudoti galima, bet dideli tirpių trąšų kiekiai paprastai sumažina mikorizinių grybų gyvybingumą ir veiksmingumą.

SUDĖTIS: natūralaus molio dalelės, 6 rūšių mikorizinių grybų mišinys sporų ir kolonizuotų šaknų fragmentų pavidalu, biologiniai priedai mikorizių gyvybingumo palaikymui, miltelių pavidalo biologiškai suskylantis poliakrilamido gelis.

Mikorizė – aukštesniųjų augalų ir kai kurių dirvožemio grybų abipusiai naudingas sambūvis (simbiozė, mutualizmas). Tai – evoliucijos eigoje išsivystęs ryšys, dėl kurio naudą gauna abu organizmai. Grybas gauna tiesioginį angliavandenių (cukrozės, gliukozės ir kt.) šaltinį, kuriuos augalai susintetina fotosintezės metu. Grybiena, susijungusi subtiliomis jungtimis su augalo šaknimis, žymiai išplečia augalo šaknyno tūrį ir siurbiamojo paviršiaus plotą. Todėl grybai gauna medžiagų, kurių patys negali pasigaminti, o jie augalui atiduoda didžiąją dalį vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų, kuriuos įsiurbia savo gerai išvystyto grybienos tinklo pagalba. Tokios tarpusavio sąveikos metu abu organizmai gauna daugiau nei duoda.

Absoliuti dauguma pasaulio augalų sudaro sąjungą su mikoriziniais grybais – nustatyta, kad mikorizinė simbiozė egzistuoja 92% visų pasaulyje ištirtų augalų genčių ir 80% rūšių.

Dėl savybės susijungti su augalų šaknimis, mikoriziniai grybai žymiai išplečia augalų šaknyno apimtį ir sudaro tarsi didžiulę papildomą šaknų sistemą. Grybienos hifai (plonytės išsišakojusios, susiraizgiusios ir tankiai susipynusios gijelės, sudarančios grybieną) įsisavina vandenį ir maisto medžiagas iš didžiulio dirvožemio tūrio, ir perduoda augalui. Todėl augalo mityba ir augimas reikšmingai pagerėja. Be mikorizės, augalų šaknys gali nesugebėti įsisavinti fosfatų jonų šarminės reakcijos dirvožemiuose. Tuo tarpu, mikorizinių grybų hifai tokios formos fosforą įsisaviną nesunkiai ir padaro jį prieinamą kolonizuotiems augalams. Augalai, turintys mikorizes, dažnai yra atsparesni pašaknio ligoms, kurias sukelia dirvoje gyvenantys patogenai. Be to, mikorizinių grybų hifų tinklas reikšmingai pagerina dirvožemio struktūrą, o ypač vandens išlaikymo savybes. Dėl to, mikorizes turintys augalai yra atsparesni sausros poveikiui. Negana to, mikoriziniai grybai sumažina neigiamą druskų ir metalų poveikį augalams šeimininkams, taip dar padidindami jų produktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad kai kurių mikorizinių grybų rūšys padeda augalams neutralizuoti tokių toksiškų sunkiųjų metalų kaip cinkas, švinas, kadmis ar gyvsidabris poveikį.

Mikorizių efektyvumas labiausiai atsiskleidžia itin skurdžių ir nualintų dirvožemių sąlygomis. Tokiuose dirvožemiuose pasodinti augalai, neturintys mikorizių, sunkiai prigyja ir prastai auga. Tuo tarpu, sodinant ar sėjant augalus tokiuose dirvožemiuose ir pridedant mikorizinių grybų sporų arba hifų, augalai sėkmingai prigyja ir auga.

Gamtoje egzistuoja kelių tipų ir įvairių grybų rūšių mikorizės, kurios funkcionuoja kiek kitokiu būdu. Išskiriami du stambūs mikorizių tipai, pagal tai, kaip grybų hifai susijungia su augalų šaknimis – ektomikorizė ir endomikorizė (arbuskulinė mikorizė). Pvz. didžioji dalis spygliuočių ir lapuočių medžių formuoja ektomikorizes, o žoliniai augalai – endomikorizes. Taip pat, kaip atskiros grupės išskiriamos ir ektoendomikorizės, orchidinių bei erikinių augalų mikorizės. Todėl, labai svarbu išskirti, ištirti ir padauginti konkrečių rūšių mikorizinius grybus ir sukomplektuoti juos taip, kad geriausiai tiktų tam tikriems augalams, atsižvelgiant į jų poreikius.

Mikoriziniai grybai efektyviai aprūpina augalus vandeniu ir maisto medžiagomis, padaro augalą atsparesnį dirvožemiu plintančioms ligoms, teršalams, padeda geriau atlaikyti nepalankių sąlygų laikotarpius, skatina geresnį įsišaknijimą, augimą, žydėjimą ir vaisių brandinimą. Tokį vertingą partnerį augalas gauna visam jo gyvenimui.

Prieš naudodami visuomet perskaitykite etiketę ir informaciją apie produktą.