Įrašytas 1986 m. Savo namų studijoje, „No End“ atskleidžia anksčiau be dokumentų neturinčių Keitho Jarrett'o muzikos aspektų. Jis yra čia, naudodamas elektrines gitaras, elektrinius bosus, būgnus ir mušamuosius, kad išgirstų, kaip jis žaidžia perversmas apie savo paties improvizacijas: „Kažkaip kažkas nutiko per tuos dienas per 80 -ųjų dešimtmečius, kurie niekada nesikartos“, - rašo jis savo laineriuose. "Kiek atsimenu, nebuvo jokių preliminarių svarstymų ar kompozicijų įprastine prasme-tiesiog jausmas ar gryna ritminė idėja ar bosinės linijos ar melodijos koncepcija. Nei vienas iš jų nebuvo parašytas." Apie instrumentus "," būgnai visada buvo su manimi ",-atspindi Jarrett. "Aš visada jaučiausi patrauklus instrumentams, kuriuos jūs tiesiogiai liečiate, be tarpinio mechanizmo. Todėl negaliu pasakyti, kad aš kada nors mylėjau pianiną tiek, kiek būgnai ar gitara." Daugiausia su šiais instrumentais (fortepijonas šį kartą atlieka tik vienos rūšies kupranugario vaidmenį), Jarrett sukūrė vieną iš savo neįprastų albumų. „No End“ tikrai nebus netikėtas metų albumas.