Naudingi patarimai

kompiuteriai

Kas lemia kompiuterio greitį ir kaip jį pagreitinti?

Kompiuterinių programų strigimas ar pernelyg lėtas puslapių atidarymas sukelia nepatogumų kiekvienam vartotojui. Siekiant to išvengti, prieš perkant naują kompiuterį ar norint pagreitinti dabar naudojamo prietaiso darbą, svarbu suprasti ir išsiaiškinti, kas lemia kompiuterio greitį. Aspektai, nuo kurių priklauso kompiuterio greitis Kaip sparčiai veiks nešiojamieji ar stacionarūs kompiuteriai, priklauso nuo šių veiksnių: Centriniai procesoriai (CPU) vykdo visas instrukcijas ir prižiūri pagrindines funkcijas. CPU greitis, matuojamas megahercais, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos greitam kompiuterio veikimui. Didesnis RAM (laisvosios kreipties atminties) skaičius taip pat užtikrina didesnį kompiuterio našumą – ypač tuomet, kai vienu metu yra naudojamos kelios programos. Kietojo disko dydis nustato duomenų, kurie gali būti išsaugoti, kiekį. Kai ši vieta yra užpildoma, sistema sulėtėja, tad jeigu siekiate spartesnio kompiuterio veikimo, vertėtų ištrinti nenaudojamus failus ar programas. Kietojo disko apdorojimo greitis nusako, kaip greitai diskas gali perduoti ir saugoti informaciją – šis parametras turi tiesioginės įtakos kompiuterinių programų paleidimui ir įkėlimui. Svarbu atkreipti dėmesį ir į disko tipą – nors SSD diskai dažniausiai pasižymi mažesne vidine atmintimi, toks variantas yra gerokai spartesnis nei tradicinis standusis diskas. Vaizdo plokštė taip pat gali padidinti kompiuterio našumą, ypač tuomet, jeigu sistema dažnai naudojama žaidimams ar vaizdo įrašų peržiūrai. Siekiant efektyvesnių rezultatų užsiimant šiomis veiklomis, galima atskirai įsigyti aukštos kokybės vaizdams apdoroti skirtas vaizdo plokštes ir įdiegti jas savo turimame kompiuteryje. Tais atvejais, kai kompiuteris netikėtai pradėjo veikti gerokai lėčiau, kaltos gali būti kenkėjiškos programos bei virusai. Be tiesioginės įtakos Jūsų asmeniniams dokumentams, šios programos taip pat eikvoja sistemos išteklius, kadangi tiesiog tyliai yra paleidžiamos fone. Kaip pagreitinti kompiuterio darbą? Svarstydami, kaip pagreitinti kompiuterį (Windows 10, 7 ar bet kurią kitą operacinę sistemą naudojantį įrenginį), pirmiausia išbandykite šiuos patarimus: Reguliariai valykite kompiuterį Kietajame diske besikaupiantys laikinieji failai, užima pakankamai daug vietos ir gali paveikti kompiuterio našumą. Dėl šios priežasties rekomenduojama reguliariai ištuštinti šiukšlinę, išvalyti interneto istoriją ir slapukus (angliškai geriau žinomus kaip „cookies“). Taip pat vertėtų ištrinti nenaudojamas programas ir pagalvoti apie galimybę senas nuotraukas ar kitus dokumentus laikyti išorinėse laikmenose. Jei kietieji diskai turi mažiau nei 15 procentų laisvos vietos, labai tikėtina, kad Jūsų kompiuteris pradės veikti lėčiau. Valyti reikia ne tik kompiuterio vidų, bet ir jo išorę – laikydami jį švarioje vietoje ir profilaktiškai nuvalydami dulkes, išvengsite vidinių detalių gedimų. Neleiskite kompiuteriui automatiškai paleisti programų Tikriausiai esate pastebėję, kad įjungiant kompiuterį, kartu su juo įsijungia ir kitos, fone veikiančios programos. Jei jų kiekis bus labai didelis, kompiuterio darbas gali šiek tiek sulėtėti. Tad verčiau leiskite veikti tik pačioms svarbiausioms programoms (tokioms kaip antivirusinė), o visas kitas įjunkite tik tuomet, kai jų prireiks. Šią informaciją rasite sistemos nustatymuose. Atkreipkite dėmesį į kompiuterio energijos vartojimo režimą Visi kompiuteriai turi kelis energijos vartojimo režimus – geriausią akumuliatoriaus įkrovą, didžiausią našumą ir tarpinį variantą. Jei naudojate stacionarų kompiuterį, praktiškai visuomet galite naudoti didžiausią našumą siūlantį režimą – tuomet šis įrenginys taps pastebimai greitesnis. Tuo tarpu tokiu režimu veikiantys nešiojamieji kompiuteriai gali pakankamai greitai išsikrauti, tad jį vertėtų pasitelkti tais atvejais, kai netoliese yra elektros lizdas. Įsitikinkite, ar Jūsų kompiuteris yra pakankamai apsaugotas Įsitikinkite, kad Jūsų kompiuteris turi sėkmingai funkcionuojančią antivirusinę programą ir reguliariai atlikite virusų skanavimą. Galite net nepastebėti, kaip fone veikiančios kenkėjiškos programos ne tik sulėtina Jūsų kompiuterį, bet ir kėsinasi į kitą Jums svarbią informaciją. Atlikite disko defragmentavimą Kai duomenys yra fragmentiški, kompiuteris visame kietajame diske turi ieškoti pasklidusių failų – tikriausiai net nereikia sakyti, kad toks procesas užima nemažai laiko. Tuo tarpu atlikus defragmentavimą, failai sudedami taip, kad kompiuteris galėtų pasiekti juos kuo greičiau ir patogiau. Dažniausiai šis procesas atliekamas automatiškai, tačiau jei reikia, papildomai jį galite atlikti ir rankiniu būdu – šią opciją labai lengvai rasite kompiuterio nustatymuose. Atnaujinkite operacinę sistemą Programinės įrangos atnaujinimai gali ištaisyti klaidas ir trūkumus, dėl kurių kompiuteris pradėjo veikti lėčiau. Dažniausiai apie tokius naujinimus esame informuojami, tačiau tai patikrinti galite ir patys. Nustatymuose suradę skiltį „Windows“ naujinimas (angl. Windows update), spustelėkite mygtuką „Tikrinti, ar yra naujinimų“ (angl. Check for updates). Tuomet žinosite, ar naudojatės naujausia operacinės sistemos versija. Reguliariai perkraukite savo kompiuterį Kai paliekate kompiuterį įjungtą, foninės programos ir kitos aplikacijos perima jo atmintį, tačiau jį perkrovus, ji yra atnaujinama ir vėl gali būti sėkmingai naudojama. Tam, kad šie procesai būtų kuo sklandesni, svarbu bent kartą per savaitę išjungti arba iš naujo paleisti savo kompiuterį. Įsigykite papildomos RAM atminties Tai – operatyvioji kompiuterio atmintis, kuri naudojama tuomet, kai paleidžiamos programos. Kuo daugiau jų vienu metu naudojate, tuo daugiau RAM Jums reikės. Tad jeigu pastebėjote, kad kompiuteris lėčiau veikia būtent tais atvejais, kai dirbate su keliomis (ar tiesiog – sudėtingesnėmis) programomis, tai gali būti vienas iš būdų, kaip pagreitinti PC. ​​​​​​​ Atsižvelgę į visus šiuos kriterijus, pakankamai lengvai galėsite pagreitinti kompiuterio veikimą ar išsirinkti Jūsų lūkesčius pateisinsiantį naują prietaisą. Įvairias jo detales visuomet galima pakeisti dar efektyvesnėmis, tačiau svarbiausia žinoti, nuo ko reikia pradėti aiškintis, kodėl kompiuteris veikia lėtai.

4.9/5
2020 09 01

Kaip prijungti kompiuterį prie televizoriaus?

Dažnai pasitaiko situacijų, kuomet parsisiųstą filmą ar kitą informaciją norisi žiūrėti didesniame, televizoriaus ekrane. Tai padaryti tikrai nėra sudėtinga – tereikia kompiuterį prijungti prie televizoriaus. Atsižvelgiant į TV tipą, šiam tikslui galima naudoti HDMI kabelį arba WiFi ryšį – šį kartą panagrinėsime abu šiuos prisijungimo būdus. Kaip prijungti kompiuterį prie televizoriaus su HDMI kabeliu? Nors šiuolaikiniai televizoriai siūlo įvairių galimybių ir dažnai palaiko interneto ryšį, pats paprasčiausias būdas prijungti laptopą prie televizoriaus yra naudoti HDMI kabelį. Atlikę kelis paprastus veiksmus, netrukus pageidaujamą vaizdą išvysite savo televizoriuje. 1. Įsitikinkite, ar abu Jūsų naudojami prietaisai turi HDMI jungtį ir įsigykite jiems tinkamą kabelį. 2. Pastatykite kompiuterį taip arti televizoriaus, kad pasiektumėte jį naudodami HDMI kabelį. 3. Suraskite, kur kompiuteryje yra ši jungtis – ji gali būti tiek galinėje, tiek šoninėje pusėje, dažniausiai netoli USB lizdo. Ji bus pasižymėta kaip „HDMI“. 4. Šio kabelio galai visiškai nesiskiria, tad bet kurį iš jų turėtumėte įkišti į atitinkamą kompiuterio lizdą. 5. HDMI jungtis televizoriuje yra netoli maitinimo kabelio, tad suradę ją, turėtumėte pakartoti analogiškus veiksmus ir įkišti į tinkamą lizdą kitą kabelio galą. 6. Naudodami televizoriaus mygtukais ar nuotoliniu valdymo pulteliu, pakeiskite televizoriaus įvestį (angl. Input) – jeigu prietaise yra keli HDMI prievadai, pasirinkite tą, kurį prijungėte prie televizoriaus. 7. Grįžkite prie kompiuterio, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant darbalaukio ir pasirinkite ekrano nustatymų meniu (angl. Display Settings). 8. Spustelėkite mygtuką „Aptikti“ (angl. Detect) – tai leis kompiuteriui ieškoti prijungto televizoriaus. 9. Pasirinkite Jums tinkantį ekrano vaizdą, patikrinkite, ar tikrai matote viso ekrano rėžimą ir išsaugokite pageidaujamus parametrus. 10. Paleiskite filmą ar kitą informaciją ir patraukite pelės ekrano žymeklį – tai Jums leis mėgautis pilnu vaizdu be jokių papildomų mygtukų. Susitvarkyti su tokia užduotimi pavyks kiekvienam, nors kiek suprantančiam apie kompiuterio ir televizoriaus jungtis. Vis dėlto, jeigu atsirado nesklandumų, rekomenduojama abu šiuos prietaisus perkrauti – tai vienas paprasčiausių problemos sprendimų. Belaidis kompiuterio prijungimas prie TV Daugelis šiuolaikinių televizorių palaiko ir WiFi ryšį – jei ir Jūs naudojatės tokiu prietaisu, šių dviejų įrenginių sujungimas bus dar paprastesnis. Norėdami išsiaiškinti, kaip prijungti kompiuterį prie televizoriaus per WiFi, vadovaukitės šiais žingsniais: Įsitikinkite, kad tiek kompiuteris, tiek televizorius palaiko „WiFi Direct“ (arba „Miracast“) funkciją. Naudodami televizoriaus pultelį, jo nustatymuose pasirinkite šaltinį „Ekrano atspindėjimas“ (angl. Screen mirroring). Dažnu atveju ekrane išvysite televizoriaus gamintojo logotipą. Įeikite į kompiuterio nustatymus, suraskite skiltį „Įrenginiai“ (angl. Devices), pasirinkite „Įtraukti Bluetooth arba kitą įrenginį“ ir pasirodžiusiame sąraše pasirinkite savo televizorių. Kompiuterio nustatymuose suraskite skiltį „Projekcijos parametrai“ (angl. Projecting to this PC). Čia, priklausomai nuo poreikių, galite koreguoti savo nustatymus, ir pavyzdžiui, pakeisti įrenginių pavadinimus ar pridėti PIN kodą. Spustelėkite klavišų „Windows“ ir „P“ kombinaciją, kad atvertumėte projekcijos nustatymus. Tuomet pasirinkite variantą „Tik kompiuterio ekranas“ (angl. PC screen only) arba kitą Jums tinkantį variantą ir spustelėkite „Prisijungti prie belaidžio ekrano“ (angl. Connect to a wireless display). Jei televizorius paprašys patvirtinti šiuos parametrus, tai ir padarykite. Pasirinkę Jums patogesnį metodą ir vadovaudamiesi atitinkamais žingsniais, labai greitai perprasite, kaip sujungti kompiuterį su TV per WiFi ar naudojantis HDMI kabeliu. Kuris būdas bus geresnis, priklauso nuo Jūsų įpročių ir televizoriaus funkcijų bei jungčių – būtinai jomis pasidomėkite.

4.3/5
2020 08 24

Nešiojamasis kompiuteris - kokį išsirinkti?

Nešiojamas kompiuteris jau seniai nebelaikomas prabangos preke. Kažkada kone kiekvieno namuose buvusį stacionarų šiandien keičia nešiojamieji. Tokie kompiuteriai tapo populiarūs dėl savo mobilumo ir patogumo bei dėl nuolat mažėjančios kainos ir didėjančio kokybės santykio. Jie lengvi, estetiški, patogūs naudotis. Ketinate kaip tik tokį įsigyti, tačiau nesate IT specialistas? Nesijaudinkite, Jums reikia žinoti keletą pagrindinių dalykų, kad galėtumėte susigaudyti terminuose ir techniniuose parametruose. Pirmiausia, ką turite padaryti, tai apsispręsti, kokiu tikslu perkate šį prietaisą. Mokslams, darbui ar pramogoms: Naršysite internete, siųsite laiškus, rašysite, skaičiuosite, žaisite nesudėtingus žaidimus, kartkartėmis pažiūrėsite vieną kitą filmą? Tuomet Jums pakanka vidutinės klasės standartų kompiuterio. Dirbsite su kompiuterine grafika, redaguosite filmus, fotografijas, žaisite aukščiausio lygio žaidimus, naudositės naujausiomis programomis? Tada rinkitės nuo aukštesnių iki aukščiausių parametrų kompiuterinę techniką. Jei nesate kompiuterių asas ir norite išsirinkti Jums tinkamą kompiuterį, turite žinoti, kad reikia atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus. Tai procesorius, operatyvioji (RAM) ir pastovioji atmintis (kietasis diskas), vaizdo plokštė, ekrano įstrižainė ir raiška. Top nešiojami kompiuteriai Nešiojamo kompiuterio kaina prasideda nuo 200 eurų. Didžiąją dalį pirkinio sumos sudarys procesoriaus, kietojo disko, vaizdo plokštės ir paties kompiuterio korpuso kaina. Pinigų suma auga kartu su pasirinkto kompiuterio parametrais: kuo jie aukštesni – tuo didesnė kaina. Neskubėkite rinktis aukštų parametrų. Pavyzdžiui, Jums tikrai nereikia 1 TB talpos HDD kietojo disko, jei neplanuojate dirbti su multimedija. Kasdienėms užduotims kur kas efektyvesnis ir ženkliai greitesnis bus 128 GB SSD diskas. Tą patį galima patarti ir renkantis kompiuterio procesorių. Jums spręsti, kurioje vietoje sutaupyti, o kurioje mokėti daugiau. Kaip ir visur – čia galioja ta pati taisyklė – kuo aukštesnė kokybė – tuo didesnė kaina. Visgi, tai nereiškia, jog tarp pigesnių įrenginių neįmanoma rasti kokybiškų variantų. TOP10 nešiojamų kompiuterių iki 400 eurų įrodė, jog ir net turint nedidelį biudžetą, galima surasti visus poreikius tenkinantį prietaisą. Nešiojamo kompiuterio svoris paprastai svyruoja nuo 1,5 iki 3,8 kg. Manoma, kad 3 kg yra riba tarp „labai sunku“ ir „nelabai sunku“. Standartinis 15,6 colio įstrižainės kompiuteris sveria nuo 2,5 iki 3 kg. Žinoma, nuo to priklauso kaina: kuo lengvesnis kompiuteris, tuo didesnė bus jo kaina. Prieš įsigydami nešiojamą kompiuterį, pasidomėkite, kiek laiko veikia jo akumuliatorius. Atkreipkite dėmesį, kad kompiuterio maitinimo elementas veiktų bent dvi valandas be elektros. Kuo kompiuteris mažesnis, tuo jis mažiau sunaudoja elektros, dažniausiai maži kompiuteriai veikia ilgiau nei dideli, o jeigu akumuliatorius talpesnis, net iki 2-3 kartų ilgiau. Tačiau 2 valandų veikimo be elektros energijos intervalas – tai standartinis minimumas. Taip pat prietaisas turi būti patogus naudoti, kompiuterio jungtys turi būti išdėliotos ne per arti viena kitos, klaviatūra ir pelės laukeliai turi būti patogūs bei malonūs liesti. Pagrindiniai parametrai, kuriuos būtina žinoti: Procesorius - tai kompiuterio smegenys, be kurių šis prietaisas tiesiog neveiktų. Šiuo metu Lietuvos rinkoje vyrauja du populiariausi gamintojai - tai Intel ir AMD. Brangesnis ir labiau vertinamas specialistų – Intel. Tiesa, AMD – pigesni. Intel firmos procesoriai su ženklu Celeron, skirti daugiau ofisiniam darbui, o iš AMD populiariausi šiandien – dviejų ir keturių branduolių procesoriai. Dviejų branduolių procesoriai -  tokie procesoriai yra pigesni bei jų pilnai pakanka naudojant kasdienius darbus kompiuteriu (naršyti, rašyti, skaičiuoti). Intel Celeron – pigiausi ir silpniausi procesoriai, naudojami kompiuteriuose. Intel Pentium – šiek tiek galingesni procesoriai, naudojami pigesniuose kompiuteriuose bei Intel Core i3, Intel Core i5. Keturių branduolių – kad ir Intel Core i7, greiti ir galingi, skirti profesionalams. Turbo boost – viena iš Intel naudojamų technologijų, kuri išsiskiria tuo, jog paprastesniems procesams neišnaudojamas visas procesoriaus galingumas. Tik tada, kai atsiranda daugiau kompiuterio resursų reikalaujančių procesų, procesorius ima veikti pilnu pajėgumu. Intel Core i7 procesorių rekomenduojame tiems, kas dirba su daug resursų naudojančiomis programomis, tokiomis kaip video redagavimo, braižybos ir projektų kūrimo. Naudodami kompiuterius su šiais procesoriais Jūsų atliekami darbai vyktų kur kas greičiau ir sklandžiau. Kompiuterio atmintis. Dažnai žmonės painioja operatyviąją atmintį – RAM su duomenų kaupimo (kietojo disko) atimtimi. Tačiau tai du skirtingi ir labai svarbūs kompiuteriui dalykai. Šias laikais yra populiariausios dviejų tipų atminties saugyklos – SSD, greitesnė, bet mažesnės talpos ir brangesnė atmintis arba HDD (kietieji diskai), kurie yra lėtesni, bet žymiai pigesni ir daug talpesni. Jeigu jūs neturite didžiulio biudžeto, bet ir neplanuojate savo kompiuteryje saugoti filmų daugybės nuotraukų ar žaidimų, galite rinktis kompiuterį su nedidelės talpos SSD. Jeigu biudžetas labai nedidelis, galite rinktis tik kompiuterį su kietuoju disku, tuo tarpu kompiuteriui pinigų negailintiems rekomenduojame rinktis kompiuterį su dvejomis saugyklomis – SSD, kuriame būtų kompiuterio operacinė sistema (taip kompiuteris veiks greičiau) ir kietuoju disku, kuriame būtų visi žaidimai, dokumentai, vaizdo įrašai ar kiti dalykai, kuriems nereikia įspūdingųjų SSD greičių. Baterijos tarnavimo laikas Nešiojamo kompiuterio baterijos tarnavimo laikas priklauso ne tik nuo baterijos dydžio, bet ir nuo procesoriaus, ekrano, aušintuvų kiekio ir daugybės kitų faktorių, todėl geriausia yra tiesiog paieškoti informacijos internete arba pasikliauti gamintojo teikiama informacija. Turėkite omenyje, kad galingi žaidimų kompiuteriai be elektros lizdo negalės veikti ilgiau, negu 4 valandas. Ilgiausiai veikiantys kompiuteriai yra „Chromebook“ ir aukštos klasės lengvieji „Windows“ kompiuteriai. „MacBook“ – kažkur viduriuke. Su šiais kompiuteriais turėtumėte sugebėti dirbti dieną, bet ne daugiau. RAM atminties veikimas tiesiogiai susijęs su procesoriaus darbu, tam tikra atminties dalis (ar net visa atmintis) gali veikti, kaip neatskiriama procesoriaus dalis (registrai, registrų langai, stekas, akumuliatoriai ir pan.). Operatyvioji atmintis (RAM) yra vienas svarbiausių kompiuterio komponentų, į kurį perkant reikėtų kreipti ne mažesnį dėmesį nei į kitas sistemos dalis, ypač jei kompiuteris bus spartinamas. Rekomenduojama rinktis ne mažiau 4 GB. Nuo to, kokį pasirinksite procesorių ir RAM, priklausys jūsų nešiojamo kompiuterio greitis. Nerekomenduojama rinktis daugiau negu 4 GB, jei nežadate dirbti su sudėtingomis grafikos programomis. Geriausia rinktis 4 GB vienoje plokštelėje, bet ne 2 + 2 GB, nes jei ateityje norėsite atnaujinti kompiuterį, reikės daugiau investuoti į naujos detalės pirkimą. Teks vieną plokštelę išimti, kad įdėtume kitą. Pvz.: Jei norite 6 GB RAM, o kompiuteryje yra 4 GB (2­+2), tai neužteks nusipirkti dar 2 GB – reikės išimti turimus 2 GB ir įsigyti 4 GB, o tai bus kur kas brangiau. RAM atmintis kompiuterio kainos, skirtingai nei kietojo disko atmintis, neišaugina, ji nėra brangi. Kietasis diskas arba pastovioji atmintis. Visa informacija, kurią jūs išsaugote dirbdami kompiuteriu, yra laikoma kietajame diske. Paprastai kalbant, nuo jo dydžio priklauso, kiek filmų, muzikos ar kitokios informacijos galėsite įrašyti į kompiuterį. Kaip ir bet kuri kita kompiuterio detalė, kietasis diskas yra nuolat tobulinamas – didėja jo talpa, veikimo greitis. Kokios talpos kietojo disko reikėtų jums? Šiandien siūlomi nešiojami kompiuteriai, turintys labai įvairią atmintį – nuo 128 GB SSD iki 2048 GB (2 TB) HDD + SSD diskų. Tačiau, jei neplanuojate kompiuteryje laikyti ypatingai aukštos kokybės filmų, sudėtingų grafikos darbų, nebūtina pirkti didelės talpos HDD tipo disko. Geriau rinktis mažesnį ir gerokai spartesnį mažesnės talpos SSD diską, o įvairią multimediją kaupti išoriniuose kietuosiuose diskuose, kurie jungiami prie kompiuterio USB jungtimi. Vaizdo plokštė (VGA) (čia geriau vartoti terminą „posistemė“, nes nešiojami kompiuteriai neturi atskirų vaizdo plokščių kaip stacionarūs, nešiojamuose kompiuteriuose visos plokštės yra savotiškai „integruotos“, skirtumas tas, kad diskretinė posistemė turi savo atskirą vaizdo procesorių ir atskirą dedikuotą atmintį, taigi čia geriau vartoti „integruota vaizdo posistemė“ ir „diskretinė vaizdo posistemė“) – vienas iš svarbiausių ir brangiausių kompiuterio komponentų. Tai įrenginys, apdorojantis vaizdo medžiagą (matematinius skaičiavimus apdoroja procesorius, padedamas RAM) ir siunčiantis ją tiesiai į monitorių, tad už tai, ką matote monitoriuje, yra atsakinga vaizdo plokštė. Svarbiausia vaizdo plokštės dalis yra jos procesorius, kurio darbo paskirtis tokia pat, kaip pagrindinio kompiuterio procesoriaus – apdoroti duomenis. Siūloma, kad vaizdo plokštės atmintis būtų 1-2 GB. Svarbiausia, ką turėtumėte nuspręsti, kokią vaizdo plokštę pasirinksite – integruotą ar neintegruotą. Integruota vaizdo plokštė naudoja pagrindinę ir gerokai lėtesnę atmintį, be to, turi lėtesnį procesorių. Jei planuojate kasdienius darbus – rašyti, naršyti, skaičiuoti – skirtumų tarp integruotos ir neintegruotos - nepastebėsite. Tačiau jei norėsite aukštesnės kokybės vaizdo, pavyzdžiui, žaidžiant pačius naujausius žaidimus, rinkitės šiek tiek brangesnę – neintegruotą (čia geriau tiktų terminas „diskretinė“ tai reiškia, turinti savo dedikuotą atmintį) vaizdo plokštę, kuri turi greitą procesorių ir sparčią atmintį. Integruota vaizdo plokštė naudos mažiau akumuliatoriaus energijos, jeigu kompiuteris skirtas ne žaidimams. Na, o jei planuojate dirbti su dokumentais, naršyti internete, žiūrėti filmus, nuotraukas skirtumo tarp 512 MB ir 2 GB jūs nepajusite, tik 2 GB vaizdo plokštė naudos daugiau akumuliatoriaus resursų. Standartiniams procesams atlikti visai užtenka 512 MB atminties. Jei kompiuteris bus skirtas rimtesnėms grafikos programoms, tuomet reikėtų vaizdo plokštės su 1-2 GB atmintimi (čia ne tik atmintis svarbi, svarbu paminėti, kad klientai turi rinktis Radeon arba GeForce diskretines vaizdo posistemes). Ekrano dydis arba matrica – dar vienas svarbus nešiojamojo kompiuterio parametras. Renkantis kompiuterį svarbu rasti sau tinkamą ekrano dydį ir taškų skaičių. Šiuo metu populiariausi taškų standartai yra HD 1366 x 768 arba Full HD (1920 x 1080). Populiariausia 15,6 colių (~apie 40 cm) įstrižainė. Pasirinkus šitą dydį dažniausiai suderinamas patogumas su mobilumu. Profesionalai, kuriems reikia didesnio ekrano redaguojant, montuojant vaizdo medžiagą, 15,6 colių ekranas gali būti ir per mažas. Tokie specialistai renkasi 17 colių (44 cm) įstrižainę. Ir vėl gi – viskas priklauso nuo to, ką ketinate veikti su prietaisu. Jei norite lengvo, nedidelio ir nesunkiai telpančio į rankinuką kompiuterio – rinkitės vos 10 colių (~26 cm) įstrižainės ekraną. Žinoma, nepamirškite patikrinti ir ekrano tipo bei raiškos – IPS ekranai pasižymi įspūdingais matymo kampais, o TFT ekranai dažniau naudojami pigesniuose modeliuose. Tuo tarpu šiuo metu optimaliausia ekrano raiška „Windows“ ir „Chromebook“ kompiuteriams yra 1920 x 1080, kadangi vienintelė aukštos raiškoms ekranams optimizuota OS yra „macOS“. Operacinę sistemą, paprastai pasiūlo daugelis gamintojų kartu su kompiuteriu. Tuomet sutaupote pinigų. Be to, su paketu gaunate keletą papildomų programų. Tai būna antivirusinės programos, programos, įrašančios CD laikmenas ar DVD diskus (pvz., „Nero Express“). Jeigu operacinė sistema nurodyta DOS arba LINUX, žinokite, kad operacinę sistemą, kartu su visomis programomis leidžiančiomis dirbti Jūsų kompiuteriu, įsigyti reikės papildomai. „Windows“ „Microsoft Windows“ yra neabejotinai populiariausia ir universaliausia operacinė sistema rinkoje. Daugybė žaidimų, aplikacijų tiek dirbantiems su grafika, tiek rašantiems, tiek programuojantiems. Be to, „Windows“ nešiojamų kompiuterių pasirinkimas yra tiesiog didžiausias – nuo vos kelis šimtus kainuojančių nedidukų kompiuterių iki kelioliką tūkstančių kainuojančių beprotiškai galingų griozdų. Kompiuterį sau gali rasti kiekvienas. Tik štai ne visada „Windows“ yra geriausias pasirinkimas. Populiariausi Windows nešiojami kompiuteriai „Chrome OS“ Jeigu kompiuterį planuojate naudoti tik naršymui internete ir nesudėtingiems darbams su „Office“, „Chrome OS“ yra geriausias pasirinkimas. Kompiuteriai su šia operacine sistema kainuoja mažiausiai rinkoje, bet reikėtų turėti omenyje, kad jie neturi daugybės „Windows“ aplikacijų – iš esmės, su jais galėsite atlikti viską, ką galite atlikti paprastoje interneto naršyklėje. Tiesa, „Chrome OS“ palaiko ir „Android“ aplikacijas, bet vis tiek negalėsite žaisti įspūdingiausių žaidimų, kurie yra „Windows“. Galite pamiršti ir vaizdo įrašų redagavimą ar panašaus tipo darbus. „macOS“ Dirbantiems su grafika, garsu ar vaizdo įrašais, „macOS“ yra geriausias pasirinkimas, kadangi būtent profesionalams „macOS“ programų pasirinkimas yra didžiausias ir jos yra puikiai optimizuotos „MacBook“ kompiuteriams. Todėl netgi žymiai silpnesnis „MacBook“ gali greičiau apdirbti vaizdo įrašą, negu pats galingiausias „Windows“ kompiuteris. Bet už tai reikės sumokėti – „macOS“ naudojančių kompiuterių kaina dažnai yra aukštesnė, negu „Windows“ konkurentų. Tiesa, kartais mūsų parduotuvėje vyksta išpardavimai ir yra taikomos akcijos arba nuolaidos su specialiais kodais, todėl paieškojus ar palaukus, už gerą kainą galima įsigyti ir kompiuterį su „macOS“. Populiariausi macOS nešiojami kompiuteriai Jungtys. Pagrindinės ir dažniausiai naudojamos jungtys šiandien – USB ir HDMI. USB jungčių yra kelios versijos. Dabartiniuose kompiuteriuose įmontuotos ir USB 2.0, ir USB 3.0 jungtys. Pastaruoju metu USB 3.0 specifikacija numato duomenų perdavimo spartą 5 Gb/s greičiu bei galimybę per 5 V liniją gauti elektros srovę, kurios stipris neviršija 900 mA. Tai maždaug dvigubai daugiau, nei galėjo suteikti USB 2.0 standartas, tad jau dabar tai leidžia prie USB 3.0 prijungti daugumą išorinių duomenų kaupiklių, nesinaudojant išoriniu maitinimo šaltiniu. Apibendrinant, standartiniam naudojimui namuose siūlome rinktis kompiuterį, kurio techniniai parametrai: Procesorius (CPU) – Intel i3 Atmintinė (RAM) – 4 GB Kietasis diskas – 128 GB SSD Video plokštė (GPU) – 1 GB Bevielio tinklo plokštė 802.11n Na, o profesionaliam naudojimui: Procesorius – Intel i7 Atmintinė (RAM) – 8 GB Kietas diskas - 1 TB HDD + 128 SSD Video korta – Nvidia 2 GB Bevielio tinklo plokštė 802.11n

4.5/5
2018 06 08

Kaip rinktis USB laikmeną?

USB raktai yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis – tai yra viena iš patogiausių laikmenų. USB atmintinės puikiai tinka studentams dėl savo žemos kainos, profesionalams dėl savo apsaugų galimybių ir bet kam kitam, kam tiesiog reikia išsaugoti tam tikrus duomenis. Bet USB raktai būna įvairių dydžių, formų, tipų, greičių, kai kurie jų turi ypatingas funkcijas. Tad kaip reikėtų rinktis USB laikmeną? USB dydis Renkantis USB raktą, kaip ir bet kurią kitą duomenų laikmeną, dydis gali turėti didelę reikšmę. Kalbame tiek apie fizinį, tiek apie atminties dydį. Pasirinkimas priklauso nuo to, kam savo USB atmintinę planuojate naudoti. Rinkoje egzistuoja itin nedidelio dydžio USB raktai su vos 1 ar 2GB atminties. Jie puikiai tinka dokumentams saugoti, bet filmams, muzikai ar net nuotraukoms – nelabai. Trumpai aptarsime kelis populiariausius USB raktų atminties dydžius. 4-8GB. Tekstiniai dokumentai užima visai nedaug atminties – daugelis jų nesiekia netgi 200 KB, o tai reiškia, jog 4GB talpos atmintinė gali saugoti net kelis tūkstančius tokių standartinių tekstinių failų. Daugelis JPEG formato nuotraukų taip pat neužima labai daug, tad jeigu nenaudojate itin aukštos raiškos kamerų ir neperkėlinėjate nuotraukų milžiniškais kiekiais, 4 arba 8GB USB rakto jums taip pat turėtų pilnai pakakti. 16GB. Didelės, aukštos raiškos nuotraukos gali užimti daug daugiau atminties, tad joms reikės didesnės talpos USB atmintinių. Prezentacijos, dokumentai su paveikslėliais, lentelėmis, grafikais taip pat gali užimti nemažai vietos. Muzikiniai failai paprastai sveria iki 10 MB, tačiau jeigu turite daugybę albumų, kuriuos norite išsaugoti, jais 16GB atmintinę galite užpildyti gana greitai. 32-64GB. Aukštos raiškos audio (FLAC) ir video failai reikalaus daugiau vietos, tad tokiam naudojimui mažesnės negu 32GB atmintinės rekomenduoti negalime. Jeigu dirbate su nuotraukų redagavimu, USB atmintinėje planuojate saugoti serialus ar filmus, rekomenduojame investuoti į bent jau 32GB atmintinę. 128-256GB. Tai yra bene didžiausios šiuo metu prieinamos atmintinės. Įprastam naudojimui tokio dydžio atmintinės tikrai nereikalingos. Bet jeigu planuojate saugoti daug aukštos raiškos filmų ar netgi visą operacinę sistemą, siūlome rinktis tik didžiausios galimos talpos USB raktus. Tik būtinai atkreipkite į tokios talpos atmintinės greitį, kadangi kitu atveju vien perkeldami failus užtruksite kelias valandas! Top 10 USB laikmenų Failų perkėlimo ir nuskaitymo greičiai Failų perkėlimo ir nuskaitymo greičiai dažniausiai nurodomi MB per sekundę greičiu. Daugelis paprastų žmonių į šį aspektą net neatkreipia dėmesio, bet būtent tai ir yra pagrindinė klaida – lėta USB atmintinė gali nuolat jus erzinti, ypatingai jeigu ji yra didesnės talpos ir ją naudojate daug sveriantiems failams. Jeigu naudosite atmintinę tik nedideliems failams, greitis jums reikšmės neturės. Visgi jeigu planuojate USB atmintinę naudoti kaip saugyklą didesniems failams, pavyzdžiui, filmams ar muzikai, rekomenduojame bent jau 120 MB/s nuskaitymo greitį ir bent 25 MB/s įrašymo greitį. Reikliausiems naudotojams, perkantiems didžiausios talpos atmintines ir planuojantiems ją naudoti itin didelių failų ar net operacinės sistemos saugojimui, rekomenduojame atmintinę su bent jau 200 MB/s nuskaitymo greičiu ir bent 150 MB/s įrašymo greičiu. USB karta USB technologija jau tobulinama daugybę metų tam, kad būtų kuriamos didesnės talpos ir greitesnės atmintinės. Visgi kai kurie įsivaizduoja, kad tai beveik neturi reikšmės ir USB 3.0 standartas garantuoja kokybę, bet taip nėra. USB 1.0. Tai jau beveik neegzistuojantis standartas, galėjęs talpinti vos keletą MB failų. USB 2.0. Kiek senstelėjęs, bet iki šiol labai populiarus USB standartas. 2.0 kartos USB raktai gali veikti iki 20 kartų didesniu greičiu negu pirmtakas ir saugoti iki kelių gigabaitų. Visgi USB 2.0 turi savo greičio limitus, tad pirkti didesnės talpos atmintinių, naudojančių šį standartą, mes nepatariame. USB 3.0. Šio standarto USB raktai šiuo metu yra populiariausi ir greičiausi. Bet neapsigaukite – nors USB 3.0 greičio ir talpos limitai yra labai aukšti, USB 3.0 standartas savaime neužtikrina įspūdingų greičių, todėl prieš pirkdami atmintinę, būtinai įsitikinkite jos greičiais. Jeigu gamintojų puslapyje jų nerandate, juos sužinoti gali padėti internete esantys atsiliepimai. USB 3.1. Nors nedidelis skaičiaus pokytis sufleruoja ir nedidelius greičių bei talpų pokyčius, USB 3.1 standartas, išleistas 2013 metais, yra daug pažangesnis už USB 3.0. Naujasis 3.1 standartas gali palaikyti net iki 10 gigabitų per sekundę greitį! Deja, kol kas USB 3.1 atmintinių rinkoje nėra daug ir jos yra brangesnės negu senesnių standartų produkcija. Kiti faktoriai renkantis USB raktą Šią skiltį skiriame didesnius poreikius turintiems žmonėms – tiems, kuriems nepakanka didelės talpos ir didelių greičių. Rinkoje yra labai įvairių USB atmintinių, galinčių patenkinti nišinius poreikius. Pavyzdžiui, labai nedidelio dydžio USB raktai gali pasitarnauti studentams ar tiems, kurie tiesiog nori praplėsti kompiuterio atmintį, bet nenori, kad USB raktas smarkiai išsikištų iš kompiuterio korpuso. Tuo tarpu USB raktai su specialiomis apsaugomis ir aukšto lygio identifikacija puikiai tiks profesionalams ar kitiems žmonėms, saugantiems itin svarbią informaciją. Taip pat rinkoje egzistuoja ir USB raktai su dvejomis jungtimis – viena – telefonui, kita – kompiuteriui. O dažnai savo USB numetantiems, dirbantiems statybose ar kitose pavojingose vietose yra sukurti specialūs USB raktai su itin tvirtais ir smūgiams ar net vandeniui atspariais korpusais. Tegul maža kaina jūsų neapgauna Kai kurie net ir gana didelės talpos USB raktai kainuoja vos kelis eurus, bet neapsigaukite – jie gali būti itin lėti ir nepatogūs naudoti. Tad būtinai atkreipkite dėmesį į visus aspektus, kuriuos paminėjome šiame gide. Pigiau USB laikmeną galite užsisakyti internetu, iš Pigu.lt – čia nuolat vyksta akcijos, išpardavimai, taikomos nuolaidos su specialiu nuolaidos kodu. Tik perkant čia nereikės sukti galvos dėl prekių kokybės, originalumo ir kainų.

4.4/5
2017 05 01

Kaip rinktis stacionarų kompiuterį?

Nors nešiojamų kompiuterių populiarumas auga dėl jų augančios galios ir mažėjančių kainų, stacionarūs kompiuteriai vis dar išlieka populiarūs dėl savo didesnio galingumo, mažesnės kainos, ilgesnio tarnavimo ir galimybės daug paprasčiau, pigiau ir dažniau atsinaujinti. Tačiau nešiojami ir stacionarūs kompiuteriai yra panašūs tuo, kad tiek vienus, tiek kitus yra ganėtinai sunku išsirinkti. Kaip reikėtų rinktis stacionarų kompiuterį, mes paaiškinsime šiame gide. Pagalvokite, kam naudosite kompiuterį Ar esate patyręs kompiuterių naudotojas? Galbūt tik naršote internete, skaitote naujienas, žiūrite vaizdo įrašus bei filmus ir klausotės muzikos? Tokiu atveju jums nereikės ir net neverta investuoti daug, kadangi net ir pigus kompiuteris veiks puikiai ir atliks visas pagrindines funkcijas. Jeigu esate vidutinis vartotojas, dažnai esate atsidarę daug skirtukų naršyklėje, žiūrite aukštos raiškos filmus, kartais žaidžiate nesudėtingus žaidimus, pavyzdžiui, „Team Fortress 2“ ar „CS:GO“, jums pakaks ekonominės-vidutinės klasės kompiuterio su gana paprasta dedikuota ar net integruota vaizdo plokšte. Tiesa, tokiu atveju galbūt jau reikėtų pasvarstyti apie daugiau atminties turintį kompiuterį, ypatingai jeigu planuojate kompiuteryje saugoti daugybę nuotraukų, muzikos ir filmų. Reikliausiems vartotojams, kurie planuoja žaisti grafiškai sudėtingus žaidimus, dirbti su grafika, vaizdo įrašais ar fotografija, siūlome pirkti tik aukščiausios klasės stacionarius kompiuterius su geriausiomis vaizdo plokštėmis, galingais procesoriais, daugybe atminties (bent viena iš atmintinių turėtų būti SSD tipo), daug RAM. Jeigu esate įsitikinę, jog jums reikia ypatingai daug galios, į kompiuterį galite pridėti ir papildomų dalių: daugiau operatyviosios atminties, pakeisti kietąjį diską, pridėti antrą vaizdo plokštę ir t.t. Kiekvieno stacionaraus kompiuterio modifikacijos galimybės yra skirtingos ir jomis reikėtų pasidomėti, bet beveik visus stacionarius kompiuterius galima bent kažkiek patobulinti ar atnaujinti pačiam – tai ir yra bene didžiausias jų privalumas. Top 10 Stacionarūs kompiuteriai Nustatykite savo biudžetą Kitas žingsnis yra nustatyti savo biudžetą. Prisiminkite, kad net jeigu dabar ir neturite daug pinigų, dabar galite įsigyti prastesnį stacionarų kompiuterį ir tobulinti jį ateityje – tik reikėtų pasidomėti modifikacijų galimybėmis! Jeigu norite žaisti žaidimus, bet turite vos kelių šimtų eurų biudžetą, pasiekti savo tikslą bus gana sunku. Tikriems žaidimų mėgėjams rekomenduojame pasiruošti investuoti bent jau 600 eurų, nes žaidimų kompiuteriu kaina dažnai yra aukšta, bet jeigu žaidimus žaidžiate tik retkarčiais ir gana paprastus, pilnai pakaks ir integruotos vaizdo plokštės, todėl dėl per mažo biudžeto sukti galvos nereikėtų. Profesionalai, dirbantys su grafika, yra atskira kategorija ir jiems tinkami tik brangiausi „Windows“ kompiuteriai, o daugeliui geresnis pasirinkimas yra „Apple“ kompiuteriai su „macOS“. Bet kuriuo atveju, į šią kategoriją patenkantiems reikės investuoti mažiausiai tūkstantį eurų. Nepervertinkite procesoriaus ir RAM, bet nenuvertinkite vaizdo plokštės Tarp su kompiuteriais daug patirties neturinčių žmonių yra paplitęs mitas, jog svarbiausias kompiuterio komponentas yra RAM arba procesorius. Iš esmės – taip, tiek procesorius, tiek RAM yra labai svarbūs. Per silpnas vienas ar kitas komponentas gali visiškai sugadinti naudojimosi kompiuteriu patirtį. Bet nevertėtų šių komponentų ir pervertinti. Daugelio žmonių poreikiams pilnai pakanka vidutinės klasės „Intel“ ar „AMD“ procesorių ir 8 ar net 4GB operatyviosios atminties. Tuo tarpu vaizdo plokštes pirkėjai tiesiog dažnai nuvertina ir apie jas pamiršta. Taip dažnai yra padaroma gana neapdairi klaida – žaidimų mėgėjas nusiperka stacionarų kompiuterį be dedikuotos vaizdo plokštės, todėl daugelis žaidimų veikia ne itin sklandžiai, o kai kurie gal netgi neveikia visai. Jeigu kompiuteriu žaidžiate arba netgi dirbate grafinius darbus, dedikuota vaizdo plokštė jam yra beveik būtina. Ir geriau investuoti šiek tiek daugiau į kompiuterį su galingesne vaizdo plokšte, negu į kompiuterį su galingesniu procesoriumi. Šiuo metu galingiausios rinkoje yra „Nvidia GTX 1080 Ti“ ir „AMD RX 580“ vaizdo plokštės, tačiau jos yra ganėtinai brangios ir jas turi tik kelis tūkstančius kainuojantys kompiuteriai. Bene populiariausios rinkoje yra „Nvidia GTX 1060“ ir „AMD RX 470“ vaizdo plokštės. Jų pakanka visiems žaidimams idealiai sklandžiai žaisti Full HD raiška, be to, jos nėra beprotiškai brangios. Galingesnės arba silpnesnės vaizdo plokštės paprastai turi atitinkamai didesnį arba mažesnį serijos numerį – pagal tai ir derėtų orientuotis. Apsispręsti dėl kompiuterio ar jo komponentų pasirinkimo padės ir atsiliepimai internete. Jų gausu, todėl išsamiai paskaityti galėsite apie absoliučiai kiekvieną kompiuterio, kuriuo domitės, detalę. Vis tik jeigu žaidimų nežaidžiate, dėmesio į vaizdo plokštes galite nekreipti visiškai. Ieškokite kompiuterio su daugiau RAM, galingesniu ir naujesniu procesoriumi. Jeigu neplanuojate kompiuterio apkrauti daugybe failų (filmų, nuotraukų ir kt.), patariame rinktis kompiuterį su SSD atmintimi vietoje kietojo disko. Skirtumą tarp SSD ir kietojo disko tikrai pajaustų bet koks naudotojas – kompiuteriai su SSD įsijungia daug greičiau, žymiai sparčiau ir įsijungia visos programos. Tegul kaina Jūsų negasdina Nepamirškite, jog užsisakyti stacionarų kompiuterį ar kitą kompiuterinę techniką internetu galite jau šią sekundę ir tą padaryti Pigu.lt galite pigiau, nes šioje internetinėje parduotuvėje nuolat vyksta akcijos, išpardavimai, taikomos nuolaidos su specialiu nuolaidos kodu. Į stacionarų kompiuterį investuoti daug nėra būtina – vėliau galėsite jį patobulinti, o pasenusias detales tiesiog pakeisti, tad vienas stacionarus kompiuteris gali puikiai tarnauti 5 ar 6 metus, net jeigu jo pradinė kaina buvo ganėtinai žema.

4.2/5
2017 05 02

Geriausios 2020 metų vaizdo kortos (GPU)

Tikri žaidimų fanai žino, kokia yra vaizdo kortos (GPU) reikšmė kokybiškam vaizdui. Būtent nuo šio komponento priklauso, kaip sparčiai ir kokybiškai bus generuojami ekrane matomi vaizdai. Klausimas, kokią vaizdo plokštę rinktis, gali būti pakankamai keblus, tačiau jei atkreipsite dėmesį į populiariausius ir daugiausiai dėmesio susilaukiančius jų modelius, sprendimą priimti tikrai nebus sunku. Kurios vaizdo plokštės 2020 metais yra geriausios? AMD Radeon RX 5600 XT Ieškantiems geriausios vaizdo plokštės 1080p žaidimams, iš tiesų verta susipažinti su būtent šio gaminio ypatybėmis. Jis puikiai pateisina šiai kartai būdingą našumą: už itin prieinamą kainą Jūs gausite aukštą kadrų dažnį ir daugybę programinės įrangos funkcijų, kurioms neprireiks didelių energijos išteklių. Nors dažniausiai pabrėžiamas šios vaizdo kortos pritaikymas žaidimams, jos galimybėmis nenusivilsite ir tuomet, jei ruošitės redaguoti nuotraukas. Nvidia GeForce RTX 2080 Ti Jei svajojate apie geriausią vaizdo plokštę ir šiuo klausimu nenorite derėtis, atkreipkite dėmesį į šį gaminį. Nors tai nėra pati greičiausia rinkoje esanti korta, ji gali pasiūlyti vieną įspūdingiausių taktinių dažnių ir užtikrinti nepriekaištingą kokybę tiek žaidžiant 4K, tiek ir specifinius „RTX“ žaidimus. Unikali spinduliuotės technologija ir net 11GB siekianti RAM atmintis užtikrins maksimalų sklandumą ne tik žaidžiant, bet ir redaguojant vaizdo įrašus, kuriant žaidimus ar dirbant su 3D vizualizacijoms. Tiesa, už tokias galimybes reikės kiek daugiau susimokėti. Nvidia GeForce RTX 2080 Super Norint žaisti VR žaidimus, reikia ir atitinkamų grafikos galimybių – jas suteikti galės būtent ši vaizdo plokštė. Tai vienas greičiausių gaminių, šiuo metu esančių prekyboje, tad suteikiamomis galimybėmis tikrai neteks nusivilti. Kaina, lyginant su kitais aukštesnės klasės prietaisais yra visiškai racionali ir prieinama daugeliui pirkėjų. Šią kortą lygiai taip pat galėsite pritaikyti ir 1440p bei 4K žaidimams, todėl įspūdingų patirčių tikrai netrūks. Nvidia GeForce RTX 2070 Super Iš esmės ši vaizdo plokštė galėtų būti vadinama „RTX 2080 Lite“ – tai labai panaši, tačiau gerokai pigesnė aukščiau aptarto modelio versija. Tiesa, galbūt ne visada pavyks pasiekti 60 kadrų per sekundę siekiantį taktinį dažnį ar išvystyti lygiai tokį patį našumą. Tačiau jų parametrai iš tiesų nesiskiria taip ženkliai, kaip norėtųsi įsivaizduoti. Tokia korta tiks ir 4K žaidimams – jei turite ribotą biudžetą, vertėtų labai rimtai pagalvoti apie tokį variantą. Nvidia GeForce RTX 2060 Super Ši vaizdo korta užbaigia dviejų prieš tai aptartų „Nvidia“ plokščių seriją, kurios vis dar patenka į geriausiųjų sąrašą. Tai – paprastesnė ir dar pigesnė „RTX 2070 Super“ kortos versija, galinti pasiūlyti 8GB GDDR6 RAM atminties kiekį ir populiariąją spinduliuotės sekimo technologiją. Naudodami ją, sėkmingai galėsite žaisti tiek 1080p, tiek 1440p žaidimus, tad jeigu kol kas apie 4K galimybes negalvojate, jos suteikiamų galimybių Jums tikrai pakaks. ​​​​​​​ AMD Radeon RX 5700 Puikus našumas už priimtiną kainą paverčia šią grafikos plokštę labai prieinama daugeliui žmonių – būtent šis aspektas lemia jos populiarumą. Naujas, į žaidimus orientuotas procesorius, įspūdinga patirtis žaidžiant 1440p žaidimus su „Ultra“ ir „Max“ nustatymais yra maža dalis to, ką turėsite progą išbandyti. Kritikai vieningai sutinka, jog tai yra viena geriausių ir galingiausių vidutinės klasės kortų. ​​​​​​​ Nvidia GeForce GTX 1660 Super Nusprendę pasirinkti šią vaizdo kortą, tikrai liksite patenkinti jos suteikiamomis galimybėmis. GGDDR6 atminties tipas užtikrins puikų našumą, o 14000 MHz siekiantis taktinis dažnis neleis nusivilti net ir pakankamai išrankiems žaidėjams. Žaidžiant 1080p žaidimus, Jūsų laukia nepriekaištinga patirtis, o jei nuspręsite transliuoti vaizdo įrašus, problemų taip pat nekils. Nors tokią plokštę būtų galima priskirti prie pigesnių, savo specifikacijomis ji drąsiai gali konkuruoti ir su brangesniais modeliais. ​​​​​​​ AMD Radeon RX 5700 XT Teigiama, kad tai – viena geriausių šiuo metu prekyboje esančių „AMD“ plokščių. Atnaujinta architektūra užtikrina kur kas geresnį našumą ir efektyvumą, kurio pilnai pakanka 1440p žaidimams ar netgi 4K kokybės patirčiai. Tiesa, savo našumu ji vis dar negali konkuruoti su „Nvidia“ produktais, tačiau jei ieškote pigesnio, energiją taupančio modelio, Jums jį jau pavyko surasti. ​​​​​​​ XFX Radeon RX 580 Ši vaizdo plokštė sudomins kiekvieną, kuris už kuo mažesnę kainą nori mėgautis kuo geresnėmis galimybėmis. Optimalus žaidimų našumas, dviguba ventiliavimo sistema, patogi „Polaris“ architektūra, 8GB RAM atmintis – tai tik dalis privalumų, su kuriais turėsite progą susipažinti. Jei save žaidimų pasaulyje dar tik pradedate atrasti, šios vaizdo plokštės suteikiamų galimybių Jums tikrai pakaks. ​​​​​​​ Gigabyte GeForce GTX 1660 OC 6G Tai – viena geriausių biudžetinei klasei priskiriamų vaizdo plokščių, kuri neretai yra nepelnytai nuvertinama. Žaisdami 1080p žaidimus, mėgausitės puikiu našumu, tad apie naują pirkinį tikrai negalvosite. Be to, ši korta turi visas reikalingas išvestis – jei mėgstamus žaidimus norėsite žaisti naudodami kelis monitorius, taip pat galėsite lengvai įgyvendinti tokį norą. Privalumų rasite ir daugiau – paskirkite laiko ir su visais jais susipažinkite. ​​​​​​​ Nesunku pastebėti, kad tarp geriausiųjų dominuoja dviejų kompanijų, Nvidia ir AMD vaizdo plokštės. Jų kova tęsiasi ne vienerius metus, tačiau mums tokia konkurencija – tik į naudą. Abi įmonės nuolat stengiasi nustelbti viena kitą, todėl tik laiko klausimas, kada šis vaizdo plokščių sąrašas pasipildys naujais, ne mažiau įspūdingais gaminiais. 

4.2/5
2020 06 08

Kodėl kaista planšetė?

Įkaitusi planšetė – pakankamai dažnas, tačiau ne visuomet pavojingas reiškinys. Vis dėlto, norėdami išvengti rimtesnių padarinių ar visiško šio prietaiso perkaitimo, turėtumėte išsiaiškinti pagrindines jo įkaitimo priežastis ir žinoti, kaip jų išvengti. Populiariausios planšetės Naudojimasis planšete tuomet, kai ji kraunasi – vienas pagrindinių veiksnių, turintis įtakos jos įkaitimui. Tuomet šyla vaizdo plokštė, procesorius ir akumuliatorius, todėl nieko stebėtino, kad šis prietaisas gerokai įkaista. Taip pat vertėtų vengti pernelyg ilgo ir dažno planšetės krovimo – rekomenduojama neviršyti dviejų kartų per dieną, kadangi ilgainiui tokie veiksmai gali gerokai pakenkti šio prietaiso veikimui. Baterija ir aukšta temperatūra yra tiesiogiai susijusi – jeigu planšetė bus karšta, akumuliatorius greičiau išsikraus, o jeigu pernelyg ilgai krausite planšetę, ji įkais. Tad norėdami ištrūkti iš šio užburto rato, turėtumėte vengti visiško planšetės išsikrovimo. Ilgą laiką žaidėte vieną žaidimą, o paskui iš karto perjungėte kitą? Tai taip pat gali turėti įtakos planšetinio kompiuterio įkaitimui, tad verčiau tarp skirtingų programų padaryti pertrauką ir leisti prietaisui atvėsti. Nenaudokite visų programų vienu metu – jeigu procesorius ir vaizdo plokštė viršys savo galimybių ribas, planšetei taip pat grės perkaitimas. Planšetiniai įrenginiai yra labiau linkę perkaisti karštesnėse vietose arba tais atvejais, kai yra naudojami esant tiesioginiams saulės spinduliams. Tai nereiškia, jog planšetę galite naudoti tik kambaryje su kondicionieriumi, tačiau prieš ieškodami vidinių gedimų, atkreipkite dėmesį į išorinius veiksnius. Dažnai esame linkę nenaudojamą planšetę tiesiog „užmigdyti“, tad vertėtų įprasti dažniau ją išjungti – taip įrenginys tinkamai pailsės ir tikėtina, jog daug rečiau teks susidurti su jo įkaitimo problemomis. Kuo daugiau programų turėsite planšetėje, tuo daugiau šilumos bus pagaminama, tad nenaudojamas ir nereikalingas profilaktiškai reikėtų ištrinti. Reguliariai reikėtų valyti ir laikinuosius failus, šiukšliadėžę bei slapukus – kai jų yra pernelyg daug, procesorius veikia lėčiau, o laikui bėgant gali ir perkaisti. Kai naudojami tinklo ryšiai ir viešosios prieigos taškai, procesoriui taip pat tenka dirbti sunkiau, todėl gerokai išsikrauna ir įkaista akumuliatorius. Tad tuomet, kai nesinaudojate internetu, visus ryšius verčiau išjungti. Galima teigti, jog planšečių įkaitimas ne visuomet byloja apie vidinius šio prietaiso gedimus – dažnai dėl to būname kalti ir mes patys. Tad atkreipę dėmesį į šiuos patarimus ir truputį pakoregavę savo įpročius, dar ilgai galėsite sėkmingai naudotis šiuo prietaisu.

5/5
2018 03 05

Kaip rinktis planšetę?

Planšetinis kompiuteris yra nuostabus tarpinis variantas tarp nešiojamo kompiuterio ir išmaniojo telefono – juk nešiojami kompiuteriai yra gana nemaži, kartais – nepatogūs ir gana sunkūs. Tuo tarpu išmanieji telefonai daugeliui dalykų yra paprasčiausiai per maži. Jeigu daug keliaujate, žiūrite filmų lovoje, naršote internete, socialiniuose tinkluose, įsigyti planšetę verta. Bet kaip tą tinkamai padaryti? Juk jų tiek daug! Paaiškinti galime mes, Pigu.lt ekspertai. Pasirinkite dydį Pagalvokite, ką dažniausiai darysite su savo planšete. Jeigu portabilumas yra jūsų prioritetas, rinkitės 7-8 colių ekraną turinčią planšetę. Tiesa, tokiu atveju ji bus nedaug didesnė už jūsų telefoną. 9-11 colių ekraną turinčios planšetės yra bene optimaliausias ir populiariausias variantas. Visų pirma, rinkdamiesi turėsite didžiausią pasirinkimą. Kita priežastis įsigyti būtent tokio dydžio kompiuterį yra jo universalumas. Tokio dydžio planšetė bus žymiai didesnė už jūsų telefoną, bet tuo pačiu ir gana žymiai mažesnė už kompiuterį. 11.6 colių ar net didesnį ekraną turinčios planšetės yra skirtos retkarčiais pakeisti jūsų nešiojamą kompiuterį. Keliaujate į trumpą kelionę ir nenorite vežtis savo 15 colių nešiojamo kompiuterio? Didelės planšetės nešiojamus kompiuterius gali pakeisti beveik visais aspektais, tad jos puikiai tiks trumpoms kelionėms, darbui lovoje ir panašiems reikalams. Planšetės skiriamoji geba ir matrica Norėtųsi, kad šio įrenginio ekranas būtų ne tik patogaus dydžio, bet ir aukštos kokybės – tai nulemia keletas svarbių kriterijų. Pradėkime nuo skiriamosios gebos – kuo šis parametras aukštesnis, tuo vaizdas bus kokybiškesnis. Šiuo metu geriausiomis laikomos 2732x2048 (Apple iPad planšetės) ir 2736x1824 (Microsoft planšetiniai kompiuteriai) skiriamosios gebos. Tačiau jeigu netaikote į pačius geriausius modelius, atkreipkite dėmesį į planšetės dydį: - 7-8 colių įstrižainę turintys modeliai turėtų turėti bent jau 1024x600 skiriamąją gebą; - 10 colių ir dar didesni modeliai turėtų būti su ne mažesne kaip 1280x800 ekrano rezoliucija. Apsisprendus dėl šių parametrų, galima pereiti prie matricos. Šiuo metu prekyboje dažniausiai sutinkami tokie planšetinių kompiuterių ekranų tipai: TFT – ekrano tipas, džiuginantis padidintu spalvų kontrastu ir itin nedidelėmis gamybos sąnaudomis (tai lemia ir mažesnę planšečių kainą). Tačiau tokiems ekranams reikia daugiau energijos, o Jums gali pritrūkti platesnių žiūrėjimo kampų ir sodresnių spalvų. Šis tipas priklauso aktyviajai LCD matricai. IPS – tai patobulinta aukščiau minėto ekrano versija, galinti pasiūlyti geresnius žiūrėjimo kampus ir geresnį spalvų atkūrimą. Lyginant su kitais modeliais, tokiam ekranui vis dar reikės nemažai energijos, tačiau sąnaudos bus mažesnės nei naudojant TFT ekranus. LCD – tai ypatingai ekonomiška ekrano technologija, pareikalausianti nedaug energijos. Toks ekranas ne taip atspindi šviesą ir užtikrina kokybiškas spalvas, todėl liksite patenkinti savo pasirinkimu. LED – daugeliui puikiai pažįstamas ekrano tipas, džiuginantis nedidelėmis sąnaudomis ir ypatingu ryškumu. AMOLED – LED technologija paremtas ekrano tipas, leidžiantis mėgautis ne tik prieš tai minėtais privalumais, bet ir turtingais, sodriais atspalviais bei efektyvumu – tokį ekraną turės aukštesnės klasės planšetiniai kompiuteriai. Super AMOLED – vienu geriausių pasirinkimų laikomas tipas nustebins dar mažesniu energijos suvartojimu, atspindės gerokai mažiau šviesos ir padovanos Jums nepriekaištingą vaizdo kokybę. TN – tai vienas paprasčiausių, vis rečiau sutinkamų matricos tipų. Neverta tikėtis plataus matymo kampo ar tikslių spalvų, tačiau tokiam ekranui didelių investicijų taip pat neprireiks.  Operacinė sistema – planšetinio kompiuterio „širdis“ Šiuo metu planšetinių kompiuterių rinkoje dominuoja „iOS“, „Android“ ir „Windows“ operacinės sistemos. Kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų, bet trumpai tariant – „iOS“ ir „Android“ yra labiau skirtos pramogoms, tuo tarpu „Windows“ – darbui. Tačiau ką verta rinktis jums? „iOS“ jus gali sudominti dėl šių priežasčių: „Apple“ produktai tarpusavyje puikiai sinchronizuojasi;  „iOS“ yra labai paprasta tiek telefonuose, tiek planšetėse; Būsite užtikrinti savo įrenginio sparta ir stabilumu; Naujausius žaidimus ir programėles gausite pirmi – „iOS“ turi daugiau aplikacijų, pritaikytų būtent planšetėms, negu bet kuri kita OS, sukurta tokio tipo kompiuteriams;  „Apple“ produktai pasižymi geriausiu aptarnavimu. Tuo tarpu „Android“ reikėtų rinktis, jeigu: Naudojate daugybę „Google“ servisų: „YouTube“, „GMail“, „Google“ paieška, „Maps“, „Drive“ ir t.t.; Norite galimybės savo planšetinio kompiuterio programinę įrangą modifikuoti kaip tik norite; Turite ribotą biudžetą; Mėgstate išsiskirti iš minios; Norite didesnio pasirinkimo; Jau esate investavę į „Android“ ekosistemą. „Windows“ planšetę apsimoka rinktis, jeigu: Naudojate daugybę „Microsoft“ servisų: „Office“, „Outlook“, „Skype“, „OneDrive“, „LinkedIn“ ir t.t.; Norite galimybės naudoti tas pačias programas, kurias naudojate ir savo asmeniniame kompiuteryje Norite pilnai pakeisti savo įprastą nešiojamą kompiuterį. Apsispręskite dėl savo biudžeto Pastaruoju metu geri planšetiniai kompiuteriai smarkiai atpigo, bet skirtumas tarp 80 eurų ir 300 eurų kainuojančio kompiuterio išliko gana didelis. Tad gerai pagalvokite, ko jūs norite iš savo kompiuterio. Planšetes galima skirstyti į šitokias kainų kategorijas: Iki 100 eurų: toks planšetinis kompiuteris gali atlikti pagrindines funkcijas. Galėsite su juo naršyti internete, socialiniuose tinkluose, žiūrėti vaizdo įrašus. Tačiau dėl silpno procesoriaus galite pamiršti bet kokius sudėtingesnius žaidimus, o dėl prasto ekrano, greičiausiai, nebus labai malonu žiūrėti ir vaizdo įrašus. Be to, dažnai tokie planšetiniai kompiuteriai turi seną programinę įrangą (pavyzdžiui, „Android 5.0“ ar „Windows 8“) ir stringa. 100-200 eurų: tai yra bene populiariausia kainų kategorija šiuo metu. Tokios klasės planšetė dažnai idealiai tinka paprastam žmogui, kuriam planšetėje nereikia nei kameros, nei įspūdingo galingumo procesoriaus. Jeigu jums tiesiog pakanka naujos operacinės sistemos, stabilaus ir pakankamai spartaus veikimo, kokybiško ekrano, jums pilnai pakaks ir tokios sumos pinigų. Tiesa, jeigu norite „iOS“ įrenginio, jums vis dar reikėtų šiek tiek pataupyti. 200-400 eurų: Tai yra vidutinės klasės kategorija, kurioje galite rasti labai įdomių įrenginių, galinčių patenkinti absoliučiai visų poreikius. Dažnai tiek kainuojančios planšetės jau turi neblogas kameras, sparčius procesorius, įspūdingus ekranus. Kai kurios iš jų turi net ir 3G/4G modulius, todėl internetu galėsite naudotis bet kur. Brangesnes planšetes verta pirkti tik labiau įgudusiems naudotojams, tikrai žinantiems, ko nori. 400-650 eurų: į šią kainų kategoriją patenka aukščiausios klasės paprastiems naudotojams skirti planšetiniai kompiuteriai. Jie turi geriausius ekranus, sparčiausius procesorius, naujausias operacines sistemas, dažnai ir 3G/4G modulius. Be to, tokie planšetiniai kompiuteriai galės tarnauti ilgus metus dėl ilgalaikių atnaujinimų ir lėtesnio senėjimo dėl galingų detalių. 650 eurų ir daugiau: tokia kaina pasižyminčius planšetinius kompiuterius galime rekomenduoti tik ieškantiems itin daug atminties turinčių įrenginių arba tiems, kas tiesiog nori pakeisti savo nešiojamą kompiuterį. Tiek kainuoja aukščiausios klasės „iPad“ kompiuteriai bei galingiausi „Windows“ hibridiniai arba planšetiniai kompiuteriai. Faktas – su jais galėsite nuveikti praktiškai bet ką. Primename, jog planšetę pigiau galite užsisakyti internetu, iš Pigu.lt, nes čia nuolat vyksta akcijos, išpardavimai, taikomos nuolaidos su specialiais nuolaidų kodais. Todėl visos prekės, tame tarpe ir planšetės, čia kainuoja pigiau negu kitur. TOP geriausios kainos planšetiniai kompiuteriai: Vidinė planšetės atmintis ir atminties kortelės palaikymas Nuo vidinės atminties priklauso, kiek duomenų galėsite sukaupti šiame prietaise. Logiška, kad didesnė talpa leis nevaržyti savęs, tačiau daugiau atminties dažniausiai pareikalaus ir didesnių investicijų. Būtent dėl to svarbu apgalvoti savo poreikius, įvertinti įpročius ir tuomet pasirinkti optimaliausią variantą: 4-16GB tiks tuo atveju, jeigu planšetėje ketinate laikyti vos kelias svarbiausias programėles, o visiems kitiems failams naudojate kitas talpyklas. Dalį šių gigabaitų „pasisavins“ operacinė sistema, todėl norėdami ką nors parsisiųsti, turėsite gerai pagalvoti. 32-64GB yra optimaliausi variantai kasdieniam, nevaržančiam planšetės naudojimui. Turėdami tiek laisvos vietos, galėsite parsisiųsti kelis filmus, nedidelius žaidimus ar netgi sukaupti nedidelę nuotraukų kolekciją. Labai išsiplėsti nepavyks, tačiau norėdami parsiųsti naujų failų, jausitės kur kas laisviau. 128GB ir daugiau vidinės atminties pravers pažengusiems vartotojams, kurie planšetę naudoja vietoj nešiojamojo ar stacionaraus kompiuterio. Jei turite daug darbinių failų, ketinate parsisiųsti dideles programas, norite sukaupti HD filmų ar žaidimų kolekciją, iš karto rinkitės daugiau vietos siūlančius planšetinius kompiuterius. Šiuo metu rinkoje yra modelių, siūlančių net 1TB vidinės atminties, todėl varžyti savęs tikrai nereikės! Ar į planšetinį kompiuterį galima dėti atminties kortelę? Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso tai, kaip atidžiai turėsite apsvarstyti vidinės atminties pasirinkimą. Jei Jūsų planšetė gebės nuskaityti atminties kortelę, įsigiję atitinkamą jos tipą, vidinę atmintį galėsite praplėsti – tai reiškia, jog tiksliai nežinodami, kiek atminties Jums prireiks, galite pataupyti ir rinktis pigesnį, mažiau talpos siūlantį variantą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad atminties kortelės talpa taip pat turi apribojimus – įsitikinkite, kad įdėjus maksimalų leidžiamą atminties kiekį, jo Jums tikrai pakaks. Akumuliatoriaus talpa Kaip ilgai po įkrovimo tarnaus planšetės baterija, iš dalies priklauso nuo Jūsų įpročių: logiška, kad rezultatai ženkliai skirsis priklausomai nuo to, ar tiesiog naršysite internete, ar žaisite žaidimus ir žiūrėsite filmus. Tačiau įprastai teigiama, kad vidutiniškai planšetinis kompiuteris neišsikrauti turėtų maždaug 8-10 valandų – tuomet su tokiu prietaisu lengvai galėsite leistis net ir į tolimesnę išvyką. Baterijos talpa taip pat gali būti skaičiuojama miliampervalandėmis, žymimomis raidėmis „mAh“ – jei akumuliatorių rinksitės pagal šią specifikaciją, žinokite, jog optimaliausiais variantais yra laikomos planšetės, turinčios 6000-8000 mAh baterijas. Tačiau jei žinote, kad Jūsų naudojimosi įpročiai yra gerokai mažesni ar didesni nei vidutinio vartotojo, šiuos parametrus atitinkamai reikėtų pasikoreguoti pagal save. Planšetinio kompiuterio kameros parametrai Planšečių kameros neatstos nei fotoaparatų, nei itin aukšta kokybe žavinčių išmaniųjų telefonų: jos dažniausiai yra pritaikytos patogesniam bendravimui ir „buitinių“ nuotraukų darymui. Šiuose įrenginiuose dažniausiai integruojamos dvi kameros: priekinę puikiai panaudosite vaizdo skambučiams, o su galine galėsite eksperimentuoti kiek daugiau. Pagrindinis parametras, į kurį šiuo atveju reikėtų atsižvelgti, yra megapikselių skaičius – kuo jų daugiau, tuo vaizdai bus kokybiškesni. Kalbant apie pagrindinę kamerą, 8MP ar kiek daugiau jau byloja apie itin kokybišką kamerą, ne mažiau kaip 5MP turinti kamera laikoma optimaliu variantu, o dar mažiau MP turintys modeliai apibūdinami kaip labai pusėtini. Atkreipkite dėmesį, kad aukštesnės klasės planšetėse taip pat rasite ir papildomų galimybių, tokių kaip kokybiška blykstė ar priartinimas. Duomenų perdavimo galimybės Tikriausiai neverta pasakoti, kodėl naudinga turėti galimybę perduoti ar priimti duomenis iš kitų įrenginių ar tiesiog nevaržomai prisijungti prie interneto. Jei norite dar labiau praplėsti planšetės funkcionalumą, šiame įrenginyje ieškokite bent vieno iš šių ryšių: 3G – šio ryšio dėka, naudodamiesi SIM kortele arba USB atmintine, galėsite prisijungti prie mobiliojo interneto. Tokia paslauga dažniausiai įkainojama papildomai. 4G – šis ryšys yra atnaujinta ir šiek tiek spartesnė 3G versija, veikianti tokiu pačiu principu. Atkreipkite dėmesį, jog tokius tinklus dažniausiai palaiko aukštesnės klasės planšetiniai kompiuteriai. Wi-Fi – tai visiems puikiai pažįstamas belaidis ryšys, leidžiantis nuotoliniu būdu prisijungti prie interneto. Įvairiose viešose vietose tokia galimybė neretai būna nemokama. Bluetooth – naudodami šį ryšį, galėsite planšetę „suporuoti“ su kitais jį palaikančiais įrenginiais ir taip apsikeisite duomenimis. Bluetooth ryšiu dabar papildomai galima prijungti ir įvairius planšečių priedus, pavyzdžiui, klaviatūrą ar kolonėles. Trumpa atmintinė renkantis planšetinį kompiuterį Rinkdamiesi planšetę, turėtumėte: Pasirinkti tinkamą dydį. Planšečių ekrano įstrižainės svyruoja tarp 7-12,9 colių – tik nuo Jūsų asmeninių norų priklauso, koks dydis bus pats tinkamiausias. Atkreipti dėmesį į skiriamąją gebą ir matricą. TN, TFT, IPS, LED, AMOLED, Super AMOLEC, LCD – pagrindinės ekrano technologijos, lemiančios tam tikras jo galimybes. Nepamirškite ir skiriamosios gebos: kuo šis parametras aukštesnis, tuo įspūdingesnės kokybės galima tikėtis! Apsispręsti dėl operacinės sistemos. „iOS“, „Android“, o gal „Windows“? Kiekviena iš jų pritaikyta skirtingiems vartotojų poreikiams! Nutarti, kiek ketinate išleisti. Vieni planšetiniai kompiuteriai gali nekainuoti nei 100 eurų, tuo tarpu už kitus susimokėsite daugiau nei tūkstantį – tik nuo Jūsų biudžeto priklausys, kokių funkcijų ir galimybių galima tikėtis. Pasirinkti vidinės atminties kiekį. Šių įrenginių atmintis svyruoja nuo 4GB iki 1TB – pasirinkimas priklauso nuo to, kiek ir kokius duomenis ketinate laikyti. Atsižvelkite ir į tai, ar į planšetę galima įdėti atminties kortelę – taip laisvą vietą bet kada galėsite praplėsti. Įvertinti baterijos tarnavimo trukmę. Kuo didesnės talpos bus akumuliatorius, tuo ilgiau nereikės krauti planšetinio kompiuterio. Atsižvelgti į kameros galimybes. Atkreipkite dėmesį į megapikselių skaičių – kuo jis didesnis, tuo aukštesnės vaizdų kokybės galite tikėtis. Patikrinti, kokius ryšius palaiko planšetinis kompiuteris. Bluetooth, 3G, 4G, Wi-Fi – kiekvienas iš jų turi savų privalumų! Planšetės, kaip ir išmanieji telefonai, yra labai populiarios prekės, todėl atsiliepimų ir ekspertų apžvalgų apie jas internete yra gausu. Prieš pirkdami planšetę, kaip ir bet kurią kitą kompiuterinę techniką, būtinai paskaitykite, kas apie ją yra rašoma. Paprastai pirkėjai papasakos apie dažniausiai pasitaikančias kompiuterio problemas, tuo tarpu ekspertų apžvalgos tikrai išsamiai paaiškina apie visus produkto privalumus, trūkumus, alternatyvas ir t.t. Tai leis jums galutinai suprasti, ar tikrai verta tiek investuoti ir ar norimas produktas yra vertas jūsų dėmesio.

4.3/5
2018 07 15

Planšetinis kompiuteris ar el. knygų skaitytuvas?

Nuo tada, kai mobiliųjų įrenginių pasiūlymas plečiasi sparčiu tempu, elektroninės versijos leidžiamų knygų mėgėjai, turi nelengvą uždavinį. Ką rinktis - elektroninį knygų skaitytuvą ar labiau universalų planšetinį kompiuterį? Populiariausios elektroninės skaityklės Pranašumai ir trūkumai Kiekvienas iš įrenginių turi savo paskirtį bei tikslinę grupę. Vieno iš dviejų įrenginių pasirinkimas gali sukelti sunkumų, jeigu naujajam prietaisui nebus nustatyti tikslūs reikalavimai. Kitaip tariant, reikėtų apsispręsti, kokiam tikslui bus naudojamas įrenginys.  Elektroninis knygų skaitytuvas Tai specializuotas įrenginys, kurio esminė paskirtis yra knygų leidžiamų elektroniniu formatu skaitymas. Naudojant tam dedikuotas technologijas, elektroninių knygų skaitymas yra lengvas ir malonus akims, priešingai nei teksto skaitymas LCD ekrane. Nors skaitytuvas turi ir kitas funkcijas, tarp kitko, radijo grotuvą, internetinę naršyklę, pagrindiniu šio prietaiso uždaviniu yra elektroninių leidinių pristatymas, užtikrinant skaitymo komfortą ir patogumą. Taip pat jis suteikia galimybę susipažinti su naujų elektroninių svetainių pasiūlymais, paslaugomis ir tt., susijusiais su leidiniais ir knygomis. Elektroninių skaitytuvų pranašumai ir trūkumai Pranašumai Trūkumai Pigesnis nei planšetinis kompiuteris Funkcionalumo apribojimai Dedikuota skaitytuvo sistema (skaitymo komfortas, prieiga prie knygų naujovių) Nėra galimybės įdiegti visų programėlių, prieinamų mobiliosioms sistemoms Ekranas nevargina akių Tamsus vaizdas (tai gali apsunkinti skaitymą tamsesnėje aplinkoje) Ilgas baterijos veikimo laikas Žemesnis našumas bei veikimo sklandumas Vaizdas yra maloniai skaitomas bei primena įprastą knygą Juodai-baltas vaizdas Nedidelis ir lengvas Mažas ekranas Planšetinis kompiuteris Planšetiniai kompiuteriai tai universalūs įrenginiai, vienu metu pritaikyti tiek pramogai tiek ir multimedijoms. Jie siūlo prieigą prie tūkstančių programėlių, nepriklausomai nuo pasirinktos platformos. Todėl asmenims, kuriuos domina ne tik skaitymas, bet ir kitos įdomios įrenginio funkcijos, taip pat  nemėgstantiems apribojimų, vertėtų pasirinkti būtent planšetinį kompiuterį. Reikėtų visgi pažymėti, kad nors planšetinio kompiuterio paskirtis yra labiau universali, skaitymo komfortas nėra toks malonus palyginus su elektroniniu knygų skaitytuvu. Populiariausios planšetės Planšetinių kompiuterių pranašumai ir trūkumai Pranašumai Trūkumai Universalus Skaitant ilgesnį laiką ekranas vargina akis Prieiga prie tūkstančio programėlių bei žaidimų Trumpesnis baterijos veikimo laikas Didelis našumas (bent jau vidutinio standarto įrenginiuose) Mažiau natūrali išorė Skaidrus vaizdas suteikiantis galimybę skaityti tamsoje