Arbūzai yra tikri uogų pasaulio banginiai – jų dydis kartais stebina, ypač jei apie juos galvoji kaip apie uogas (o taip ir yra!). Bet arbūzai ne tik dideli, jie ir skanūs bei atgaivinantys. Būtent dėl pastarosios savybės daugybė žmonių neįsivaizduoja vasaros be arbūzų savo darže ar šiltnamyje. Nenuostabu, kad arbūzai tokie gaivinantys, nes net 92% jų masės sudaro vanduo. Jie kilę iš karšto klimato Afrikos regionų, kur buvo naudojami ne kaip maisto, o būtent kaip geriamo vandens šaltinis. Taigi, koks tas arbūzų auginimas?
Kaip sodinti arbūzus?
Paprastai naudojamas vienas iš dviejų arbūzų sodinimo metodų: daiginimas vazonėliuose arba sėklų sodinimas tiesiai į dirvą. Kuris metodas geresnis visiškai priklauso nuo klimato sąlygų.
- Sodinimas dirvoje.
Arbūzų auginimo pradžia – ne anksčiau kaip dvi savaitės po paskutinių pavasario šalnų. Daugumai arbūzų veislių reikia apie 100 ir daugiau dienų, kad subrandinti derlių. Todėl rengiantis sodinti arbūzus šį skaičių reikėtų turėti omenyje ir pasiskaičiuoti, ar arbūzams užteks laiko užaugti iki šalnų. Labai liūdnas vaizdas matyti, kaip nuostabiai išsikeroję arbūzų vijokliai užmezga vaisius, bet jiems nespėjus sunokti užeina rudeniški orai.
.jpg)
Arbūzų sėklos sudygti gali tik dirvoje, kurios temperatūra įšilusi bent iki 15-16 oC, tačiau geriausiai ir greičiausiai jos dygsta 25-32 oC temperatūros dirvožemyje. Jei manote, kad jūsų dirvožemis jau pakankamai šiltas, tada metas sodinti!
Sodinimui ideali drėgna, bet ne permirkusi žemė. Geriausia ją sudrėkinti palaistyti kelias valandas prieš sodinimą arba sodinti praėjus keletui valandų po lietaus. Sodinti reikėtų ant iš žemės suformuotų kauburėlių, apie 2 cm gylio duobutėse, tada jas užberti žeme ir gausiai palaistyti iš laistytuvo. Arbūzų sėklos turėtų sudygti per 5-10 dienų. Kai daigai užauga iki 5 cm ar daugiau, juos reikėtų šiek tiek praretinti, paliekant gražiausius daigelius, o mažiau gražius atskiriant. Kiekviename kauburėlyje reikėtų palikti po vieną gražiausią daigą.
- Daiginimas vazonėliuose.
Arbūzų auginimas Lietuvoje gali būti komplikuotas dėl klimato sąlygų ir sąlyginai trumpo šiltojo metų laikotarpio. Labai tikėtina, kad arbūzus auginant iš sėklų iš karto dirvoje, jie paprasčiausiai nespės subrandinti derliaus. Tačiau šiai problemai yra sprendimo būdas: arbūzus pradėti daiginti šiek tiek anksčiau vienkartiniuose vazonėliuose arba šiltnamyje, ir tik vėliau, pasibaigus pavasario šalnoms, persodinti juos į daržą lauke (rekomenduojama lauko temperatūra – 21oC). Kadangi arbūzų šaknys labai jautrios ir dėl to gali tiesiog neišgyventi persodinimo procedūros, geriausia daigus auginti specialiuose savaime suyrančiuose vazonėliuose (pavyzdžiui, pagamintuose iš karvės mėšlo). Tokiu būdu, arbūzų daigus galima įsodinti į dirvą lauke tiesiog su visu vazonėliu. Šis savaime suirs ir dar suveiks kaip trąša arbūzams.
Kaip auginti arbūzus: svarbu užtikrinti sąlygas
Kad naminiai arbūzai užaugtų dideli ir gardūs, būtina jiems sukurti pačias geriausias sąlygas, kokias tik įmanoma. Štai keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti, norint pasiekti šį tikslą.
Vietos parinkimas. Panašiai kaip ir agurkai ar moliūgai, arbūzai augdami išplintą po visą jiems suteiktą plotą, o esant mažesnei erdvei, lipa per tvoras, apsiveja kitus augalus ir veržiasi išorėn. Todėl arbūzus geriausia auginti kiek toliau nuo likusio daržo, kad jie vėliau neužgožtų ir netrikdytų kitų augalų augimo. Jei arbūzų auginimas lauke atskirai jums netinkamas, tuomet patariama sodinti juos kur nors pačiame daržo kampe, o besikerojančius daigus nukreipti į tą pusę, kur jie niekam netrukdys. Galima netgi priversti arbūzus augti vertikaliai ant špalerių (specialių grotelių). Parenkant vietą taip pat svarbu žinoti, kad arbūzų auginimas nerekomenduojamas ten, kur per pastaruosius trejus metus augo moliūgai, aguročiai, patisonai ir melionai. Tai padidina riziką būsimus arbūzus sirgti įvairiomis ligomis.
Saulės šviesos ir šilumos užtikrinimas. Arbūzams būtini dideli saulės šviesos ir šilumos kiekiai. Idealiu atveju, jiems turėtų būti sukurta galimybė maudytis tiesioginiuose saulės spinduliuose bent 10 valandų per parą. Todėl renkantis vietą arbūzų sodinimui, reikia atkreipti dėmesį, ar ant arbūzų toje vietoje vėliau kas nors nemes šešėlio, pvz. medžiai ir jų lapija. Šiluma labai svarbi sėkmingam arbūzų auginimui, todėl jei jūsų klimato zonoje vasaros vėsios (jei dalį vasaros tenka dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis, reiškia vėsios), tuomet rekomenduojamas arbūzų auginimas šiltnamyje, o ne lauke. Tai leis sulaukti gausesnio ir skanesnio derliaus.
Dirvožemio įvertinimas. Arbūzams labiausiai patinka puri, gerai nusausinta, smėlinga dirva. Jei dirvai nėra smėlinga, į arbūzų sodinimo vietą galima įmaišyti šiek tiek smėlio. Bet to nepatariama daryti tiems, kurių daržuose dirvožemis pasižymi dideliu molingumu. Tokiu atveju, dirvožemio struktūrai praturtinti labiau tinka kompostas. Įvairių kompostų galima įsigyti parduotuvėse, tik juos renkantis reikėtų atsižvelgti, ar jie subalansuoti arbūzų auginimui.
Pakankamas vandens kiekis. Neturėtų stebinti, kad būdami tokie sultingi, arbūzai mėgsta iš dirvožemio siurbti vandenį. Todėl juos reikia gausiai laistyti, rekomenduojama tą daryti bent kartą į dieną. Vėliau, arbūzams kiek paaugus, galima tą daryti ir šiek tiek rečiau. Taip pat galima praleisti tas dienas, kuriomis buvo lietaus.
Kada nuimti arbūzų derlių?
Arbūzų derliaus nuėmimo laikas labai priklauso nuo auginamos veislės. Auginant arbūzus Lietuvoje, ankstyvųjų veislių derliaus reikėtų tikėtis liepos pabaigoje, paprastų veislių per visą rugpjūtį, o vėlyvųjų rugsėjo pradžioje. Vėlesni mėnesiai arbūzams Lietuvoje jau per vėsūs. Sužinoti, ar arbūzai jau sunoko, galite juos paversdami ir pasižiūrėdami į jų gulėjimo vietos spalvą. Jei ji geltona, tuomet arbūzas greičiausiai bus pakankamai prinokęs. Yra ir daugiau arbūzų sunokimo ženklų: sudžiūvęs ūselis prie arbūzo stiebo; šalia ūselio pageltoniję lapai; nudžiūvęs žiedas arbūzo gale; iš blizgančios į matinę pasikeitusi spalva. Jei akivaizdžiai pastebite šiuos požymius – skanaus, jūsų arbūzų derlius jau čia!
Arbūzų auginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas užsiėmimas, bet žinant svarbiausius niuansus, tai – gana lengva. Žinoma, darže visada gali atsitikti kas nors netikėto, pavyzdžiui užpulti kenkėjai, graužikai ar skruzdėlės. Kaip naikinti skruzdėles irgi pravartu žinoti, todėl apie tai skaityti kviečiame kitame gide.
