1

Vidiniai kietieji diskai (HDD, SSD, Hybrid)

(2106)
Filtras
Pirkėjai įvertino: 4.7/5
20 405 įvertinimai. Žiūrėti visus
Filtras
5.0 (11)
11759 11999
GREITAS PRISTATYMAS
0.0 (0)
6253
GREITAS PRISTATYMAS
4.7 (33)
6860 7000
GREITAS PRISTATYMAS
4.7 (50)
2177
GREITAS PRISTATYMAS
5.0 (10)
6411
GREITAS PRISTATYMAS
NAUJIENA
5.0 (1)
5929
GREITAS PRISTATYMAS
0.0 (0)
16600
GREITAS PRISTATYMAS
0.0 (0)
9160
ATSIIMKITE ŠIANDIEN
5.0 (9)
1329
GREITAS PRISTATYMAS
4.9 (27)
3269
GREITAS PRISTATYMAS
0.0 (0)
34969
GREITAS PRISTATYMAS
4.9 (9)
6469
GREITAS PRISTATYMAS
5.0 (2)
12195
GREITAS PRISTATYMAS
4.0 (1)
5460
GREITAS PRISTATYMAS
5.0 (1)
37700
GREITAS PRISTATYMAS
-13%
4.9 (9)
1475 1712
GREITAS PRISTATYMAS
4.7 (13)
9702 9900
GREITAS PRISTATYMAS
5.0 (2)
1449
GREITAS PRISTATYMAS
3.8 (4)
7390
GREITAS PRISTATYMAS
-14%
5.0 (3)
2061 2401
GREITAS PRISTATYMAS
5.0 (2)
11279
GREITAS PRISTATYMAS
5.0 (5)
5929
GREITAS PRISTATYMAS
-6%
5.0 (1)
17793 19113
5.0 (8)
3545
GREITAS PRISTATYMAS

Vidiniai kietieji diskai (HDD, SSD, Hybrid) internetu

Ruošiantis įsigyti kompiuterį, reikėtų atkreipti dėmesį į vieną iš svarbiausių kompiuterio komponentų – tai kompiuterio kietasis diskas.

Kietieji diskai yra skirti saugoti informaciją, kuri skirstoma į dvi kategorijas: programas bei duomenis. Ekspertai rekomenduoja saugoti duomenis viename kietajame diske, o operacinę sistemą ir programas – kitame. Ilgam duomenų saugojimui reikia daugiau vietos, o programoms ir operacinei sistemai yra svarbi kietojo disko sąsaja ir greita prieiga prie duomenų, nes nuo to priklauso programų darbo greitis.

Kaip pasirinkti kietąjį diską? Kuris kietasis diskas yra geresnis? Ar yra techninių parametrų, kurie lemia šį pasirinkimą?

Fizinis kietojo disko dydis

Kietojo disko dydis nurodomas coliais. Šis parametras yra itin svarbus, nes įrenginių išdėstymo lizdai yra griežtai suskirstyti.

Šiandien rinkoje yra dviejų dydžių kietieji diskai:

2,5 colio – kietasis diskas nešiojamam kompiuteriui;

3,5 colio – kietasis diskas stacionariam kompiuteriui.

Sąsaja

Sąsaja – jungties tipas, jungiantis kietąjį diską su motinine (pagrindine) plokšte. Sąsaja nustato duomenų perdavimo spartą tarp informacijos saugojimui skirto kietojo disko ir procesoriaus. Kuo didesnis šis parametras, tuo geriau.

Populiariausios sąsajos:

     SATA II (3 Gb/s);

     SATA III (6 Gb/s).

Disko talpa

Kietasis diskas tarnauja nuo penkerių iki septynerių metų, tačiau anksčiau ar vėliau jis persipildo informacija. Todėl į šį parametrą verta labai įdėmiai atsižvelgti ir įsivertinti savo poreikius. Paprastam naudojimui namuose rekomenduojama rinktis ne mažiau nei 500GB – šio kiekio pakaks filmų iš interneto parsisiuntimui bei nuotraukų archyvui. Tačiau jeigu Jūs planuojate žaisti kompiuterinius žaidimus, reikėtų rinktis mažiausiai 1TB kietąjį diską.

Veleno sukimo greitis

Veleno sukimo greitis turi didelę įtaką duomenų įrašymo ir nuskaitymo greičiui. Kuo didesnis greitis, tuo geriau, tačiau toks įrenginys taip pat bus brangesnis. Vidiniams kietiesiems diskams optimalus rotacinis greitis yra 7200 apsisukimų per sekundę. Kietasis diskas, kurio greitis yra 5400 apsisukimų per sekundę, kainuos pigiau, tačiau kels šiek tiek daugiau triukšmo.

SSD, HDD, ar SSHD (Hybrid)?

HDD yra kietasis diskas, kurį sudaro kelios magnetizuotos plokštės ir speciali galvutė. Kietojo disko darbo principas yra panašus į vinilo plokštelės grojimą

SSD – tai mikroschemų rinkinys, kuriame nėra jokių judančių dalių. SSD kietasis diskas veikia kaip USB atmintis, tačiau daug kartų greičiau.

SSHD (Hybrid ) yra tarpinis variantas tarp HDD ir SSD.

Apibendrinkime

Pabandykime trumpai apžvelgti visus SSD ir HDD privalumus bei trūkumus.

Talpa: HDD kietasis diskas pasižymi didesne talpa.

Triukšmas: SSD nėra judančių detalių, jie neskleidžia visiškai jokio garso. HDD dirba kur kas garsiau.

Svoris: SSD kietieji diskai yra lengvesni nei HDD kietieji diskai, nes jie susideda iš lustų.

Elektros energijos suvartojimas: Esant didžiausiai apkrovai, SSD sunaudoja iki 2 vatų, o HDD – iki 7 vatų. Taigi, SSD 80% sumažina elektros energijos suvartojimą.

Patikimumas: SSD turi rašymo ciklų apribojimą, o HDD kartais dėl mechaninio defekto ar nusidėvėjimo atsisako dirbti.

Defragmentacija: SSD jos nereikia. HDD be atnaujinimo praranda našumą.