Daržovių Sėklų Rinkinys, 15 pak.

Žirniai

Žirniai yra vijoklinis ankštinis augalas. Turi plunksninius lapus ir ūglius, besibaigiančius ūseliais. Žirnių ankštys žalios, sėklos apvalios, šiek tiek suspaustos, paviršius lygus. Žydi baltai, kartais švelniai rausvai. Šis augalas auginamas tiek maistui, tiek pašarams. Žirniai yra bene seniausia žmogaus auginamų kultūrų. Auginti žirnius nereikia didelių pastangų ar išteklių. Žirniai kaip ir visi augalai turi savo rūšis, nuo kurių priklauso augalo ypatumai. Yra dviejų tipų sėklos: raukšlėtos ir lygios. Lygios žirnių sėklos labiau toleruoja drėgnas auginimo sąlygas, todėl jas galima sodinti sezono pradžioje arba vėlai, kitam derliui. Lygiasėklės veislės yra krakmolingesnės ir sunkesnės nei raukšlėtos sėklos, todėl jų neverta perauginti, kad būtų galima skanauti žirnius dar būnant sultingus. Raukšlėtos žirnių rūšys prasčiau toleruoja drėgmę.

Svogūnų sėklos

Daugelis kasdienės maisto gamybos tiesiog neįsivaizduoja be svogūnų. Dažnai juos perkame parduotuvėse ir kitose prekybos vietose, tačiau lengvai galėtume užsiauginti ir savo namuose. Svogūnų auginimas yra palyginti paprastas, tereikia išsirinkti mėgstamą rūšį ir pirmyn! Mūsų asortimente rasite pačių įvairiausių svogūnų sėklų – nuo salstelėjančio, švelnesnio skonio iki aštresnių ir ryškesnio skonio daržovių. Tai visos pagrindinės svogūnų rūšys, tokios kaip, baltieji, geltonieji, raudonieji, saldieji ir kt. Populiariausios jų veislės, kurias rasite mūsų asortimente: „Albienka“, „Sttutgarter Riesen“, „De Barletta“, „Grenada“, „Elista“. Dažnai svogūnai lauke sėjami atšilus orams, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Jie geriausiai auga puveningose, mineralinėmis medžiagomis patręštose, priesmėlio ir lengvo priemolio dirvoje, kur nebūtų labai šlapia. Be to, svogūnai mėgsta saulėtas, šiltesnes dirvos vietas. Jiems ypač netinka rūgštūs, nederlingi dirvožemiai. Kai kuriuos svogūnus, priklausomai nuo jų rūšies, galima naudoti ir svogūnų laiškų auginimui. Jie puikiai tiks salotoms, troškiniams ir kitiems jūsų mėgstamiems patiekalams pagardinti.

Krapai

Krapai - itin populiarios vienmetės prieskoninės žolelės. Žiupsnelis šviežių krapų suteikia patiekalui gaivumo, kuris neatsiejamas nuo vasaros gėrybių. Krapai pasižymi maistingumu - jų lapeliai turi vitamino C, kalio, kalcio, magnio, geležies ir kitų reikalingų medžiagų sveikam organizmui. Juos galite auginti tiek darže, tiek šiltnamyje ar net vazonėlyje. Lauke krapai sėjami balandžio mėnesį ir užauga per 10-15 dienų, tačiau prieš sėją rekomenduojama juos pabrinkinti keletą dienų. Šis augalas gali ištverti dideles šalnas, tačiau jam reikalingas aukštas drėgmės lygis ir saulės šviesa. Krapai geriausiai auga purioje ir lygioje žemėje. Galite sėti juos ir tarp kitų lysvėje esančių daržovių - burokėlių, morkų ar salotų - jie puikiai augs kartu. Krapų veislės viena nuo kitos skiriasi pagal augimo ir stiebų susiformavimo laiką, o nuo to priklauso jų derlius ir skynimo laikotarpis. Patariama šiuos augalus sėti kas 10 dienų iki pat birželio vidurio, o vėliau - nuo rugpjūčio pradžios iki pat rugsėjo pirmosios pusės - tada galėsite mėgautis jais visa vasarą!

Moliūgai

Moliūgai - vieni laukiamiausių vienmečių rudens daržovių, turintys daug naudingų medžiagų (vitaminų C, B, kalio, fosforo, kalcio, magnio), pasižymintys ypatingu universalumu. Iš jų gaminamos įvairios sriubos, kepami pyragai, jų sėklomis gardinamos salotos, o gražioms rudeninėms kompozicijoms išgauti, naudojami ir dekoratyviniai moliūgai. Šios daržovės geriausiai auga derlingoje, nerūgščioje ir purioje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Moliūgai yra itin jautrūs šalnoms, todėl jie sėjami, kai dirva sušyla iki 12–13 laipsnių ir jiems auginti parinkta saulėta, šilta bei nevėjuota vieta. Prieš sodinant, moliūgų sėklas reikia pabrinkinti ir tuomet sėti tiesiai į drėgną žemę. Jos sudygsta maždaug per 5-6 dienas, o vaisiams subrendus - jie nurenkami. Moliūgai pasižymi įvairiausiais dydžiais, formomis ir spalvomis. Sviestiniai (butternut) moliūgai turi itin švelnų skonį. Šios veislės daržovės užauga nedidelio dydžio, todėl jas lengva vartoti kasdien. Jei turite didelę šeimą ar mėgstate draugų susibūrimus - verta rinktis didelius vaisius subrandinančias rūšis. Skanaukite gardžiais patiekalais su Jums tinkamais moliūgais!

Petražolės

Petražolės yra dvimetis augalas ryškiai žaliais, į plunksnas panašiais lapais, priskiriamas tai pačiai šeimai, kaip ir krapai. Ši populiari žolė naudojama padažams, salotoms ir ypač sriuboms, nes sumažina druskos poreikį. Petražolės yra ne tik puikus garnyras, bet ir naudingos Jūsų sveikatai, jose gausu geležies, vitaminų A ir C! Petražolės kilusios iš Viduržemio jūros regiono yra dvimetis augalas, tačiau dažniausiai auginamos kaip vienmetis namų soduose. Po pirmųjų metų lapai tampa kartesni ir kietesni, tačiau augalas mielai gali būti sėjamas iš naujo. Norint tobulų sąlygų auginti petražoles, pasirinkite vietą, kurioje šviečia saulė (bent 6 valandas per dieną) ir kurioje yra gerai drenuojamas dirvožemis, gausu organinių medžiagų. Idealiu atveju dirvožemio pH turėtų būti apie 6,0 - šiek tiek rūgštus. Taip pat pabandykite pasirinkti vietą, kurioje nėra piktžolių, bus lengviau matyti dygstančias petražoles. Petražolių sėklas galima pradėti auginti patalpose arba sėti tiesiai darže. Tačiau petražolių augalų liemeninės šaknys yra gležnos, todėl persodindami būkite ypač atsargūs!

Rūgštynės

Rūgštynės - daugiamečiai žoliniai augalai, kurių lapuose yra daug naudingų baltymų, angliavandenių, vitaminų (B1, B2, C) bei mineralinių medžiagų (kalcis, kalis, magnis, fosforas). Jos vienos ankstyviausių lapinių daržovių, kurių maistui naudojami itin jauni lapai, iš kurių gaminamos salotos ar verdama gardi rūgštynių sriuba. Jų sėklos yra labai mažos ir ilgai dygsta. Augalas nereikalauja ypatingos dirvos - gerai auga rūgščioje, drėgnoje, puveningoje priemolio žemėje. Itin svarbu, kad dirvoje nebūtų daug piktžolių, todėl reikia gerai paruošti ją sėjai - patręšti papuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis bei 2 ar 3 dienas palaikyti sėklas drėgname audinyje. Pasėjus rūgštynes balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, derliu galima gerėtis vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, o pasėjus sėklas birželio pabaigoje - liepos pradžioje - jau kitų metų pavasarį. Rūgštynės yra atsparios šalčiui, o sėklos dygsta esant 2-3°C laipsnių šilumai. Jos sudygsta maždaug per 10-15 dienų ir vienoje vietoje auginamos apie 3-4 metus. Visą augimo laikotarpį žemė turi būti gerai purenama, o piktžolės išraunamos - tada sulauksite sveiko, skanaus ir gausaus daržovių derliaus.