Sodo prekės

Tuomet, kai kieme norisi užtikrinti tvarkingą aplinką, tačiau tuo pačiu patogiai susidėti svarbiausius jame naudojamus daiktus, į pagalbą pasitelkiamas sodo įrankių namelis. Kaip ir byloja jo pavadinimas, tokiame statinyje dažniausiai laikome sodo įrankius, tačiau iš tiesų galima sugalvoti ir kur kas daugiau jo pritaikymo būdų. Kam dar įmanoma panaudoti tokius statinius? Sodo ir daržo priežiūros priemonės Dažniausiai nameliai sodo įrankiams yra pakankamai dideli, tad juose galima sutalpinti ne tik smulkesnius įrankius, bet ir kur kas didesnę sodo techniką. Čia tikrai tilps žoliapjovės, sodo traktoriukai, gyvatvorių žirklės ar bet kokie kiti Jūsų naudojami prietaisai. Pasirūpinę papildomomis lentynėlėmis, tokiame statinyje galėsite sandėliuoti ir smulkias detales (pavyzdžiui, vinis ar mechaninius įrankius), kurių neretai prireikia statybų ar remonto darbams. Kitaip tariant, čia galėsite sutalpinti viską, ką įprastai laikytumėte rūsyje ar garaže. Malkos Tai – pakankamai populiari šių statinių panaudojimo paskirtis. Šiam tikslui gali būti pasitelkiami specialūs sodo nameliai – malkinės, kurios dažnu atveju turi tik stogą ir dvi šonines sienas. Taip užtikrinamas geras vėdinimas, o sode tokia malkinė neužima daug vietos ir pernelyg neatkreipia dėmesio. Visgi, malkas lygiai taip pat galite sandėliuoti ir įprastame namelyje arba išorinėse jo lentynose – tokių gaminių prekyboje tikrai pavyks atrasti. Nesezoniniai daiktai Namelis įrankiams gali būti pritaikomas ne tik šiems gaminiams – čia lygiai taip pat galima sandėliuoti ir atitinkamu sezonu nenaudojamus daiktus. Pavyzdžiui, žiemos metu tokiame statinyje galite „apgyvendinti“ šaltesnių oro sąlygų bijančius lauko baldus, kepsnines, dviračius, žvejybos reikmenis ar kiemo dekoracijas, o atėjus vasarai susidėti rogutes, slides ar kitus žiemos pramogoms skirtus gaminius. Jei namelis bus pakankamai erdvus, vienu metu jame galėsite laikyti visus tokius daiktus – svarbiausia pasirūpinti tinkamu jų organizavimu, jog prireikus patogiai pasiektumėte tai, kas bus naudojama artimiausiu metu. Nameliai gali būti labai įvairių matmenų, tad dar prieš juos įsigydami turėtumėte gerai pagalvoti, kiek vietos galite jiems skirti ir ką tokiame statinyje planuojate laikyti. Daiktai, kuriuos kieme norėtųsi paslėpti Puoselėjant kiemo aplinką, norisi, kad kiekvienas daiktas jame turėtų savo vietą, o eksterjeras būtų estetiškas ir kuo tvarkingesnis. Tokiose situacijose taip pat gali pasitarnauti sodo įrankių nameliai. Mažesnius jų modelius puikiai pritaikysite šiukšliadėžėms ar konteineriams, o jeigu prireiks, subtiliai paslėpsite ir komposto dėžę. Nors šie gaminiai gali būti pakankamai stilingi, įrankių namelį dažniausiai daug paprasčiau sekasi įlieti į bendrą aplinką. Atkreipkite dėmesį, kad jie būna labai skirtingų atspalvių – pagalvokite, kuris iš jų labiausiai tiks Jūsų sodui. Seni daiktai ir malonūs prisiminimai Visada atsiranda senų, retai naudojamų daiktų, kurių tiesiog nesinori išmesti. Vieni iš jų galbūt šiaip gražūs, o kiti kelia nostalgiją ir mielus prisiminimus. Tačiau senų daiktų kaupimas gali tapti problema, kai namuose nėra daug vietos ir nesinori jų užversti. Tokiu atveju, taip pasielgti galima su sodo nameliu. Jame galima sutalpinti senus rūbus, žaislus, nuotraukas, knygas ir kitus daiktus. Dar pastayti kokį šuns apdraskytą fotelį. Įsivaizduokite, kaip jauku kokį vasaros vakarą prisėsi ir pasklaidyti šeimos albumą! Ilgai galiojančio maisto atsargos Sodo namelis taip pat gali pagelbėti, kai vietos trūksta šaldytuve ar namų sandėliuke. Žinoma, pirmiausia reikia atsižvelgti, ar sodo namelyje yra tinkamos sąlygos maisto laikymui. Greičiausiai tai nebus tinkama vieta saugoti gendančius ar aplinkos sąlygoms jautrius produktus. Tačiau ilgai negendantiems produktams, tokiems kaip įvairios kruopos, naminių gyvūnų ėdalas ir pašarai, tai gali būti beveik ideali vieta. Taip pat tai puiki vieta laikyti namų gamybos produktus: konservuotas daržoves, uogienes ir kt. Tiesa, maistą laikant tokiose vietose kaip sodo namelis, gali iškilti laukinių graužikų grėsmė. Tad prieš paliekant maistą sodo namelyje, reikėtų pasirūpinti, kad graužikai neturėtų galimybės patekti į vidų. Individualios dirbtuvės Dar viena naudinga funkcija, kurią sodo namelis gali suteikti itin nagingiems ir kūrybingiems žmonėms – asmeninės dirbtuvės. Iš esmės sodo namelis tinka daugeliui amatų, menų, hobių ir pomėgių propaguoti. Staliai ar drožėjai sodo namelyje (žinoma, jei jis nėra per ankštas) galėtų sutalpinti ne tik visus darbo įrankius, bet ir reikalingas medžiagas. Žiedėjai iš molio galėtų eksponuotis visus savo puodus ir puodynes. Dailininkai – pasidėti ką tik užbaigtus ar dar neužbaigtus paveikslus. Tai puiki vieta leisti laiką, kai norisi namų jaukumo, bet nesinori būti namuose. Miegamoji vieta svečiams Jeigu sodo namelis yra pakankamai didelis, jame galima įrengti ir papildomą miegamąją vietą. Ji visada gali praversti, kai pasilieka nakvoti giminaičiai ar kiti svečiai. Tai dar ir labai jauku – miegoti arčiau gamtos apsupties, girdėti svirplių čirškimą, paukščių čiulbėjimą ir įvairius paslaptingus naktinius garsus. Įvairūs moksliniai tyrimai ne kartą įrodė, kad tokioje atmosferoje žmogus geriau išsimiega, be to, pagerėja jo psichinė sveikata. Įrankių namelio stogelio pritaikymas Kai kurie sodo įrankių nameliai turi ir papildomus stogelius – tokios pašiūrės taip pat gali būti pritaikomos labai skirtingoms reikmėms. Pavyzdžiui, čia galite sandėliuoti malkas ar trumpam nuo lietaus apsaugoti dviračius bei kitas transporto priemones. Lygiai taip pat galite pasistatyti ir staliuką su kėdėmis: tuomet namelis saugos nuo žvarbesnio vėjo ir lietaus. Be to, šias konstrukcijas apdengę PVC plėvele ar polietileno lakštais, suformuosite šiltnamio erdvę, kurioje galėsite užsiauginti įvairiausias gėrybes. Tuomet svarbu parinkti tokią namelio vietą, kad dirvožemis šalia jo būtų pakankamai derlingas. Neįprasti sprendimai Sodo įrankių namelis gali būti pritaikomas ir ne tokioms standartinėms paskirtims kaip įvairiausių daiktų laikymas. Čia galite įkurti jaukų savo ar vaikų laisvalaikio kampelį – jei oras bus prastas, tačiau nesinorės laiko leisti namuose, turėsite galimybę bent minimaliai pakeisti aplinką. Tokiame statinyje galėsite žaisti stalo žaidimus ar tiesiog atsipalaiduoti su gera knyga. Be to, aukštos kokybės įrankių namelis gali virsti ir augintinių žaidimų ar netgi gyvenimo vieta – čia ypač tuomet, jei auginate triušius, jūrų kiaulytes ar paukščius. Akivaizdu, kad sodo įrankių nameliui Jūsų kieme tikrai neteks stovėti be paskirties. Net ir tuomet, jei įrankių neturite daug, laisvą erdvę galėsite išnaudoti labai prasmingai – tereikia būti pakankamai kūrybingiems.

Gyvatvorės labai dažnai puošia mūsų kiemą ar sodą – jų dėka galime sukurti dar žavesnę ir privatesnę aplinką. Tačiau tam, kad šie augalai iš tiesų būtų dailūs, būtina juos nuolat formuoti ir pakirpti. Šiam tikslui į pagalbą neretai pasitelkiamos gyvatvorių žirklės, leidžiančios tokį darbą atlikti kur kas efektyviau. Nusprendę įsigyti tokį prietaisą, susipažinsite su plačia jų įvairove – tam, kad išsirinktumėte geriausią, teks apgalvoti kelis svarbius niuansus. Gyvatvorių žirklių tipas Šių prietaisų tipai skirstomi pagal jų maitinimo tipą – rinkoje šiuo metu sutinkami tokie variantai: Rankinės gyvatvorių žirklės. Tai – pakankamai pigūs mechaniniai įrankiai, kuriuos geriausia pasitelkti nedideliems plotams ir viengubiems krūmams. Pasitelkę juos, galėsite pakankamai tiksliai suteikti augmenijai norimą formą. Tačiau jei plotai bus didesni, o krūmai – stambesni, verčiau rinktis kito tipo modelius, kadangi darbuodamiesi užtruksite daugiau laiko, o kai kurios šakos gali būti neįveikiamos. Elektrinės gyvatvorių žirklės. Su tokiais prietaisais galėsite įveikti vidutinio dydžio gyvatvorių plotus. Šios žirklės yra ganėtinai nesunkios, darbas vyksta tyliai, o proceso metu neišskiriami aplinkai kenkiantys dūmai. Be to, jos yra pakankamai galingos, jog įveiktų net ir storesnes šakas. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad norint patogiai dirbti su tokiais prietaisais, reikia pasirūpinti ir elektros energijos šaltiniu. Jei lizdo netoliese nėra, ši užduotis gali šiek tiek apsunkti, tačiau ši problema dažnai sprendžiama pasitelkus prailgintuvą. Akumuliatorinės gyvatvorių žirklės. Šie prietaisai ypač praverčia tais atvejais, kai netoliese nėra elektros energijos šaltinio ar reikia krūmus patrumpinti ne taip lengvai prieinamose vietose, tarkim, netoli sienos ar arčiau žemės. Jos veikia tyliai ir gali įveikti didesnius krūmus ar šakas, tačiau darbus šiek tiek riboja ribotas akumuliatoriaus veikimo laikas. Jei darbų nėra daug, tokio trūkumo nepastebėsite, tačiau jeigu gyvatvorių plotai yra didesni, tai nebus pats geriausias pasirinkimas. Jei rimtai svarstote apie akumuliatorinių gyvatvorių žirklių įsigijimą, tuomet rekomenduojama pasidomėti Fieldmann FZN 4101-A žirklėmis. Tai vienos populiariausių akumuliatorinių žirklių, ir ne be reikalo. Komplekte yra du skirtingi peiliai – vienas žolei (8 metrų ilgio), kitas krūmams (11 metrų ilgio). Prietaisas yra belaidis, kas leidžia genėjimo darbus atlikti labai patogiai. Žirklės maitinamos įkraunamomis baterijomis: pilnai įkrautos baterijos užtenka maždaug 30 minučių darbo. Benzininės gyvatvorių žirklės. Tai – galingiausias šių prietaisų tipas, kuris leis įveikti net ir didelius gyvatvorių plotus ir nesunkiai susitvarkys su storesnėmis šakomis. Jei gyvatvorių plotai yra dideli, darbai klostysis itin efektyviai. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, jog tokie prietaisai yra triukšmingesni ir gerokai sunkesni, tad pravartu iš anksto įvertinti ir savo fizinį pajėgumą. Kitos svarbios ypatybės Apsisprendus dėl gyvatvorių žirklių tipo, reikės apgalvoti dar kelis svarbius niuansus: Galingumas. Aukštesnis galingumas yra reikalingas didesniems ir sudėtingesniems pjovimo plotams. Jeigu ketinate trumpinti plonesnius augalus ir jų nėra itin daug, tikrai nebūtina rinktis aukščiausius parametrus turinčio modelio, tačiau jeigu šakų daug ir jos storesnės, tvirtas ir galingas prietaisas užtikrins darbų efektyvumą. Pjovimo dalies ilgis. Šiuo atveju ir vėlgi svarbu atsižvelgti į tai, kokie darbai Jūsų laukia. Jei plotai nėra dideli, tačiau norisi ypatingo tikslumo, verčiau rinktis trumpesnę pjovimo dalį turinčius, kompaktiškesnius prietaisus. Tačiau jei gyvatvorė yra ilga ir norisi ją patrumpinti kuo efektyviau, labiau liksite patenkinti tais modeliais, kurie vienu kartu gali nupjauti didesnį jos plotą.  Juostos ilgis. Nuo šio aspekto priklausys tai, kaip aukštai esančias šakas galėsite patrumpinti be papildomos pakylos. Tiesa, prie žirklių juostos ilgio reikėtų pridėti ir Jūsų iškeltų rankų ilgį – tuomet rezultatai bus tikslesni. Jei darbus didesniame aukštyje norite atlikti be kopėčių, verta pagalvoti apie teleskopines gyvatvorių žirkles: su tokiais modeliais patogiai pasieksite net ir sunkiau prieinamas vietas. Svoris. Šis niuansas turi įtakos žirklių naudojimosi patogumui. Tikėtina, kad ilgiau laikydami sunkesnius modelius rankose, greičiau pavargsite ar nebesugebėsite išlaikyti tikslumo. Tuo tarpu su lengvesniais modeliais dirbti bus lengviau, tačiau ne visi jie galės pasiūlyti maksimalų galingumą. Visgi, tai labai priklauso nuo Jūsų fizinių galimybių – būtent jas ir turėtumėte įvertinti. Papildomos galimybės. Šie prietaisai gali pasiūlyti ir papildomų privalumų, užtikrinsiančių darbų saugumą ar komfortą. >Ergonomiška rankena, apsauga nuo smūgių, reguliuojamas pjovimo kampas, komplektacijoje esantis diržas, nerūdijančio plieno ašmenys– tai tik keletas tokių variantų, tačiau susipažinę su įrankių aprašymais, jų surasite ir daugiau. Pagalvokite, kuriuos iš jų galėsite pritaikyti praktiškai. Atsižvelgę į visus šiuos niuansus, lengvai atrasite būtent Jūsų sodui geriausiai tinkančias gyvatvorių žirkles. Rinktis tikrai yra iš ko – svarbiausia gerai žinoti savo poreikius.

Kiekvieną rudenį kiemų ir sodų savininkai susiduria su ta pačia dilema – kaip kuo efektyviau pašalinti visus nukritusius lapus. Su tokia užduotimi susidoroti padeda lapų siurbliai – pūstuvai, kurie yra mėgstami dėl funkcionalumo ir darbų efektyvumo. Visgi, nusprendus įsigyti tokią techniką, tenka susipažinti su pakankamai plačiu ir įvairiapusišku asortimentu – dėl to neretai kyla klausimų, kaip išsirinkti lapų siurblį – pūstuvą. Į juos atsakysite atsižvelgę į žemiau pateiktus patarimus. Kuo lapų pūstuvas skiriasi nuo siurblio? Pirmiausia pastebėsite, kad prekyboje yra dviejų tipų įrenginiai – tai lapų pūstuvai ir pūstuvai-siurbliai. Pirmojo tipo prietaisai pučia oro srovę ir tokiu būdu supučia visus lapus į vieną vietą, iš kurios patogu juos sudėti į maišus. Tuo tarpu lapų surinkėjas (siurblys) juos gali ne tik pūsti, bet ir siurbti – tam skirta speciali prie įrenginio pritvirtinta talpa. Vis daugiau prietaisų gali pasiūlyti abi šias funkcijas: pakeitę režimus, tą pačią įrangą pritaikysite įvairioms situacijoms. Pagrindiniai lapų pūstuvų – siurblių tipai Šie sodo įrenginiai skirstomi pagal naudojimo būdą ir energijos šaltinį. Galite rinktis vieną iš šių variantų: Akumuliatoriniai lapų siurbliai – pūstuvai. Tokie įrenginiai neapribos Jūsų laidais, todėl patogiai galėsite pasiekti net ir sunkiau prieinamas vietas. Dažniausiai jie yra pakankamai kompaktiški, tylūs ir lengvi. Visgi, darbų trukmę šiek tiek apribos akumuliatorius, tačiau šiuo atveju galima pagalvoti apie papildomos baterijos įsigijimą. Elektriniai lapų pūstuvai – surinkėjai. Šio tipo įranga gali pasiūlyti tuos pačius privalumus kaip ir akumuliatorinė, o be to, užtikrinama mažesnė vibracija. Tačiau sklandžiam veikimui bus reikalingas nuolatinis elektros tiekimas, o besipainiojantys laidai gali šiek tiek trikdyti darbus. Būtent dėl to tokie lapų pūstuvai yra rekomenduojami mažesnėms teritorijoms. Benzininiai lapų siurbliai – pūstuvai. Tai – galingiausias šios technikos tipas, puikiai tinkantis didesnės teritorijoms ar darbams su šlapiais, sunkiais lapais. Patys įrenginiai yra triukšmingesni ir sunkesni, tačiau Jūs nebūsite apriboti laidais, galėsite laisvai judėti po teritoriją ir dažnu atveju mėgausitės įspūdingu efektyvumu. Pagal naudojimo būdą pūstuvai skirstomi į šiuos tipus: Rankiniai lapų pūstuvai. Tai – kone dažniausiai sutinkamas pūstuvų tipas. Kaip ir galima suprasti iš pavadinimo, tokie įrenginiai yra laikomi rankoje (kartais galima rasti ir dirželį). Jų matmenys yra ganėtinai kompaktiški, o svoris – nedidelis. Prie rankinių lapų pustuvų galima priskirti Hecht 3003. Galima sakyti, tai pavyzdinis rankinis lapų pūstuvas, padedantis itin efektyviai susitvarkyti su visais rudeniškais vargais, susijusiais su nukritusiais lapais. Kaip ir visa šio čekų gamintojo produkcija, jis išsiskiria patvarumu. Įrenginys turi teleskopinį lapų surinkimo vamzdį, o lapai sussiubiami į patogų 50 litrų talpos krepšį. 3000 W variklio galia leidžia pūsti orą 200-300 km/h greičiu. Pūstuvai – kuprinės. Tokio tipo įrenginiai yra nešiojami ant nugaros. Dažniausiai ši technika yra galinga ir profesionali, pritaikyta didesniems plotams. Net ir tuomet, jei lapų pūstuvas bus sunkesnis, diskomforto darbuodamiesi neturėtumėte jausti. Kitos svarbios lapų pūstuvų charakteristikos Svarstydami, kurie yra geriausi lapų siurbliai – pūstuvai, turėtumėte atsižvelgti ir į šiuos kriterijus: Galia. Kuo galingesnis bus šis įrenginys, tuo sparčiau pavyks nupūsti ar susiurbti visus lapus – jei teritorija yra didesnė, verta pagalvoti apie didesnę galią siūlančius modelius. Papildomai pravartu atsižvelgti į oro srauto greitį – šiuo atveju didesniems plotams ir vėlgi reikėtų efektyvesnės įrangos. Svoris. Nors rankiniai lapų siurbliai – pūstuvai dažniausiai yra aprūpinti diržais, juos valdyti vis vien tenka rankomis, todėl ilgainiui gali pasijausti nuovargis. Niekuomet nesuklysite pirmenybę teikdami lengvesniems modeliams. Maišelio talpa. Pasirinkus siurbimo funkciją turintį lapų pūstuvą, reikėtų atkreipti dėmesį į jo maišelio talpą – kuo ji bus didesnė, tuo rečiau reikės stabdyti darbus, kad ją ištuštintumėte. Tiesa, maišeliui pildantis, padidės ir paties įrenginio svoris. Optimaliausiu pasirinkimu laikoma maždaug 45 litrų talpa, tačiau priklausomai nuo teritorijos dydžio ir savo pajėgumo galite rinktis mažesnius ar didesnius modelius. Smulkinimo funkcija. Kai kurie siurbliai – pūstuvai lapus gali ne tik susiurbti, bet ir juos susmulkinti, tokiu būdu net 10 kartų sumažinant jų užimamą vietą. Be to, smulkintus lapus daug patogiau galima pritaikyti kompostavimui. Atsižvelgę į visus šiuos patarimus, lengvai surasite labiausiai Jūsų poreikiams tinkantį lapų pūstuvą – siurblį ir ženkliai pasilengvinsite šį rudenišką darbą. Apie tai, kaip efektyviau atlikti kitas užduotis, skaitykite straipsnyje: Aplinkos tvarkymo darbai – kaip juos palengvinti?

Kambarinės gėlės nėra vien tik paprastas namų interjero akcentas. Tai yra puikus būdas į namus atnešti šiek tiek gamtos ir žalumos. Jos prisideda prie švaresnio oro patalpose, o jų nuostabūs žiedai džiugina. Įvairios kambarinių augalų kompozicijos mažina stresą ir kuria namuose pozityvią energiją. Kai kurie žmonės net su jomis kalbasi! Žinoma, mainais už visus šiuos privalumus kambariniai augalai reikalauja priežiūros. Vienas iš svarbiausių ir neišvengiamų darbų yra kambarinių gėlių persodinimas. Tai gali pasirodyti kaip nemenkas iššūkis, ypač niekad to anksčiau nedariusiems. Bet viskas daug paprasčiau nei atrodo – tai pamatysite perskaitę šį gidą. Kodėl reikia persodinti kambarinius augalus? Kai kuriems kambarinių gėlių augintojams jos tampa tikromis šeimos narėmis, ypač jei jos užaugintos nuo daigyklos, kurioje kažkada buvo pasodintos iš parduotuvės įsigytos gėlių sėklos. Kad iš sėklos išaugtų mylimas augalas, į jį reikia įdėti daug meilės. Kambarinių augalų priežiūra apima reguliarų jų laistymą, rūpinimąsi, kad jie gautų pakankamai saulės šviesos – netgi jei tai reiškia nuolatinį augalo nešiojimą iš vienos vietos į kitą.  Kambariniai augalai auga, auga ir auga, nors tą ir sunku pastebėti. Atrodo, dar ką tik išdygusiems iš sėklų, kambariniams augalams daigyklos greitai pasidaro per ankštos. Augalus tenka persodinti į vazonus, tuomet neišvengiamai į didesnius vazonus, ir dar didesnius... Kai gėlė perauga savo vazoną, ji susiduria su įvairiomis neigiamomis pasekmėmis. Pirmiausia, didėja tikimybė, kad ją pradės pulti kambarinių augalų ligos. Taip pat augalo šaknų sistema taip susiraizgo ankštame vazone, kad žymiai suprastėja jo galimybė iš dirvožemio įsisavinti maistingąsias medžiagas. Tuomet augalas pradeda nykti ir to ženklus galima pamatyti vizualiai – tai vystantys, pageltę ar nudžiūvę lapai ir žiedai. Nesiimant jokių priemonių, tai visada galiausiai baigiasi augalo mirtimi. Todėl kambarinių gėlių persodinimas tiesiog būtinas. Kada persodinti kambarinius augalus? Kai išsiaiškinome, kodėl verta persodinti augalus, kitas žingsnis – nuspręsti, kada juos geriau persodinti. Griežtos taisyklės, kokiu metu tai daryti nėra, bet paprastai kambarinių gėlių augintojai laikosi kurios nors iš keleto populiariausių strategijų.  Pavasarinis kambarinių gėlių persodinimas. Pavasaris yra visuotinis gamtos pabudimo ir žydėjimo laikotarpis, tad nenuostabu, kad šis spalvų ir kvapų kupinas laikotarpis paveikia ir kambarinius augalus. Pavasarį kambarinių gėlių šaknys pabunda iš žiemos miego, suaktyvėja ir vėl pradeda augti. Todėl šio metų laiko pradžia yra tobulas laikas kambarinių gėlių persodinimui. Nauji vazonai gėlėms joms nekels tiek daug streso, jos lengviau adaptuosis ir visą pavasario sezoną praleis augdamos arba net skleisdamos naujus žiedus. Kasmetinis kambarinių gėlių persodinimas. Yra augalų, kurie auga labai lėtai ir nėra jokios būtinybės jų persodinti kiekvienais metais, kadangi ir esamas vazonas jiems dar visiškai pakankamas. Visgi, daugeliui kambarinių augalų kasmetinis persodinimas turėtų išeiti į naudą, net jei joms ir nereikia didesnio vazono. Pastarojo keisti net nebūtina. Labai naudinga, kai tiesiog atnaujinama žemė kambarinėms gėlėms. Tai jas praturtins naujomis maistinėmis medžiagomis, todėl gėlės taps stipresnės, gražesnės ir sveikesnės. Beje, toks kasmetinis persodinimas yra puiki proga patikrinti augalo šaknų būklę ir, jei reikia, apkarpyti pajuodusias ar negyvas šaknis. Kambarinių gėlių persodinimas, kai vizualiai matomas poreikis. Dėl daugybės priežasčių ne visada turime galimybių rūpintis kambarinių augalų persodinimu reguliariai. Tuomet telieka bent jau reaguoti į augalo rodomus signalus, kad kažkas negerai. Susirūpinti reikėtų, jei augalo lapai pradėjo atrodyti blyškūs; jo šaknys kyšo pro vazono apačią; paliejus vandens, šis nė kiek neįsigeria į žemę, bet iškart išbėga pro vazono apačią; pats augalas atrodo lyg ilgą laiką neaugtų. Šie požymiai rodo, kad jau būtų pats laikas persodinti kambarinį augalą, nes vėliau gali būti per vėlu.  Kaip persodinti kambarines gėles? Iš pradžių kambarinių gėlių persodinimas gali pasirodyti sudėtingas darbas, galimai pasibaigsiantis augalo sugadinimu, bet tai tikrai nėra taip sudėtinga kaip širdies transplantacija. Tad pasiraitokite rankoves ir imkitės darbo žingsnis po žingsnio. 1. Keletą dienų prieš persodinimą palaistykite augalą. Tai kambarinei gėlei suteiks gyvybingumo ir apsaugos nuo streso po persodinimo. Be to, pats persodinimo procesas bus lengvesnis, nes augalą bus lengviau išimti iš seno ir perkelti į naują vazoną. 2. Prieš pat persodinimą pasiruoškite darbo vietą. Tai gana purvinas darbas, kurio metu visur barstysis žemės. Būtinai rekomenduojama darbo vietą kuo nors padengti, kad vėliau būtų galima viską gražiai nuimti su visomis žemėmis. Tam gerai tinka paprasčiausi laikraščiai. 3. Išimkite gėlę iš vazono. Suimkite už pagrindinio jos kamieno, laikydami prie pat žemės. Atsargiai patraukite ir augalas turėtų išsiimti. Jei neišsiima, pabandykite su peiliu ar kitu aštriu daiktu atlaisvinti žemę nuo vazono kraštų. Kartokite, kol pavyks augalą ištraukti. 4. Patikrinkite augalo šaknų būklę. Jei matote kažkokių pažeidimų, spalvinių pakitimų ar negyvų šaknų, atsargiai pašalinkite juos. 5. Pripilkite šviežios žemės į naujo vazono dugną. Nereikėtų pilti bet kokios žemės. Tam geriausiai tinka speciali žemė kambarinėms gėlėms, kurios galima rasti įvairiose prekybos vietose tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internete. Tokia žemė yra subalansuota būtent kambarinių gėlių auginimui, todėl jūsų mylimam augalui duos daugiausiai naudos. 6. Įdėkite augalą su šaknimis į naują vazoną. Įsitikinkite, kad augalas stovi tiesiai, tada žemėmis užpilkite visus vazono kraštus ir tarpus, kad neliktų jokių tuštumų. Po šio proceso gausiai palaistykite augalą. 7. Apkarpykite nulūžusias šakas, lapus ar žiedus. Natūralu, kad kambarinės gėlės persodinimo proceso metu nulūžo kokia šaka ar lapas. Visus šiuos pažeidimus pašalinkite atsargiai nukarpydami. Štai ir viskas, ką būtina žinoti, norint persodinti įvairius augalus. Dabar kambarinių gėlių persodinimas turėtų atrodyti kaip žymiai paprastesnis darbas. Tiesa, daugelis iš mūsų kažką auginame ne tik kambaryje, bet ir sode ar darže. Jei ir jūs vienas iš tų žmonių, jums bus naudinga perskaityti kitą gidą apie tai, ką svarbu žinoti organizuojant daržą sklype. 

Ne visiems pasiseka savo soduose ir sodybose turėti derlingą dirvožemį, kuris leistų užauginti gerą derlių kiekvienais metais. O kartais norisi daržovių ar dekoratyvinių augalų užsiauginti ten, kur to dirvožemio apskritai nėra – terasoje, balkone, kieme ir t.t. Tokiais atvejais visada gali pagelbėti pakeltos lysvės. Jų galima įsigyti jau sukonstruotų, bet, užklupus sodininko įkvėpimui, pakeltos lysvės įrengimas įmanomas ir savomis rankomis. Taigi, kuo naudingos šios lysvės ir kaip pasidaryti pakeltas lysves patiems? Kas yra paaukštintos lysvės? Paaukštintos arba pakeltos lysvės tai gėlių, daržovių ir kitų augalų auginimo vieta, kuri įrengiama atskirai nuo bendro daržo ar sodo. Tiesą sakant, pakeltas lysves galima įsirengti praktiškai bet kur ir jose auginti daugumą augalų. Tai labai pravartu, kai įprastoje vietoje dirvožemis nėra labai palankus augalų auginimui – molingas, akmeningas, skurdus augalams svarbių maistinių medžiagų. Pakeltų lysvių įrengimas galimas netgi mansardoje, kad ir ant betono. Kitaip tariant, pakeltos lysvės užtikrina, kad pavasarį įsigytos daržovių ar gėlių sėklos neliks nepanaudotos dėl netinkamų auginimo sąlygų.  Kaip atrodo pakelta lysvė? Dažniausiai tai dėžę primenantis rėmas, užpildytas aukštos kokybės dirvožemiu. Jis turi tiek atvirą apačią, tiek viršų: taip augalų šaknys turi pakankamai vietos plėstis ir pasiekti po viršutiniu sluoksniu žemėje esančias maistines medžiagas bei neribotą saulės šviesos šaltinį.  Kuo naudingos pakeltos lysvės? Visų pirma, pakeltos lysvės įrengimas galimas būtent ten, kur yra idealiausios sąlygos konkretiems jose planuojamiems auginti augalams. Jei augalas mėgsta šviesos vonias, tuomet šias lysves galima statyti atvirose vietose. O jei atvirkščiai – labiau pavėsyje. Tas pats ir su dirvožemiu – augalams galima sukurti idealiausią žemės mišinį, kuris užtikrins gerą derlių. Pakeltose lysvėse auginami augalai reikalauja mažiau priežiūros. Pirmiausia dėl to, kad jose auga mažiau piktžolių, tad nereikės tiek daug laiko skirti ravėjimui, kiek dažnai prireikia auginant augalus įprastame darže. Taip pat pakeltos lysvės įrengimas leidžia ir paprasčiau aprūpinti augalus vandeniu. Galima apsieiti su nesudėtinga laistymo įranga, dažnu atveju tam užtenka ir paprasčiausio laistytuvo. Pakeltos lysvės ir jų tipai Labai dažnai pakeltų lysvių įrengimui naudojama mediena, nes tai labiausiai prieinama medžiaga ir iš jos lysves pasidaryti lengviausia. Tam netgi tinka kad ir kiemo pakampėse rastos besimėtančios nereikalingos lentos, kelmai ar rąstai. Medinės pakeltos lysvės natūraliai įsilieja į sodo ar daržo aplinką, jos visada suteiks papildomo jaukumo, kai įrengtos terasose. Iš kitos pusės, mediena turi polinkį irti, o nuolatinis sąlytis su dirva, augalais ir kitais aplinkos veiksniais šį procesą dar labiau paspartina. Medinės pakeltos lysvės tarnavimo laikas labai priklauso nuo medienos rūšies. Viena iš pigiausių – pušis – supūva per keletą metų. O štai kedras gali atlaikyti ir 15 metų. Žinoma, įvairiose prekybos vietose galima įsigyti jau sukonstruotus medinius pakeltų lysvių rėmus, kurių mediena apdorota specialiomis cheminėmis medžiagomis. Šios medžiagos apsaugo medį nuo žalingo aplinkos poveikio, dar labiau prailgindamos tarnavimo laiką, bet tuo pačiu ir nėra kenksmingos lysvėse auginamiems augalams. Plastikinės pakeltos lysvės taip pat yra vienas iš galimų pasirinkimų. Prekyboje galima rasti platų tvirtų plastikinių lentų pasirinkimą, kurios turi specialias jungtis, kad būtų galima suformuoti pakeltas lysves. Jos taip pat tinka ir komposto dėžių formavimui. Plastikas visada gerai atrodys kieme ar mansardoje, o šios medžiagos atsparumas aplinkos poveikiui užtikrins ilgaamžiškumą. Kaip pasigaminti pakeltas lysves? Sunkiausias darbas įsirenginėjant pakeltas lysves yra pasiryžti šiam darbui, o visa kita visiškai nesunku. Štai pagrindiniai pakeltų lysvių įrengimo etapai: Apgalvokite pakeltų lysvių vietą, dydį, išdėstymą. Tai labai svarbu norint, kad darbas būtų įgyvendintas sklandžiai ir be chaoso. Pirmiausia, nuspręskite, ką lysvėje auginsite. Kiekvienas augalas gali turėti šiek tiek skirtingus poreikius, todėl geriausią vietą pakeltai lysvei ir padiktuos būtent joje auginsimo augalo rūšis. Pavyzdžiui, daržovėms paprastai reikia bent 6 val. per dieną tiesioginės saulės šviesos. Tuo tarpu pakeltos lysvės dydis turėtų būti toks, kad ją apravėti ir palaistyti būtų patogu neįžengiant į pačią lysvę. Reikėtų vengti laipiojimo ant pačios lysvės, kadangi taip galima suminti augalus ar suspausti žemę. Taigi, pakeltos lysvės kraštinė neturėtų viršyti 100-120 cm ilgio. Jei pakelta lysvė įrenginėjama palei pastato sieną, lysvės plotį rekomenduojama formuoti iki 50-60 cm. Sukonstruokite pakeltos lysvės rėmus. Kaip jau minėjome, rėmams galima naudoti praktiškai bet kokias medines lentas, rąstus, kelmus. Visada galima sutaupyti dar daugiau laiko ir įsigyti jau paruoštus lysvės įrengimui medinius ar plastikinius rėmus. Juos pakaks, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, sumontuoti ir išstatyti norimose vietose. Pakeltos lysvės įrengimas galimas ir iš nereikalingų plytų bei lauko akmenų – juos išdėlioti bus lengva net ir labiausiai nepatyrusiam sodininkui. Užpildykite lysvę žemėmis. Priklausomai nuo to, kokius augalus sodinsite lysvėje, paruoškite atitinkamą žemės ir komposto mišinį, kuris augalams duotų daugiausiai naudos. Šiuo klausimu visada galite kreiptis į specialistus, kurie geriausiai žinos, koks žemės mišinys, kokiam augalui tinkamiausias. Žemes pilkite taip, kad iki lysvės viršaus liktų apie keletą centimetrų. Pakeltas lysves paprastai reikia papildyti žemėmis kiekvienais metais. O tuo tarpu – viskas! Jūsų gėlių ar daržovių sėklos jau gali būti sėjamos! Pakeltos lysvės puikus daržininkystės ir sodininkystės sprendimas, kai reikia lankstumo pasirenkant sodinimo vietą – nuo nelabai derlingos vietovės, iki terasos. Tokias lysves lengviau prižiūrėti ir užtikrinti augalams geriausias sąlygas. Žinoma, šis sprendimas nėra tobulas, kai norima auginti augalus, kurie reikalauja daug šilumos, arba juos reikia sėti anksčiau nei įprastai prasideda auginimo sezonas ar leidžia lauko sąlygos. Tokiu atveju, vienas patikimiausių sprendimų yra šiltnamis. Išsirinkti tinkamą šiltnamį gali būti nelengva, todėl paruošėme gidą, kaip tai padaryti teisingai.

Jau nuo senų laikų mulčias yra vienas iš geriausių kiekvieno save gerbiančio sodininko draugų. Ši draugystė trunka visus metus: pavasarį mulčias slopina piktžolių augimą, išsaugo drėgmę ir maitina augalus; o vasarą apsaugo dirvą ir žiemojančius augalus, padeda išvengti erozijos. Tad kiekvienam sodininkui turėtų būti pravartu žinoti – mulčiavimas: kas tai, kokie yra jo tipai, kaip mulčiuoti. Apie visa tai susipažinkite šiame gide. Kas yra mulčiavimas? Be mulčiavimo sunku įsivaizduoti sėkmingą sodininkystę, tai – fundamentali jos dalis. Augalų grožis, sveikata ir produktyvumas stipriai įtakojami mulčio. Žinoma, svarbu mulčiuoti teisingai, pasirinkti tinkamą mulčio tipą ir t.t. Taigi, mulčiavimas – kas tai? Paprastai tariant, tai bet kokia medžiaga, kuri dengia dirvožemio paviršių. Mulčias nebūtinai gaminamas tik žmogaus, jis egzistuoja ir savaime gamtoje. Tai – rudenį nukritę medžių lapai ar pūvančios žolės ir t.t. To tarpu sodininkystėje į mulčio naudojimą įeina medžio drožlės, supuvęs mėšlas, sutrūnijęs kartonas, kompostas ar net jūros dumbliai. Mulčiavimo gerosios ekologinės ir tvarumo savybės vėl pradėtos vertinti ne taip seniai. Ilgus dešimtmečius ši tvari technika buvo primiršta, jai tinkamos žaliavos tiesiog išmetamos, o ją buvo pakeitęs platus cheminių trąšų naudojimas. Pastaruoju metu vėl vis labiau grįžtama prie mulčio naudojimo. Teisingas atliekamas, mulčiavimas padeda pamaitinti dirvos mikroorganizmus naudingomis maistinėmis medžiagomis, o šių mikrobų gyvybinės veiklos produktai prisideda prie sveikesnės dirvos struktūros, kuri savo ruožtu sukuria puikią aplinką klestintiems augalams. Mulčio tipai ir kaip juos paruošti? Sodininkystėje gali būti naudojami įvairūs mulčio tipai. Sunku pasakyti, koks mulčias geriausias. Visi jie saviti. Plačiau pristatome dažniausiai naudojamus tipus, jų naudą, privalumus ir trūkumus bei paruošimo būdus. Smulkios šakos, medžių žievė, spygliai. Ši mulčio rūšis, be įprastų savybių, pasižymi dar tuo, kad neleidžia augalams per tankiai suaugti. Tai naudinga, nes vėliau neprireiks (arba tai pareikalaus daug mažiau vargo) retinti per tankiai suaugusių daržovių ir kitų augalų. Smulkios šakos ir ypač medžių žievė turėtų būti tinkamai susmulkinta, kitaip gali apaugti grybeliu ir tapti per daug rūgšti dirvožemiui. Kaip mulčiuoti tujas, šakas ir žievę? Labai paprastai! Tereikia turėti medžio smulkintuvą, kuris viską tinkamai susmulkins. Medžių lapai. Galima naudoti nukritusius ir sugrėbtus lapus iš sodo. Juos irgi reikia susmulkinti. Tam puikiausiai tinka medienos smulkintuvas, bet jei tokio neturite, įmanoma išsiversti ir su žoliapjove ar trimeriu. Paprasčiausiai sugrėbkite lapus į krūva ir užvažiuokite ant jos su žoliapjove – to turėtų pakakti, kad lapai būtų susmulkinti. Lapuose yra dauguma būtinųjų elementų, kuriais jie praturtina dirvožemį. Taip pat lapus galima derinti su smulkintomis šakomis ir žieve. Tiesa, vienas iš lapų trūkumų yra tas, kad būdami per daug permirkę, jie gali sulipti ir susivelti. Toks mulčias pradeda traukti drėgmę bei deguonį ir iš žemės, kas jai nėra labai naudinga. Todėl reikėtų to vengti. Nupjauta žolė. Reguliariai nupjaunama pievelė gali pasitarnauti mulčio gamybai. Žolė mulčiuojama labai paprastai – tereikia ją džiovinti saulėje nuo vienos dienos iki savaitės. Kaip ir lapų atveju, nereikėtu kaip mulčio naudoti permirkusios nupjautos žolės. Ji taip pat trukdys dirvožemiui pasisavinti deguonį. Taip pat būtina vengti naudoti tokią žolę, kuri buvo purkšta ar kaip nors kitaip paveikta pesticidų bei kitų cheminių medžiagų. Visa tai gali persiduoti dirvožemiui, o vėliau ir augalams. Kompostas. Jei planuojate naudoti savo pačių pagamintą kompostą, reikėtų įsitikint, kad jis pakankamai subrendęs. Požymis, kad kompostas tinkamas naudoti – tamsi, žemę primenanti substancija, o ne šiaip supuvusios atliekos. Jei savo komposto neturite, jo galima įsigyti bet kurioje sodininkystės krautuvėlėje, taip pat ir el. parduotuvėje pigu.lt. Šienas. Jei neturite savo šieno, jo reikėtų ieškoti pas artimiausius ūkininkus, galbūt pavyks išmainyti į kokią lašinio pantį. Blogiausiu atveju, šieno turėtų būti galima įsigyti sodininkystės parduotuvėse. Šienas – tai puikus ir nebrangus mulčias. Tiesa, turintis vieną kitą nedidelį trūkumą. Šieno mulčyje mėgsta veistis smukūs graužikai, taip pat šieno mulčių gana lengvai gali suardyti stipresnis vėjas. Erdvė kūrybai. Mulčiavimas gali tapti net ir kūrybingu užsiėmimu. Į dirvožemiui naudingą mulčių galima paversti daug keistų dalykų: kakavos lukštus, kavos tirščius, laikraščius, kartoną, kukurūzų burbuoles ir dar daug kitų.  Mulčiavimas: kas tai? Šį klausimą jau išsiaiškinome. Mulčio nauda nebejotina – jo pagalba jūsų daržas ar sodelis sužaliuos kaip niekada! Tiesa, idealiam sodui ar daržui neužtenka vien mulčiavimo, yra daug kitų būtinų aplinkos tvarkymo darbų. Kitame gide rašome, kaip palengvinti aplinkos tvarkymo darbus.

Šiltuoju sezonu vis rečiau savaitgalius leidžiame namuose – jei tik žadami gražūs orai, daugelis nusprendžia leistis į atpalaiduojantį poilsį gamtoje. Visgi, toks laisvalaikis turi savų niuansų: patogumais šiuo atveju teks pasirūpinti patiems, todėl labai svarbu kruopščiai apgalvoti, kokius daiktus būtina pasiimti su savimi. Palengvinome Jums šią užduotį ir išskyrėme, ką pasiimti prie ežero ar į gamtą – peržvelkite šį sąrašą! Skirtingoms oro sąlygoms pritaikyti drabužiai Nusimato labai šiltas savaitgalis? Tai tikrai nereiškia, jog gamta nepažers staigmenų – jei dienos metu lietaus išvengti pavyks, sunku pasakyti, ar nepasitaikys pakankamai šalta naktis. Tačiau tikriausiai puikiai žinote, kad ne oras kaltas, o netinkama apranga, tad jeigu tik turite galimybę, pasirūpinkite įvairioms oro sąlygoms pritaikytais drabužiais ir atsargine avalyne. Jei keliausite automobiliu, papildomų nepatogumų tai nesudarys, tačiau Jūsų išvyka išliks sėkminga net ir tuomet, kai oras šiek tiek nuvils. Maisto gamybos reikmenys Pirmiausia turėtumėte apgalvoti, ką valgysite savo išvykos metu, o tuomet pasirūpinti šių patiekalų gamybai skirtais indais ar netgi įrenginiais. Prekyboje šiuo metu galima rasti net ir dujines virykles, pritaikytas turizmui, tačiau jeigu gaminimas nėra Jūsų aistra, pasinaudokite proga ir kepkite maistą ant laužo – tam tikrai neprireiks didelių pastangų. Kokybiška palapinė ir miegmaišis Jei miegosite lauke, šie pirkiniai turėtų būti patys svarbiausi – tik tinkamai pailsėję, galėsite smagiai leisti likusį laiką gamtoje. Pasirūpinkite talpia (geriausia – kuo didesne) palapine, įsigykite šiltą miegmaišį ir minkštą kilimėlį ar net pripučiamą čiužinį – su tokiu inventoriumi miegosite tarsi namuose! Priemonės nuo uodų ir erkių Net neverta priminti, jog priemonės nuo uodų lauke, o ypač gamtoje, yra tiesiog būtinos – tik taip išvengsite diskomforto ir namo sugrįšite be jokių įkandimų. Priemonės nuo uodų įkandimo ar erkių išpuolių gali būti pačios įvairiausios, pradedant apyrankėmis, purškalais ir baigiant specialiomis lempomis, todėl tikrai nesunkiai surasite tai, kas tinka būtent Jums. Asmeninės higienos priemonės Nors šie gaminiai atrodo savaime suprantami, neįtraukę jų į bendrą sąrašą ir netyčia palikę namuose, smarkiai pasigailėsite. Tualetinis popierius, drėgnos servetėlės, apsauginis kremas nuo saulės, asmeninės higienos priemonės ir netgi vaistinėlė turėtų būti tai, ką į kelioninį krepšį turėtumėte susikrauti pirmiausiai – tuomet sėkmė bus garantuota! Laisvalaikio užsiėmimai Tam, kad laisvalaikis gamtoje būtų ne tik atpalaiduojantis, bet ir turiningas, privalu iš anksto apgalvoti būsimąsias veiklas. Galbūt mėgstate lauko žaidimus, o gal planuojate daug laiko praleisti vandenyje? Priklausomai nuo to turėtumėte pasirinkti ir Jūsų šeimai tiksiančius užsiėmimus. Nepamirškite ir turistinių baldų – jie užtikrins, kad vakarai prie laužo būtų kur kas patogesni! Atsižvelgdami į asmeninius poreikius, šį sąrašą papildysite ir kitais naudingais atributais, tačiau jei pradėsite nuo šių daiktų, Jūsų išvykai tikrai nieko netrūks. Nebent geros nuotaikos – šiuo akcentu teks pasirūpinti patiems!

Arbūzai yra tikri uogų pasaulio banginiai – jų dydis kartais stebina, ypač jei apie juos galvoji kaip apie uogas (o taip ir yra!). Bet arbūzai ne tik dideli, jie ir skanūs bei atgaivinantys. Būtent dėl pastarosios savybės daugybė žmonių neįsivaizduoja vasaros be arbūzų savo darže ar šiltnamyje. Nenuostabu, kad arbūzai tokie gaivinantys, nes net 92% jų masės sudaro vanduo. Jie kilę iš karšto klimato Afrikos regionų, kur buvo naudojami ne kaip maisto, o būtent kaip geriamo vandens šaltinis. Taigi, koks tas arbūzų auginimas? Kaip sodinti arbūzus? Paprastai naudojamas vienas iš dviejų arbūzų sodinimo metodų: daiginimas vazonėliuose arba sėklų sodinimas tiesiai į dirvą. Kuris metodas geresnis visiškai priklauso nuo klimato sąlygų.  Sodinimas dirvoje.  Arbūzų auginimo pradžia – ne anksčiau kaip dvi savaitės po paskutinių pavasario šalnų. Daugumai arbūzų veislių reikia apie 100 ir daugiau dienų, kad subrandinti derlių. Todėl rengiantis sodinti arbūzus šį skaičių reikėtų turėti omenyje ir pasiskaičiuoti, ar arbūzams užteks laiko užaugti iki šalnų. Labai liūdnas vaizdas matyti, kaip nuostabiai išsikeroję arbūzų vijokliai užmezga vaisius, bet jiems nespėjus sunokti užeina rudeniški orai. Arbūzų sėklos sudygti gali tik dirvoje, kurios temperatūra įšilusi bent iki 15-16 oC, tačiau geriausiai ir greičiausiai jos dygsta 25-32 oC temperatūros dirvožemyje. Jei manote, kad jūsų dirvožemis jau pakankamai šiltas, tada metas sodinti! Sodinimui ideali drėgna, bet ne permirkusi žemė. Geriausia ją sudrėkinti palaistyti kelias valandas prieš sodinimą arba sodinti praėjus keletui valandų po lietaus. Sodinti reikėtų ant iš žemės suformuotų kauburėlių, apie 2 cm gylio duobutėse, tada jas užberti žeme ir gausiai palaistyti iš laistytuvo. Arbūzų sėklos turėtų sudygti per 5-10 dienų. Kai daigai užauga iki 5 cm ar daugiau, juos reikėtų šiek tiek praretinti, paliekant gražiausius daigelius, o mažiau gražius atskiriant. Kiekviename kauburėlyje reikėtų palikti po vieną gražiausią daigą. Daiginimas vazonėliuose. Arbūzų auginimas Lietuvoje gali būti komplikuotas dėl klimato sąlygų ir sąlyginai trumpo šiltojo metų laikotarpio. Labai tikėtina, kad arbūzus auginant iš sėklų iš karto dirvoje, jie paprasčiausiai nespės subrandinti derliaus. Tačiau šiai problemai yra sprendimo būdas: arbūzus pradėti daiginti šiek tiek anksčiau vienkartiniuose vazonėliuose arba šiltnamyje, ir tik vėliau, pasibaigus pavasario šalnoms, persodinti juos į daržą lauke (rekomenduojama lauko temperatūra – 21oC). Kadangi arbūzų šaknys labai jautrios ir dėl to gali tiesiog neišgyventi persodinimo procedūros, geriausia daigus auginti specialiuose savaime suyrančiuose vazonėliuose (pavyzdžiui, pagamintuose iš karvės mėšlo). Tokiu būdu, arbūzų daigus galima įsodinti į dirvą lauke tiesiog su visu vazonėliu. Šis savaime suirs ir dar suveiks kaip trąša arbūzams. Kaip auginti arbūzus: svarbu užtikrinti sąlygas Kad naminiai arbūzai užaugtų dideli ir gardūs, būtina jiems sukurti pačias geriausias sąlygas, kokias tik įmanoma. Štai keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti, norint pasiekti šį tikslą. Vietos parinkimas. Panašiai kaip ir agurkai ar moliūgai, arbūzai augdami išplintą po visą jiems suteiktą plotą, o esant mažesnei erdvei, lipa per tvoras, apsiveja kitus augalus ir veržiasi išorėn. Todėl arbūzus geriausia auginti kiek toliau nuo likusio daržo, kad jie vėliau neužgožtų ir netrikdytų kitų augalų augimo. Jei arbūzų auginimas lauke atskirai jums netinkamas, tuomet patariama sodinti juos kur nors pačiame daržo kampe, o besikerojančius daigus nukreipti į tą pusę, kur jie niekam netrukdys. Galima netgi priversti arbūzus augti vertikaliai ant špalerių (specialių grotelių). Parenkant vietą taip pat svarbu žinoti, kad arbūzų auginimas nerekomenduojamas ten, kur per pastaruosius trejus metus augo moliūgai, aguročiai, patisonai ir melionai. Tai padidina riziką būsimus arbūzus sirgti įvairiomis ligomis. Saulės šviesos ir šilumos užtikrinimas. Arbūzams būtini dideli saulės šviesos ir šilumos kiekiai. Idealiu atveju, jiems turėtų būti sukurta galimybė maudytis tiesioginiuose saulės spinduliuose bent 10 valandų per parą. Todėl renkantis vietą arbūzų sodinimui, reikia atkreipti dėmesį, ar ant arbūzų toje vietoje vėliau kas nors nemes šešėlio, pvz. medžiai ir jų lapija. Šiluma labai svarbi sėkmingam arbūzų auginimui, todėl jei jūsų klimato zonoje vasaros vėsios (jei dalį vasaros tenka dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis, reiškia vėsios), tuomet rekomenduojamas arbūzų auginimas šiltnamyje, o ne lauke. Tai leis sulaukti gausesnio ir skanesnio derliaus. Dirvožemio įvertinimas. Arbūzams labiausiai patinka puri, gerai nusausinta, smėlinga dirva. Jei dirvai nėra smėlinga, į arbūzų sodinimo vietą galima įmaišyti šiek tiek smėlio. Bet to nepatariama daryti tiems, kurių daržuose dirvožemis pasižymi dideliu molingumu. Tokiu atveju, dirvožemio struktūrai praturtinti labiau tinka kompostas. Įvairių kompostų galima įsigyti parduotuvėse, tik juos renkantis reikėtų atsižvelgti, ar jie subalansuoti arbūzų auginimui. Pakankamas vandens kiekis. Neturėtų stebinti, kad būdami tokie sultingi, arbūzai mėgsta iš dirvožemio siurbti vandenį. Todėl juos reikia gausiai laistyti, rekomenduojama tą daryti bent kartą į dieną. Vėliau, arbūzams kiek paaugus, galima tą daryti ir šiek tiek rečiau. Taip pat galima praleisti tas dienas, kuriomis buvo lietaus. Kada nuimti arbūzų derlių? Arbūzų derliaus nuėmimo laikas labai priklauso nuo auginamos veislės. Auginant arbūzus Lietuvoje, ankstyvųjų veislių derliaus reikėtų tikėtis liepos pabaigoje, paprastų veislių per visą rugpjūtį, o vėlyvųjų rugsėjo pradžioje. Vėlesni mėnesiai arbūzams Lietuvoje jau per vėsūs. Sužinoti, ar arbūzai jau sunoko, galite juos paversdami ir pasižiūrėdami į jų gulėjimo vietos spalvą. Jei ji geltona, tuomet arbūzas greičiausiai bus pakankamai prinokęs. Yra ir daugiau arbūzų sunokimo ženklų: sudžiūvęs ūselis prie arbūzo stiebo; šalia ūselio pageltoniję lapai; nudžiūvęs žiedas arbūzo gale; iš blizgančios į matinę pasikeitusi spalva. Jei akivaizdžiai pastebite šiuos požymius – skanaus, jūsų arbūzų derlius jau čia! Arbūzų auginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas užsiėmimas, bet žinant svarbiausius niuansus, tai – gana lengva. Žinoma, darže visada gali atsitikti kas nors netikėto, pavyzdžiui užpulti kenkėjai, graužikai ar skruzdėlės. Kaip naikinti skruzdėles irgi pravartu žinoti, todėl apie tai skaityti kviečiame kitame gide.