Naudingi patarimai

sodo prekes

Kaip statyti šiltnamį?

Nusprendus, kad atėjo metas užsiimti sodininkyste ir patiems užsiauginti gardžias daržoves, vaisius bei prieskonius, teks apgalvoti ne vieną su šiltnamio pasirinkimu ir statyba susijusį klausimą. Svarbu žinoti ne tik kaip, bet ir kada bei kur geriausia statyti šiltnamį, galiausiai, kaip paruošti šiltnamio žemę sodinimui – išanalizavę visus šiuos aspektus, išvengsite klaidų ir jau pirmaisiais metais džiaugsitės solidžiu derliumi. Kada statyti šiltnamį? Rinktis šiltnamį galite visus metus, tačiau jo statymui bene geriausiai tinka pavasaris. Tikslios datos šiuo atveju nėra – sprendimui įtaką daro tai, kokie orai vyravo šaltuoju sezonu. Darbai klostysis daug sklandžiau, jei žemė nebebus įšalusi ir jau spės labiau pradžiūti. Jei pasitaikytų snieguota žiema (ar bent jau jos pabaiga), žemė taip stipriai neįšaltų, todėl tikėtina, kad vos tik pradėjus šilti orams, jau galėtumėte galvoti apie šiltnamio statybas. Įvertinkite realią situaciją, neskubėkite ir tikrai sulauksite tinkamo momento – net ir pradėję darbus vėlyvą pavasarį, vis vien spėsite sulaukti gausaus derliaus. Kur statyti šiltnamį? Prieš svarstydami, kaip sumontuoti ir kaip paruošti šiltnamį darbams, pirmiausia turėtumėte apsispręsti, kurioje vietoje jį statysite. Taip pat svarbu apsvarstyti ir kokia kryptimi statyti šiltnamį, nes tai turės tiesioginės įtakos augalų augimui. Kuo daugiau žemiau išvardintų kriterijų atitiks Jūsų parinkta vieta, tuo sėkmingesni bus Jūsų sodininkystės rezultatai: Šiltnamį reikėtų statyti taip, kad jo durys atsidarytų į pietų kryptį – tuomet Jūsų sodiniai gaus pakankamai intensyvų ir tolygų saulės spindulių kiekį. Geriausia, jei augalai būtų apšviečiami rytinės saulės – taip bus galima išvengti po pietų prasidedančios kaitros ir rytais pasitaikančių šalnų. Be to, šiltnamis kur kas greičiau įšils. Derėtų pasirūpinti, kad naujasis statinys gautų kaip įmanoma daugiau saulės spindulių – venkite pavėsio ir nestatykite jo arti aukštų medžių ar kitų saulę užstoti galinčių statinių. Pravartu atsižvelgti į žemės kokybę – jei ji bus labai sunki ir molinga, norėdami užauginti sėkmingą derlių, ją visą turėsite pakeisti. Verta pagalvoti apie tai, kaip apsaugosite augalus nuo vasariškų kaitrų – reikėtų pasirūpinti nepriekaištinga vėdinimo sistema arba strategiškai tikslingoje vietoje pasodinti vyšnią arba slyvą. Kol orai dar tik įšilinės, šie medžiai neturės lapų, o vasaros sezonu taps puikiu prieglobsčiu, gelbstinčiu nuo perkaitimo. Koks šiltnamis geriausias? Prieš statant šltnamį, pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokio tipo šiltnamį rinktis ir jį įsigyti. Vis dar populiarūs polietileno plėvele dengti šiltnamiai. Juos renkasi dažnas daržininkystės ar sodininkystės entuziastas, daugiausiai dėl paprastesnių montavimo darbų ir nedidelės kainos. Klasikiniai stikliniai šiltnamiai, nors šiais laikais skamba kaip atgyvena, taip pat vis dar sutinkami. Juos įrengti šiek tiek sudėtingiau dėl sunkesnių konstrukcijų, taip pat jie nėra labai atsparūs smūgiams – stiklą galima gana lengvai įdaužti. Pastaruoju metu vis madingesni tampa polikarbonatiniai šiltnamiai. Nenuostabu, nes tai modernus ir efektyvus sprendimas auginti daržoves: jie užtikrina geresnę šilumos izoliaciją ir tinkamą šilumos palaikymą. Polikarbonatinė danga tolygiai paskirsto šviesą, dėl ko augalai jos gauna daugiau. To rezultatas – prailgintas augalų auginimo sezonas. Taip pat polikarbonatiniai šiltnamiai atsparesni smūgiams, temperatūros pokyčiams. Kaip statyti šiltnamį? Apgalvoję prieš tai aptartus aspektus, galiausiai prieisite prie paskutinės ir pačios svarbiausios užduoties – šiltnamio statymo. Priklausomai nuo konkretaus šio statinio modelio, instrukcijos gali šiek tek skirtis (jos visuomet pateikiamos pirkimo metu), tačiau bet kuriuo atveju teks susidurti su šiais žingsniais: Pamatinį pagrindą uždėkite ant standumo briaunos ir uždarykite jų galus. Sujunkite karkasą tarpusavyje ir išlyginkite jį į lygią liniją. Sutvirtinkite jį varžtais ir poveržlėmis iš abiejų pusių. Surinkite šiltnamio galus ir orlaides, jei tokių yra. Priekio detales sumontuokite į staktą taip, kad tarp durų liktų vienodi tarpai. Įtvirtinkite šiltnamio karkasą ir surinktus jo galus į pamatinį pagrindą. Karkasą uždenkite polikarbonato plokštėmis (arba plėvele). Kaip statyti polikarbonatinį šiltnamį? Polikarbonatinio šiltnamio statymas iš esmės nesiskiria nuo įprastų šiltnamių su polietileno danga statymo. Tad jį statydami galite vadovautis anksčiau pristatytais žingsniais ir, žinoma, vadovaudamiesi gamintojo pateikta įrengimo instrukcija, kadangi kiekvieno modelio statymo eiga gali šiek tiek skirtis.  Dėl lengvesnių konstrukcijų polikarbonatinius šiltnamius ne tik lengviau sumontuoti nei polietileno šiltnamius, bet ir perkelti į kitą vietą. Todėl, net jei ateityje nuspręsite, kad šiltnamis stovi netinkamoje vietoje, jo perkėlimas netaps neįgyvendinama užduotimi. Kaip paruošti šiltnamio žemę? Kai šiltnamis jau pastatytas, belieka vienintelis žingsnis prieš sodinant norimus augalus – dirvožemio paruošimas. Bet tai visai nėra sudėtingas darbas. Pirmiausia reikia perkasti žemę, ją išpurenti, o tada suformuoti norimas lysves. Žinoma, norint sulaukti sėkmingo derliaus, sunku išsiversti be trąšų. Paprastai dirvai praturtinti naudojamos organinės arba mineralinės trąšos. Jei norėtumėte naudoti organines trąšas, geriausiai tiks kokybiškas kompostas, kurio galima rasti daugelyje prekybos vietų. Mineralinės trąšos padeda aprūpinti augalus įvairiomis maisto medžiagomis – azotu, fosforu, kaliu, kalciu, magniu ir kitomis, jos dažniausiai parduodamos granulių arba skysčio pavidalu. Kaip matote, šiltnamio įrengimas nėra jau toks sudėtingas dalykas. Visas šis procesas užtruks ne ką ilgiau nei šiltnamio įrengimas balkone, tačiau jei montavimas bus sėkmingas, ilgus metus šio darbo nebereikės kartoti. Tai – pats atsakingiausias žingsnis, tačiau jei viską darysite tikslingai, pavyks išvengti bet kokių klaidų.

Skaityti daugiau
4/5
2024 02 09

Sodo įrankių nameliai: ką dar juose galima laikyti?

Tuomet, kai kieme norisi užtikrinti tvarkingą aplinką, tačiau tuo pačiu patogiai susidėti svarbiausius jame naudojamus daiktus, į pagalbą pasitelkiamas sodo įrankių namelis. Kaip ir byloja jo pavadinimas, tokiame statinyje dažniausiai laikome sodo įrankius, tačiau iš tiesų galima sugalvoti ir kur kas daugiau jo pritaikymo būdų. Kam dar įmanoma panaudoti tokius statinius? Sodo ir daržo priežiūros priemonės Dažniausiai nameliai sodo įrankiams yra pakankamai dideli, tad juose galima sutalpinti ne tik smulkesnius įrankius, bet ir kur kas didesnę sodo techniką. Čia tikrai tilps žoliapjovės, sodo traktoriukai, gyvatvorių žirklės ar bet kokie kiti Jūsų naudojami prietaisai. Pasirūpinę papildomomis lentynėlėmis, tokiame statinyje galėsite sandėliuoti ir smulkias detales (pavyzdžiui, vinis ar mechaninius įrankius), kurių neretai prireikia statybų ar remonto darbams. Kitaip tariant, čia galėsite sutalpinti viską, ką įprastai laikytumėte rūsyje ar garaže. Malkos Tai – pakankamai populiari šių statinių panaudojimo paskirtis. Šiam tikslui gali būti pasitelkiami specialūs sodo nameliai – malkinės, kurios dažnu atveju turi tik stogą ir dvi šonines sienas. Taip užtikrinamas geras vėdinimas, o sode tokia malkinė neužima daug vietos ir pernelyg neatkreipia dėmesio. Visgi, malkas lygiai taip pat galite sandėliuoti ir įprastame namelyje arba išorinėse jo lentynose – tokių gaminių prekyboje tikrai pavyks atrasti. Nesezoniniai daiktai Namelis įrankiams gali būti pritaikomas ne tik šiems gaminiams – čia lygiai taip pat galima sandėliuoti ir atitinkamu sezonu nenaudojamus daiktus. Pavyzdžiui, žiemos metu tokiame statinyje galite „apgyvendinti“ šaltesnių oro sąlygų bijančius lauko baldus, kepsnines, dviračius, žvejybos reikmenis ar kiemo dekoracijas, o atėjus vasarai susidėti rogutes, slides ar kitus žiemos pramogoms skirtus gaminius. Jei namelis bus pakankamai erdvus, vienu metu jame galėsite laikyti visus tokius daiktus – svarbiausia pasirūpinti tinkamu jų organizavimu, jog prireikus patogiai pasiektumėte tai, kas bus naudojama artimiausiu metu. Nameliai gali būti labai įvairių matmenų, tad dar prieš juos įsigydami turėtumėte gerai pagalvoti, kiek vietos galite jiems skirti ir ką tokiame statinyje planuojate laikyti. Daiktai, kuriuos kieme norėtųsi paslėpti Puoselėjant kiemo aplinką, norisi, kad kiekvienas daiktas jame turėtų savo vietą, o eksterjeras būtų estetiškas ir kuo tvarkingesnis. Tokiose situacijose taip pat gali pasitarnauti sodo įrankių nameliai. Mažesnius jų modelius puikiai pritaikysite šiukšliadėžėms ar konteineriams, o jeigu prireiks, subtiliai paslėpsite ir komposto dėžę. Nors šie gaminiai gali būti pakankamai stilingi, įrankių namelį dažniausiai daug paprasčiau sekasi įlieti į bendrą aplinką. Atkreipkite dėmesį, kad jie būna labai skirtingų atspalvių – pagalvokite, kuris iš jų labiausiai tiks Jūsų sodui. Seni daiktai ir malonūs prisiminimai Visada atsiranda senų, retai naudojamų daiktų, kurių tiesiog nesinori išmesti. Vieni iš jų galbūt šiaip gražūs, o kiti kelia nostalgiją ir mielus prisiminimus. Tačiau senų daiktų kaupimas gali tapti problema, kai namuose nėra daug vietos ir nesinori jų užversti. Tokiu atveju, taip pasielgti galima su sodo nameliu. Jame galima sutalpinti senus rūbus, žaislus, nuotraukas, knygas ir kitus daiktus. Dar pastayti kokį šuns apdraskytą fotelį. Įsivaizduokite, kaip jauku kokį vasaros vakarą prisėsi ir pasklaidyti šeimos albumą! Ilgai galiojančio maisto atsargos Sodo namelis taip pat gali pagelbėti, kai vietos trūksta šaldytuve ar namų sandėliuke. Žinoma, pirmiausia reikia atsižvelgti, ar sodo namelyje yra tinkamos sąlygos maisto laikymui. Greičiausiai tai nebus tinkama vieta saugoti gendančius ar aplinkos sąlygoms jautrius produktus. Tačiau ilgai negendantiems produktams, tokiems kaip įvairios kruopos, naminių gyvūnų ėdalas ir pašarai, tai gali būti beveik ideali vieta. Taip pat tai puiki vieta laikyti namų gamybos produktus: konservuotas daržoves, uogienes ir kt. Tiesa, maistą laikant tokiose vietose kaip sodo namelis, gali iškilti laukinių graužikų grėsmė. Tad prieš paliekant maistą sodo namelyje, reikėtų pasirūpinti, kad graužikai neturėtų galimybės patekti į vidų. Individualios dirbtuvės Dar viena naudinga funkcija, kurią sodo namelis gali suteikti itin nagingiems ir kūrybingiems žmonėms – asmeninės dirbtuvės. Iš esmės sodo namelis tinka daugeliui amatų, menų, hobių ir pomėgių propaguoti. Staliai ar drožėjai sodo namelyje (žinoma, jei jis nėra per ankštas) galėtų sutalpinti ne tik visus darbo įrankius, bet ir reikalingas medžiagas. Žiedėjai iš molio galėtų eksponuotis visus savo puodus ir puodynes. Dailininkai – pasidėti ką tik užbaigtus ar dar neužbaigtus paveikslus. Tai puiki vieta leisti laiką, kai norisi namų jaukumo, bet nesinori būti namuose. Miegamoji vieta svečiams Jeigu sodo namelis yra pakankamai didelis, jame galima įrengti ir papildomą miegamąją vietą. Ji visada gali praversti, kai pasilieka nakvoti giminaičiai ar kiti svečiai. Tai dar ir labai jauku – miegoti arčiau gamtos apsupties, girdėti svirplių čirškimą, paukščių čiulbėjimą ir įvairius paslaptingus naktinius garsus. Įvairūs moksliniai tyrimai ne kartą įrodė, kad tokioje atmosferoje žmogus geriau išsimiega, be to, pagerėja jo psichinė sveikata. Įrankių namelio stogelio pritaikymas Kai kurie sodo įrankių nameliai turi ir papildomus stogelius – tokios pašiūrės taip pat gali būti pritaikomos labai skirtingoms reikmėms. Pavyzdžiui, čia galite sandėliuoti malkas ar trumpam nuo lietaus apsaugoti dviračius bei kitas transporto priemones. Lygiai taip pat galite pasistatyti ir staliuką su kėdėmis: tuomet namelis saugos nuo žvarbesnio vėjo ir lietaus. Be to, šias konstrukcijas apdengę PVC plėvele ar polietileno lakštais, suformuosite šiltnamio erdvę, kurioje galėsite užsiauginti įvairiausias gėrybes. Tuomet svarbu parinkti tokią namelio vietą, kad dirvožemis šalia jo būtų pakankamai derlingas. Neįprasti sprendimai Sodo įrankių namelis gali būti pritaikomas ir ne tokioms standartinėms paskirtims kaip įvairiausių daiktų laikymas. Čia galite įkurti jaukų savo ar vaikų laisvalaikio kampelį – jei oras bus prastas, tačiau nesinorės laiko leisti namuose, turėsite galimybę bent minimaliai pakeisti aplinką. Tokiame statinyje galėsite žaisti stalo žaidimus ar tiesiog atsipalaiduoti su gera knyga. Be to, aukštos kokybės įrankių namelis gali virsti ir augintinių žaidimų ar netgi gyvenimo vieta – čia ypač tuomet, jei auginate triušius, jūrų kiaulytes ar paukščius. Akivaizdu, kad sodo įrankių nameliui Jūsų kieme tikrai neteks stovėti be paskirties. Net ir tuomet, jei įrankių neturite daug, laisvą erdvę galėsite išnaudoti labai prasmingai – tereikia būti pakankamai kūrybingiems.

Skaityti daugiau
4/5
2024 02 09

Aplinkos tvarkymo darbai: kaip juos palengvinti?

Tvarkinga kiemo ar sodo aplinka suteikia papildomo žavesio eksterjerui ir puikiai atspindi šeimininkų darbštumą, tačiau tam, kad rezultatais iš tiesų būtų galima didžiuotis, prireikia nemažai pastangų. Visgi, jei išbandysite kelias paprastas sodininkystės gudrybės, aplinkos tvarkymo darbai bus kur kas paprastesni – kokiais patarimais pravartu vadovautis? Pasirūpinkite patogiu išplanavimu Turintiems galimybę koreguoti aplinkos išplanavimą, vertėtų pasirūpinti patogiu priėjimu prie visų priežiūros reikalaujančių augalų ar kitų objektų. Gėlių vazonus kabinkite Jums patiems lengvai pasiekiamame aukštyje, augalus, kuriuos laistyti ar ravėti tenka dažniau, sodinkite arčiau praėjimo, o jei įmanoma – ir šalia vandens šaltinio. Nors dabar tai gali pasirodyti nereikšminga, sezono eigoje džiaugsitės tokiais pasirinkimais. Atsakingai rinkitės augalus Logiška, jog nusprendę auginti egzotiškus augalus ar gėles, turėsite jiems paskirti daugybę savo laiko – jei siekiate išplėtoti dėmesio nereikalaujančią sodo aplinką, verčiau rinktis paprastesnius, laiko patikrintus augalus. Daugiamečiai, įvairioms klimato sąlygoms nepaveikūs krūmai, žalumynai, nykštukinės jų veislės, mūsų šalyje lengvai prisitaikantys maisto produktai – tai pagrindiniai sodiniai, kurie turėtų vyrauti Jūsų kieme. Nepamirškite ir kelių ryškesnių gėlių: jos bendram eksterjerui suteiks žaismingumo ir gyvybingumo. Pasitelkite mažiau priežiūros reikalaujančius sprendimus Net ir paprasčiausi augalai Jums atrodo pernelyg „įnoringi“, o galbūt turite tiek daug erdvės, jog nebežinoti, kaip ją išnaudoti prasmingai? Išbandykite mulčią ar dekoratyvinę skaldą – tokie sprendimai kieme atrodys išskirtinai, tačiau apie sudėtingą jų priežiūrą galėsite pamiršti. Šios dekoracijos gali būti įvairių atspalvių, tad nekils problemų ir tuomet, kai bandysite juos priderinti prie kitų eksterjero detalių. Investuokite į kokybišką sodo techniką Kai kurių darbų vien savo jėgomis įveikti nepavyks – tuomet svarbu, kad būtų naudojami kokybiški ir funkcionalūs įrenginiai. Pagalvokite, kurios sodo priežiūros procedūros atima daugiausiai laiko ir Jums patinka mažiausiai. Pavyzdžiui, jei tenka pjauti didžiulius vejos plotus, pagalvokite apie sodo traktoriuką, o jeigu neatrandate sprendimų, kaip pasiekti sunkiau prieinamose vietose vešančią žolę, apžiūrėkite trimerių asortimentą. Dabar sodo technikos pasirinkimas itin platus, todėl tvarkymąsi lengvinančių sprendimų rasite praktiškai visiems gyvenimo atvejams – Jums beliks išsirinkti geriausius. Išbandykite laistymo sistemas Tikriausiai sutiksite, jog laistymas yra vienas tų darbų, kurį atliekame su menku užsidegimu – džiugi naujiena ta, jog dabar šį procesą galime perleisti laistymo sistemoms. Tokie įrenginiai efektyviai pasirūpina vandens tiekimu, o kai kurie jų modeliai puikiai veikia net ir tuomet, kai esate išvykę – šiltuoju sezonu tai labai ženklus privalumas. Teikite pirmenybę visiems sezonams tinkantiems sprendimams Bene daugiausiai mūsų laiko pareikalauja ruošimasis ateinančiam sezonui, tačiau jei Jūsų kieme vyraus daugiamečiai sprendimai, gerokai lengviau pasitiksite šylančius orus. Šiuo atveju kalbame ne tik apie augalus – jei kieme stovės žiemos speigų nebijantys lauko baldai, rūpesčių taip pat turėsite kur kas mažiau. Apgalvoję visus šiuos aspektus, aplinkos tvarkymo darbams galėsite skirti kur kas mažiau dėmesio. Svarbiausia, jog įgyvendinami sprendimai būtų artimi Jums patiems – tuomet bet kokios užduotys taps ne pareiga, o maloniu užsiėmimu! Naujai pradedantiems kurti daržą savo kieme, sukūrėme patarimų sąrašą nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti.

Skaityti daugiau
5/5
2024 02 08

Kaip išsirinkti kultivatorių

Laukiant šiltojo sezono, po truputį pradedame užsiimti visais lauko darbais ir sodininkyste. Jei ketinate paruošti žemę gėlynui ar daržui, tuomet Jums tikrai prireiks kultivatoriaus. Tik susipažinę su kultivatoriais ir jų galimybėmis galėsite išsirinkti Jūsų poreikius atitinkantį įrenginį. Ką daro kultivatorius ir kam jis reikalingas? Retas kuris šiais laikais nežino, kas yra kultivatorius – šie įrenginiai vis dažniau pasirenkami žemės apdirbimui. Kultivatoriai plote, kuriame ketinama sodinti, puikiai išpurena dirvą, augimo metu pašalina nepageidaujamas žoles ir į dirvą įmaišo kompostą. Žemės purenimui kultivatoriai naudoja metalinius ašmenis. Po tokių „procedūrų“ žemė galutinai paruošiama apsodinimui. Tiems, kurie ruošiasi auginti tik kelias lysves mėgstamų produktų ar ketina apsiriboti tik vienu gėlynu, šį prietaisą gali atstoti kastuvas ir kauptukas. Tačiau jeigu žemės, su kuria ketinate dirbti, plotas siekia 10 arų ar tiesiog norite pasaugoti nugarą, su kultivatoriumi tokius darbus atliksite ir efektyviau, ir patogiau. Koks kultivatorius geriausias? Apsisprendę, kad šis įrenginys Jums bus reikalingas, susipažinsite su plačia jų įvairove – tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius pasirinkimo kriterijus. Kultivatoriaus tipas Galima rinktis iš benzininių arba elektrinių (laidinių arba įkraunamų) modelių. Kiekvienas iš jų gali pasiūlyti skirtingas ypatybes: Benzininiai kultivatoriai. Tokie įrenginiai labiausiai praverčia tuomet, kai žemės plotas yra toliau nuo „civilizacijos“ – turėdami šį kultivatorių, nebūsite apriboti jokiais laidais. Tokio tipo įrenginiai dažniausiai galės pasiūlyti ir didesnį svorį, tačiau jų priežiūrai taip pat reikės skirti daugiau dėmesio: reguliariai turėsite pakeisti alyvą bei stebėti žvakių ir oro filtrų būseną. Kai kurie benzininiai modeliai turi priedą (perkamas atskirai), kuris leis užvesti mašiną netraukiant droselio. Elektriniai kultivatoriai. Šio tipo įrenginiai yra lengvesni, dažnu atveju – pigesni ir reikalaujantys gerokai mažiau priežiūros. Būtent dėl šių ypatybių juos dažniausiai rekomenduojama rinktis maždaug 10 arų žemės plotams, esantiems gan netoli elektros šaltinio. Naudojant nuo elektros lizdo maitinamą kultivatorių reikalingas pakankamai ilgas laidas. Vadovaukitės gamintojo rekomendacijomis ilgintuvų naudojimui ir patarimais, kaip saugiai naudoti elektros laido ilgintuvus. Užvedamas elektra kultivatorius yra patogus, nes nereikės tampyti už droselio, kad jis užsivestų. Įkraunami kultivatoriai. Šio tipo įrenginiai rekomenduotini mažesniems plotams ir neilgiems darbams, kadangi priešingu atveju ilgai užtruksite iš naujo juos įkraudami. Toks kultivatorius taip pat neapribos Jūsų laidais, tačiau dėl nedidelio jo svorio nepatartina jo rinktis sunkiam ir molingam dirvožemiui. Atsižvelkite ir į variklio tipą: Dvitakčiai varikliai  veikia su benzino / tepalo mišiniu. Keturtakčiams varikliams nereikia maišyti kuro su tepalu. Galia Kuo galingesnis bus kultivatorius, tuo efektyviau susidorosite su šiais darbais. Renkantis paprasčiausia atsižvelgti į žemės plotus: jei jie neviršija 10 arų, efektyviam apdirbimui pilnai pakaks 1-3,5 AG galingumo, o didesniems plotams atitinkamai reikėtų 3,5-5 AG siūlančius įrenginius. Darbinis plotis Ši specifikacija leidžia apskaičiuoti, kiek kartų tame pačiame sklype turėsite vaikščioti, kad apdirbtumėte visas lysves – savaime suprantama, kad platesnį darbinį plotą apimantis kultivatorius paspartins Jūsų darbus. Šiuo atveju ir vėlgi reikėtų atsižvelgti į savo sklypą: itin mažam darželiui pakaks ir 30 centimetrų, tuo tarpu labai didelių daržų savininkams vertėtų pagalvoti apie įrenginius, apimančius ne mažiau kaip 50 centimetrų žemės ploto. Būtent pusė metro yra laikoma optimaliausiu variantu, puikiai tinkančiu vidutinio dydžio sklypams. Atsižvelkite ir į frezų skaičių: kuo jų daugiau, tuo didesnis bus apdirbimo plotas. Vis dažniau galima pastebėti modelių, suteikiančių galimybę keisti frezų skaičių, taip pritaikant vis kitokį darbinį plotą skirtingoms situacijoms. Arimo gylis Šis niuansas nusako, kaip giliai kultivatorius galės įsiskverbti į dirvožemį: Prietaisai, pasiekiantys iki 15 cm, tiks dirvai su augalais, turinčiais mažas šaknis: kai kurių rūšių gėlėms, braškėms, česnakams, salotoms ir t.t. 15-20 cm gylio prireiks kietesnei dirvai ir giliau į žemę prasiskverbiantiems sodiniams, tokiems kaip bulvės, morkos, burokai ir t.t. 30-35 cm gylio reikės tuomet, jei dirva ilgą laiką nebuvo kultivuojama ir joje yra nemažai piktžolių. Taip pat jį pritaikysite augalams su itin stipriomis šaknimis. Judėjimo kryptis Priekiniai kultivatoriai (kurių darbinė dalis yra priekyje) padeda atlikti dažniausius darbus: nuravėti, paruošti dirvą sodinimui, tręšimui. Tinkami mažiems ir vidutinio dydžio plotams. Šių kultivatorių darbinė dalis padeda mašinai judėti pirmyn. Kai kuriuose modeliuose noragėliai gali suktis ir pirmyn ir atgal. Galiniai kultivatoriai (kurių darbinė dalis yra gale) vedami priverstiniu būdu. Šie kultivatoriai tinkamiausi dideliems plotams. Jų darbinė dalis gali suktis į priekį ir taip puikiai dirbti vagose: jas kultivuoti, šalinti nepageidaujamas žoles, kompostuoti arba, sezono pabaigoje, darbui likusioje produkcijoje. Galiniai kultivatoriai taip pat gali turėti priešinga kryptimi besisukančius noragėlius, kurie sukasi į priešingą pusę nei kultivatoriaus ratai. Priešinga kryptimi besisukantis mechanizmas turi daugiau jėgos išpurenti kietą žemę ir gali kasti giliau. Kai kurių priekinių kultivatorių mechanizmas gali suktis į abi puses, tad galėsite išsirinkti sukimosi kryptį pagal poreikį. Svoris Nuo šio aspekto priklausys tai, su kokio tipo dirvožemiu pavyks susitvarkyti. Minkštai žemei pakaks lengvesnio prietaiso, tačiau jeigu ruošitės apdirbti molingą, sunkiai įdirbama dirvą, reikėtų dairytis kaip įmanoma daugiau sveriančių modelių. Šiuo metu prekyboje galima rasti net ir 50kg sveriančių kultivatorių, kurie padės įveikti net ir pačius įnoringiausius žemės plotus. Papildomos ypatybės Rinkdamiesi kultivatorių neapsiribokite vien jo paskirtimi. Atsižvelkite ir į tai, kokias papildomas savybes jis turi: Atbulinė eiga suteiks didesnes mobilumo galimybes. Pneumatinis ratų mechanizmas suteiks išskirtinį manevringumą ir trauką. Jėgos perdavimo mechanizmas (PTO),  galimas tik kai kuriems galiniams kultivatoriams, varikliui leidžia perduoti jėgą su žeme kontaktuojantiems mechanizmams. Taip pat verta pagalvoti ir apie papildomus priedus, dar labiau išplėsiančius jų galimybes. Bulvių kasamoji, plūgas, vagotuvas – tai tik keli priedai, kuriuos šiuo metu galima atrasti prekyboje. Apgalvoję visus šiuos aspektus, daug lengviau nuspręsite, kuris kultivatorius labiausiai pasitarnaus Jūsų situacijoje. Kai asortimentas toks platus, nesunku šį įrenginį pritaikyti savo poreikiams – tereikia juos tiksliai apsibrėžti.

Skaityti daugiau
4.4/5
2024 02 08

Sodo paruošimas pavasariui: nuo ko reikėtų pradėti?

Atėjus pavasariui, atbundanti gamta primena, jog teks pasirūpinti ir sodo aplinka. Tikėtina, kad per žiemą čia susikaupė nemažai užduočių – jei norite, kad šiltajam sezonui įsibėgus galėtumėte mėgautis puikia jo išvaizda ir gausiu derliumi, jas atlikinėti reikėtų jau dabar. Kokie sodo darbai pavasarį laukia pirmiausiai? Generalinis tvarkymasis Nors ir ne pati maloniausia užduotis, būtent nuo jos turėtumėte pradėti visus pavasarinius pasiruošimo darbus. Tikėtina, kad per žiemą čia prisikaupė įvairiausių vėjo atneštų lapų, šiukšlių, mulčo likučių, šakų ir kitų gaminių, kurie bendros aplinkos tikrai nepuošia. Tiesa, jokiu būdu nereikėtų tokių atliekų deginti. Verčiau jas surūšiuoti: organines (pavyzdžiui, lapus, šakas ar supuvusius obuolius) galėsite suversti į komposto dėžę, o visas kitas – į šiukšlių konteinerį. Įrankių peržiūra Tikėtina, kad per žiemą galėjo nukentėti ir Jūsų naudojami sodo įrankiai. Verčiau nelaukti, kol jų prireiks atliekant įvairiausias užduotis ir jų stovį apžiūrėti kaip įmanoma anksčiau – tuomet tolimesni darbai klostysis sparčiau. Įrangą reikėtų nuvalyti, sutepti ar pagaląsti, o jeigu naudojate elektrinius ar benzininius modelius – patikrinti, ar jie vis dar veikia nepriekaištingai. Verta pagalvoti ir apie papildomų įrankių įsigijimą: pasitelkus juos, daugelį užduočių galima atlikti kur kas efektyviau. Medžių priežiūra Po žiemos teks pasirūpinti ir medžiais bei krūmais – šį darbą galima suskirstyti į kelis etapus: Genėjimas. Sodo genėjimas pavasarį pradedamas maždaug kovo pabaigoje, kai kurį laiką laikosi pliusinė temperatūra, tačiau medžiai dar nėra aktyvioje būsenoje. Tuomet reikėtų apgenėti nulūžusias, kitoms trukdančias ir ligotas šakas. Galima apkirpti ir labai išsišakojusius vaismedžius, tačiau pagrindinių šakų geriau neliesti, kadangi medis gali nebesistiebti į viršų.       Balinimas. Šiam procesui naudojamos su dažais sumaišytos kalkės – nudažius jomis medžių žievę, ji ne taip įkaista, todėl mažiau reaguoja į temperatūrų skirtumus ir ne taip skeldėja. Be to, tokiu būdu ji apsaugoma nuo parazitų. Medžius galima balinti nuo apačios iki šakų, tačiau galima apimti ir dar didesnį aukštį. Šio darbo nutempti nereikėtų – pasirūpinkite juo iki išsprogstant pirmiesiems pumpurams ir pasirodant žalumai. Tai ypač aktualu, jei rudenį šios užduoties nespėjote atlikti.       Sodo purškimas. Pavasarį (geriausia – ankstyvą, kai vidutinė paros temperatūra siekia maždaug 5 laipsnius), vertėtų pagalvoti apie medžių ir krūmų purškimą insekticidais. Jie apsaugos juos nuo įvairių kenkėjų ir ligų. Pasistenkite, kad sodo pavasarinis purškimas būtų baigtas dar iki tol, kol ant augalų pasirodys pirmieji lapeliai. Remonto darbai Didelė tikimybė, jog po žiemos teks atlikti ir nedidelius remonto darbus, tad atidžiai turėtumėte apžiūrėti visą teritoriją. Nuvalykite tvorą, vartus, pakeiskite sulūžusias ar apgadintas konstrukcijas ir įsitikinkite, kad visos iš jų vis dar sėkmingai atlieka pagrindinę savo funkciją. Papildomo dėmesio prireiks ir šiltnamiui: patikrinkite, ar nepažeista jo plėvelė ar polikarbonato lakštai – tokius gaminius tuomet reikės pakeisti. Papildomai reikėtų atlikti ir kruopščius šiltnamio vidaus valymo ir dezinfekavimo darbus – tuomet būsite tikri, kad po žiemos čia neliko jokių kenkėjų. Vejos priežiūra Net ir atlikus aukščiau minėtas užduotis, darbai sode pavasarį dar nesibaigs – teks pasirūpinti ir savo pievute. Pašalinus iš jos šiukšles, bus reikalingos specifinės trąšos ar kompostas: tokios medžiagos užtikrins, kad vasarą džiaugsitės vešlia ir sveika žole. Tam, kad žolės šaknys lengviau pasisavintų deguonį, vandenį ir kitas maistines medžiagas, o sodo tręšimas pavasarį nenueitų veltui, pravartu atlikti ir aeravimą – tuomet iš tiesų galėsite tikėtis pačių geriausių rezultatų. Dirvos paruošimas Galiausiai laukia paskutinis, tačiau vienas iš svarbiausių darbų, iš dalies nulemsiantis Jūsų derliaus kokybę. Dirvą teks gerai įdirbti ir išpurenti, pašalinti iš jos piktžoles, kenkėjus ir įvairių ligų sukėlėjus, o taip pat vis dar turėsite laiko pagerinti dirvožemio būklę. Jei rudenį nespėjote paruošti naujų lysvių ar gėlynų, galite užsiimti ir jų formavimu. Tuomet beliks apgalvoti, kur ir ką šiais metais auginsite ir atkreipti dėmesį, kada kokios sėklos turi būti sodinamos – jau dabar galite jomis apsirūpinti. Atlikę visus šiuos darbus, savo sodą visapusiškai paruošite pavasariui. Neuždelskite su šiomis užduotimis – taip pasieksite geresnių rezultatų ir turėsite daugiau laiko pasimėgauti šylančiais orais.

Skaityti daugiau
4.4/5
2024 02 08

Pakeltos lysvės įrengimas: pasidaryk pats!

Ne visiems pasiseka savo soduose ir sodybose turėti derlingą dirvožemį, kuris leistų užauginti gerą derlių kiekvienais metais. O kartais norisi daržovių ar dekoratyvinių augalų užsiauginti ten, kur to dirvožemio apskritai nėra – terasoje, balkone, kieme ir t.t. Tokiais atvejais visada gali pagelbėti pakeltos lysvės. Jų galima įsigyti jau sukonstruotų, bet, užklupus sodininko įkvėpimui, pakeltos lysvės įrengimas įmanomas ir savomis rankomis. Taigi, kuo naudingos šios lysvės ir kaip pasidaryti pakeltas lysves patiems? Kas yra paaukštintos lysvės? Paaukštintos arba pakeltos lysvės tai gėlių, daržovių ir kitų augalų auginimo vieta, kuri įrengiama atskirai nuo bendro daržo ar sodo. Tiesą sakant, pakeltas lysves galima įsirengti praktiškai bet kur ir jose auginti daugumą augalų. Tai labai pravartu, kai įprastoje vietoje dirvožemis nėra labai palankus augalų auginimui – molingas, akmeningas, skurdus augalams svarbių maistinių medžiagų. Pakeltų lysvių įrengimas galimas netgi mansardoje, kad ir ant betono. Kitaip tariant, pakeltos lysvės užtikrina, kad pavasarį įsigytos daržovių ar gėlių sėklos neliks nepanaudotos dėl netinkamų auginimo sąlygų.  Kaip atrodo pakelta lysvė? Dažniausiai tai dėžę primenantis rėmas, užpildytas aukštos kokybės dirvožemiu. Jis turi tiek atvirą apačią, tiek viršų: taip augalų šaknys turi pakankamai vietos plėstis ir pasiekti po viršutiniu sluoksniu žemėje esančias maistines medžiagas bei neribotą saulės šviesos šaltinį.  Kuo naudingos pakeltos lysvės? Visų pirma, pakeltos lysvės įrengimas galimas būtent ten, kur yra idealiausios sąlygos konkretiems jose planuojamiems auginti augalams. Jei augalas mėgsta šviesos vonias, tuomet šias lysves galima statyti atvirose vietose. O jei atvirkščiai – labiau pavėsyje. Tas pats ir su dirvožemiu – augalams galima sukurti idealiausią žemės mišinį, kuris užtikrins gerą derlių. Pakeltose lysvėse auginami augalai reikalauja mažiau priežiūros. Pirmiausia dėl to, kad jose auga mažiau piktžolių, tad nereikės tiek daug laiko skirti ravėjimui, kiek dažnai prireikia auginant augalus įprastame darže. Taip pat pakeltos lysvės įrengimas leidžia ir paprasčiau aprūpinti augalus vandeniu. Galima apsieiti su nesudėtinga laistymo įranga, dažnu atveju tam užtenka ir paprasčiausio laistytuvo. Pakeltos lysvės ir jų tipai Labai dažnai pakeltų lysvių įrengimui naudojama mediena, nes tai labiausiai prieinama medžiaga ir iš jos lysves pasidaryti lengviausia. Tam netgi tinka kad ir kiemo pakampėse rastos besimėtančios nereikalingos lentos, kelmai ar rąstai. Medinės pakeltos lysvės natūraliai įsilieja į sodo ar daržo aplinką, jos visada suteiks papildomo jaukumo, kai įrengtos terasose. Iš kitos pusės, mediena turi polinkį irti, o nuolatinis sąlytis su dirva, augalais ir kitais aplinkos veiksniais šį procesą dar labiau paspartina. Medinės pakeltos lysvės tarnavimo laikas labai priklauso nuo medienos rūšies. Viena iš pigiausių – pušis – supūva per keletą metų. O štai kedras gali atlaikyti ir 15 metų. Žinoma, įvairiose prekybos vietose galima įsigyti jau sukonstruotus medinius pakeltų lysvių rėmus, kurių mediena apdorota specialiomis cheminėmis medžiagomis. Šios medžiagos apsaugo medį nuo žalingo aplinkos poveikio, dar labiau prailgindamos tarnavimo laiką, bet tuo pačiu ir nėra kenksmingos lysvėse auginamiems augalams. Plastikinės pakeltos lysvės taip pat yra vienas iš galimų pasirinkimų. Prekyboje galima rasti platų tvirtų plastikinių lentų pasirinkimą, kurios turi specialias jungtis, kad būtų galima suformuoti pakeltas lysves. Jos taip pat tinka ir komposto dėžių formavimui. Plastikas visada gerai atrodys kieme ar mansardoje, o šios medžiagos atsparumas aplinkos poveikiui užtikrins ilgaamžiškumą. Kaip pasigaminti pakeltas lysves? Sunkiausias darbas įsirenginėjant pakeltas lysves yra pasiryžti šiam darbui, o visa kita visiškai nesunku. Štai pagrindiniai pakeltų lysvių įrengimo etapai: Apgalvokite pakeltų lysvių vietą, dydį, išdėstymą. Tai labai svarbu norint, kad darbas būtų įgyvendintas sklandžiai ir be chaoso. Pirmiausia, nuspręskite, ką lysvėje auginsite. Kiekvienas augalas gali turėti šiek tiek skirtingus poreikius, todėl geriausią vietą pakeltai lysvei ir padiktuos būtent joje auginsimo augalo rūšis. Pavyzdžiui, daržovėms paprastai reikia bent 6 val. per dieną tiesioginės saulės šviesos. Tuo tarpu pakeltos lysvės dydis turėtų būti toks, kad ją apravėti ir palaistyti būtų patogu neįžengiant į pačią lysvę. Reikėtų vengti laipiojimo ant pačios lysvės, kadangi taip galima suminti augalus ar suspausti žemę. Taigi, pakeltos lysvės kraštinė neturėtų viršyti 100-120 cm ilgio. Jei pakelta lysvė įrenginėjama palei pastato sieną, lysvės plotį rekomenduojama formuoti iki 50-60 cm. Sukonstruokite pakeltos lysvės rėmus. Kaip jau minėjome, rėmams galima naudoti praktiškai bet kokias medines lentas, rąstus, kelmus. Visada galima sutaupyti dar daugiau laiko ir įsigyti jau paruoštus lysvės įrengimui medinius ar plastikinius rėmus. Juos pakaks, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, sumontuoti ir išstatyti norimose vietose. Pakeltos lysvės įrengimas galimas ir iš nereikalingų plytų bei lauko akmenų – juos išdėlioti bus lengva net ir labiausiai nepatyrusiam sodininkui. Užpildykite lysvę žemėmis. Priklausomai nuo to, kokius augalus sodinsite lysvėje, paruoškite atitinkamą žemės ir komposto mišinį, kuris augalams duotų daugiausiai naudos. Šiuo klausimu visada galite kreiptis į specialistus, kurie geriausiai žinos, koks žemės mišinys, kokiam augalui tinkamiausias. Žemes pilkite taip, kad iki lysvės viršaus liktų apie keletą centimetrų. Pakeltas lysves paprastai reikia papildyti žemėmis kiekvienais metais. O tuo tarpu – viskas! Jūsų gėlių ar daržovių sėklos jau gali būti sėjamos! Pakeltos lysvės puikus daržininkystės ir sodininkystės sprendimas, kai reikia lankstumo pasirenkant sodinimo vietą – nuo nelabai derlingos vietovės, iki terasos. Tokias lysves lengviau prižiūrėti ir užtikrinti augalams geriausias sąlygas. Žinoma, šis sprendimas nėra tobulas, kai norima auginti augalus, kurie reikalauja daug šilumos, arba juos reikia sėti anksčiau nei įprastai prasideda auginimo sezonas ar leidžia lauko sąlygos. Tokiu atveju, vienas patikimiausių sprendimų yra šiltnamis. Išsirinkti tinkamą šiltnamį gali būti nelengva, todėl paruošėme gidą, kaip tai padaryti teisingai.

Skaityti daugiau
5/5
2024 02 08

Kaip išsirinkti šiltnamį?

Nereikia būti sodo ekspertu tam, kad būtų galima tinkamai išnaudoti šiltnamio teikiamus privalumus. Šiltnamiai leidžia išplėsti auginimo sezoną ir palaikyti nuolatinį augalams palankų klimatą, apsaugodami juos nuo šalčio ar pernelyg didelio kritulių kiekio. Tad jei ieškote naujo šiltnamio ar seną statinį nusprendėte pakeisti nauju, šie patarimai Jums padės išsirinkti geriausią variantą. Kodėl verta pirkti jau pagamintą šiltnamį? Jei vis dar turite abejonių, ar šiltnamį verčiau statyti patiems, ar pirkti jau sukomplektuotą statinį, apsispręsti Jums padės šie pagamintų modelių privalumai: Sutaupoma laiko. Tokie statiniai yra lengviau transportuojami, o kartu su jais pateikiamos ir statymo instrukcijos, tad be didelių pastangų šiltnamį pastatyti galima net ir tiems, kurie tai daro pirmą kartą. Nereikia rūpintis papildomomis detalėmis. Komplektuose visuomet rasite visas sutvirtinimui skirtas detales – didesnės iš jų iš karto bus sutvirtintos ir suvirintos, todėl statymo eigoje Jums nekils jokių papildomų rūpesčių. Užtikrinamas ilgaamžiškumas. Patiems pasistačius šiltnamį, kiekvienais metais tenka rūpintis didesniais ar mažesniais jo atnaujinimo darbais. Tuo tarpu kokybiški, jau sukomplektuoti statiniai gali tarnauti ne mažiau nei penkis metus. Svarbiausia – išsirinkti šiltnamio vietą Tam, kad ateityje nekiltų papildomų rūpesčių, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kaip statyti šiltnamį ir kurioje vietoje geriausia tai daryti. Svarstydami, kur turėtų stovėti naujasis šiltnamis, turėtumėte rinktis tokią vietą, kuri yra: Saulėje be šešėlio; Toli nuo aukštų medžių; Ant lygaus, saugaus paviršiaus; Lengvai prieinama iš visų konstrukcijos pusių (tuomet šiltnamį bus lengviau valyti ir prižiūrėti). Taip pat pravartu įsiminti šiuos patarimus: Esant galimybei, šį statinį reikėtų statyti taip, kad jo išilginės sienos būtų nukreiptos į rytus ir vakarus, o galai – į šiaurę ir pietus. Taip pavyks išlaikyti optimaliausią temperatūrą. Tvirtinant jį prie sienos, geriausia rinktis pietinę pusę. Jei įmanoma, pasistenkite šiltnamį apsaugoti nuo vėjo ar rinkitės ne pačią atviriausią sklypo vietą. Apsispręskite dėl dydžio Žinodami konkrečią šiltnamio stovėjimo vietą, aiškiai žinosite, koks šio statinio dydis yra tinkamas. Visgi, jei nesiruošiate įrengti šiltnamio balkone, turėsite labai plačią pasirinkimo įvairovę. Žinoma, šis aspektas priklausys ir nuo to, kokius augalus ketinate jame sodinti – žemaūgėms daržovėms gali užtekti ir žemesnio šiltnamio, tačiau didesniems produktams atitinkamai reikės kur kas aukštesnio šiltnamio. Specialistai rekomenduoja rinktis kiek įmanoma didesnį variantą – tuomet išvengsite rūpesčių nusprendę pasisodinti dar kelias vaisių ar daržovių rūšis. Kalbant apie aukštį, jis bus svarbus ne tik augalams, bet ir Jums patiems – jei šiltnamyje galėsite patogiai atsistoti, derliumi rūpintis bus gerokai paprasčiau. Tad jeigu tik yra galimybė, stenkitės rinktis kuo aukštesnį modelį – taip sutaupysite žemės ploto, o statinio aukštį išnaudosite pasitelkę lentynėles ar pakabinamus vazonus. Tam, kad paprasčiau galėtumėte atlikti visus paskaičiavimus, Jums pravers ir ši informacija: Standartinis šiltnamio plotis yra 3 metrai (tiksliau – 2,87m), o ilgiai keičiasi kas 2 metrus – pagal tai patys galite apskaičiuoti šiltnamio plotą. 1-2 kvadratinius metrus reikėtų atmesti per vidurį įrenginėjamam takeliui. Viename kvadratiniame metre rekomenduojama sodinti maždaug 4-5 pomidorų daigus. Vadovaudamiesi šia taisykle, galėsite paskaičiuoti, kokio dydžio statinys Jums yra reikalingas. Šiltnamių danga Šiltnamiams yra naudojamos kelių skirtingų rūšių dangos, nuo kurių priklauso ir tam tikros jų ypatybės. PVC plėvele dengti šiltnamiai Lengvi, efektyvūs ir ekonomiški – taip dažniausiai apibūdinami PVC plėvele dengiami šiltnamiai. Jų viduje puikiai išsilaiko augalams palanki temperatūra, o kadangi pati medžiaga pakankamai lengva, tokį šiltnamį lengva sukonstruoti ar perkelti į kitą vietą. Be to, jie pasižymi itin gera kaina, tad yra prieinami kiekvienam, svajojančiam savo sode pasistatyti šį statinį. Tad jeigu svarstant, kaip išsirinkti šiltnamį, kaina Jums yra vienas svarbiausių niuansų, šiuo atveju tikrai neteks nusivilti. Visgi, reikėtų žinoti ir tai, jog tokio tipo statiniai nepasižymi pačia geriausia šilumos izoliacija, o plėvelė negali pasigirti įspūdingu ilgaamžiškumu. Jei šio statinio neplanuojate laikyti ilgai, šis variantas turėtų pateisinti Jūsų lūkesčius, tačiau jeigu norėsis aukštesnės kokybės, rinkitės tvirtesnę, šiek tiek daugiau kainuojančią plėvelę. Polikarbonatiniai šiltnamiai Efektyviai sulaikantys UV spindulius polikarbonato šiltnamiai turi ir daugiau teigiamų bruožų – jie taip pat puikiai išlaiko šilumą, yra patvarūs ir nepaveikūs įvairiems aplinkos poveikiams. Tai lemia ir šių statinių ilgaamžiškumą. Šiuo aspektu jie ženkliai lenkia plėveles. Be to, galima išvengti augalų perkaitinimo ir nudeginimo, o surinkimo ir kilnojimo darbai taip pat nereikalauja ypatingų pastangų. Būtent dėl šių priežasčių svarstant, kokį šiltnamį rinktis, tai yra kone populiariausias sprendimas. Nors šių šiltnamių kaina šiek tiek didesnė nei PVC plėvele dengtų statinių, pasinaudoję Pigu.lt el. parduotuvėje esančiais specialiais pasiūlymais, juos įsigysite itin palankiomis sąlygomis.  Stikliniai šiltnamiai Kur kas rečiau sutinkami stikliniai šiltnamiai – nors jie gali tapti ilgaamže sodo preke - puošmena, visgi, yra pakankamai trapūs ir pasižymi kuklia formų įvairove. Norint, kad toks statinys tarnautų ilgiau, jį ypač reikėtų pasaugoti nuo vėjo ir medžių. Tokio tipo modeliai gali pasiūlyti gerą šilumos izoliaciją, tačiau labai karštomis dienomis reikėtų stebėti vidaus temperatūrą. Visgi, jei Jūsų auginamiems produktams reikalingas maksimalus saulės apšvietimas, dėl savo skaidrumo tokie statiniai bus kone geriausias pasirinkimas. Konstrukciniai elementai Svarbi ne tik šiltnamių danga, bet ir medžiagos, iš kurių pagaminti jų rėmai: Aliuminiai šiltnamio rėmai yra patvarūs, atsparūs rūdims ir santykinai lengvi. Atkreipkite dėmesį, kad vasarą jie gali būti karštesni, o žiemą – vėsesni. Dėl nedidelio svorio, šie rėmai dažnai yra tvirtinami prie plieninio rėmo žemesniame paviršiuje. Plastikiniai rėmai yra nebrangus pasirinkimas, kuris geriausiai tinkamas mažesniems šiltnamiams. Jie dažnai yra padengiami plastikine plėvele, kuri puikiai išsklaido šviesą. Visgi, kaip ir aliuminiai rėmai, jie taip pat dažnai tvirtinami prie plieninių konstrukcijų – taip padidinamas jų maksimalus išlaikomas svoris. Plieniniai rėmai ir kitos konstrukcijos yra bene populiariausios, kadangi ši medžiaga yra ypač tvirta ir gali išlaikyti didelį svorį, tad jeigu ieškote patvaraus ir ilgaamžiško šiltnamio, vertėtų atkreipti dėmesį būtent į šį variantą. Formos pasirinkimas Dažniausiai prekyboje sutinkami tokių formų šiltnamiai: Arkiniai. Tai apvalios formos modeliai. Specialistai išskiria, jog arkiniai statiniai yra lengviau pastatomi ir atsparesni, o be to, nuo jų lengviau nubėga sniegas, tačiau šis pasirinkimas dažnai priklauso ir nuo bendros sodo kompozicijos ir auginamų daržovių bei kitų augalų. Šlaitiniai. Jų forma primena namelį – jiems pirmenybę teikia tie, kurie mėgsta klasikinę statinių išvaizdą. Šlaitiniai šiltnamiai taip pat pasižymi dailia išvaizda ir tuo pačiu leidžia maksimaliai išnaudoti visą šio statinio plotą. Tokiuose statiniuose yra daug erdvės augalams stiebtis į viršų. Lašo formos. Vis daugiau dėmesio susilaukia lašo formos šiltnamiai, kurie atrodo itin išskirtinai ir yra pakankamai aukšti, kad juose būtų galima pasodinti ir į aukštį besistiebiančius augalus. Tad jeigu ieškote tarpinio varianto tarp prieš tai minėtų formų, šis modelis turėtų pateisinti Jūsų lūkesčius. Kiti svarbūs aspektai Svarstant, kaip pasirinkti šiltnamį, reikėtų atsižvelgti ir į šiuos aspektus: Šiltnamio durys. Statiniai, turintys vienas duris yra standartinis variantas, tačiau jei šiltnamis itin didelis, vertėtų pagalvoti apie dvejas duris turintį gaminį – tuomet bus užtikrinta geresnė ventiliacija. Pamatas. Dažniausiai šiltnamiams nėra reikalingas papildomas sudėtingas tvirtinimas – daugelis jų su ankeravimo kojomis tvirtinasi į gruntą. Tačiau vertėtų pasitikrinti, ar jos taip pat yra komplekte. Ventiliacija. Tai vienas esminių dalykų, kuris leidžia išvengti drėgmės kaupimosi ir sukuria augalams palankią atmosferą. Nors daugelis šiltnamių duryse turi orlaides, visgi, norėdami maksimalaus efektyvumo, papildomai turėtumėte pasirūpinti šiltnamio stoglangiu ar ventiliatoriumi. Automatiniai atidarytuvai. Net ir tuomet, jei šiltnamis turi orlaidę, stoglangį ar duris, norėdami išvėdinti patalpą, patys juos turėsite atidarinėti. Tokiais atvejais verta pagalvoti apie automatinius atidarytuvus, kurie, priklausomai nuo šiltnamio viduje esančios temperatūros, atveria ar užveria atitinkamas angas. Tai reiškia, kad augalų priežiūrai galėsite skirti dar mažiau laiko ir dėmesio. Tokie gaminiai veikia be elektros energijos, tačiau juos turėtumėte įsigyti papildomai. Kiti papildomi priedai. Pasirūpinkite ir papildomais šiltnamių priedais – jų mūsų asortimente atrasite pačių įvairiausių. Augalų parišimai, pertvaros, laistymo sistemos, lentynėlės, takelių atskyrimai – tai tik keli populiariausi variantai. Geriausia, jeigu jau iš anksto įsivaizduosite, kaip atrodys šiltnamio vidus: tuomet beliks pasirūpinti svarbiausiomis detalėmis šios vizijos įgyvendinimui. Atkreipę dėmesį į visus šiuos aspektus, tikrai išsirinksite visus poreikius atitinkantį šiltnamį, kuris Jūsų sode puikuosis ilgus metus. Tuomet beliks išsiaiškinti, kaip paruošti šiltnamį darbams ir sulaukti pirmojo derliaus.

Skaityti daugiau
4.1/5
2023 08 07

Žolės trimeriai: pasirinkimo patarimai

Tie, kurie turi sodą ar kiemą, ne tik gali mėgautis laisvalaikiu gryname ore, bet ir privalo pasirūpinti tvarkinga aplinka ir žolės priežiūra. Šiam tikslui gali būti pasitelkiamos ne tik žoliapjovės, bet ir ne mažiau dėmesio susilaukiantys trimeriai. Šį kartą aptarsime jų pranašumus ir svarbiausius kriterijus, kuriuos pravartu apgalvoti prieš perkant šį įrenginį. Trimeris: kas tai? Trimeris – tai sodo įrenginys, skirtas žolės ir krūmų patrumpinimui. Būtent dėl antrosios savo suteikiamos galimybės toks prietaisas dar yra žinomas ir kaip krūmapjovė. Nors jo veikimo principas iš esmės panašus į visiems dar geriau pažįstamas žoliapjoves, skirtumas tas, kad trimerį pjovimo metu reikia laikyti rankose. Dėl to išryškėja ir tam tikri šių įrenginių trūkumai bei pranašumai. Kas geriau – trimeris ar žoliapjovė? Nors ir skirta labai panašiems darbams, iš tiesų ši sodo technika yra pritaikyta ganėtinai skirtingoms situacijoms. Paprastą žoliapjovę geriausia naudoti lygesniuose ir didesniuose plotuose – jos stūmimas neapkrauna fiziškai, o didesnis funkcionalumas (pavyzdžiui, žolės surinkimas) dar labiau supaprastina šiuos darbus. Visgi, tais atvejais, kai reikalingas didesnis mobilumas ir manevringumas, be trimerio dažniausiai nepavyksta apsieiti – šis įrenginys dažniausiai pirmauja šiose situacijose: - Kai reikia nutrumpinti žolę, esančią aplink patvorius, akmenis ar augalus; - Kai norima nupjauti sustabarėjusias žoles, o galbūt – net ir nedidelius krūmus ar medelius; - Bet kuriuo kitu atveju, kai reikia pasirūpinti sudėtingiau prieinamose vietose augančia veja. Kokį trimerį pirkti? Apsisprendus, kad žolės trimeris visgi bus reikalingas, susipažinsite su gausia jų įvairove – tuomet turėtumėte atsižvelgti į kelis pasirinkimo aspektus. Tipas Egzistuoja net trys skirtingos trimerių rūšys: Elektriniai. Tai lengvi, ganėtinai tylūs, aplinkos neteršiantys įrenginiai, kurie turi vieną trūkumą – gerokai darbinius plotus apribojantį laidą. Toks trimeris labiausiai tiks tuomet, jeigu nedidelius žolės pjovimo darbus atliksite pakankamai arti elektros šaltinio. Be to, elektriniai prietaisai nenustebins įspūdingu galingumu. Akumuliatoriniai. Panašiai kaip ir aukščiau minėto tipo įrenginiai, akumuliatoriniai trimeriai taip pat yra tylūs ir neteršiantys gamtos. Skirtumas tas, jog nebūsite apriboti laido ir, priklausomai nuo akumuliatoriaus talpos, maždaug valandą galėsite dirbti visiškai laisvai judėdami. Tiesa, dėl to teks paaukoti nedidelį trimerio svorį. Benzininiai. Nesuklysime pasakydami, kad tai – efektyviausi ir daugiausiai galios galintys pasiūlyti įrenginiai. Nors šie trimeriai nepradžiugins mažu svoriu ar itin tyliu veikimu, pasitelkę juos, galėsite įveikti net ir labai aukštas ar lengvai „nepasiduodančias“ žoles. Kol bakelyje bus pakankamai benzino, nereikės savęs riboti nei laidais, nei trumpai tarnaujančiu akumuliatoriumi. Galingumas Kuo galingesnis bus trimeris, tuo efektyviau bus galima nupjauti net ir labai sustabarėjusias žoles. Paprasčiausiems, maždaug 10 arų ploto priežiūros darbams patartina rinktis įrenginius iki 1000 W, o jeigu planuojate dirbti didesniame plote ar ruošiatės pjauti storesnius augalus, vertėtų rinktis 1000-2000 W galingumą. Tiesa, ne visi gamintojai aprašymuose nurodo šį parametrą – tuomet reikėtų atsižvelgti į prietaiso darbinį tūrį. 20 kubinių centimetrų varikliai laikomi mažo pajėgumo, 30 kub. cm – vidutinio, o 40 kub. cm variklius galima pritaikyti ir krūmų pjovimui. Pjovimo plotis Šis pasirinkimas ir vėlgi priklauso nuo to, kokios apimties darbai Jūsų laukia. Optimaliausiu variantu laikomas 33 – 38 cm pjovimo plotis, tačiau jei žinote, kad dažniausiai teks pjauti tik nedidelius plotus ir ketinate rinktis elektrinį įrenginį, pilnai pakaks ir 30,5 cm nesiekiančio pločio. Laikantiems save pažengusiais pjovėjais, verta pagalvoti ir apie įrenginį, galintį pasiūlyti ne mažesnį kaip 40,5 cm aprėpiantį pjovimo plotį. Kotas Tiesų kotą turintys įrenginiai yra laikomi patikimesniais, kadangi tuomet sukimo momentas yra perduodamas metaliniu strypu, o ne specialiu trosu. Nors tai nereiškia, kad ši konstrukcija tarnaus amžinai, nėra rizikos, kad trosas nutrūks – toks scenarijus galimas lenktą kotą turinčiuose įrenginiuose. Tačiau šis aspektas aktualus tik tais atvejais, kai planuojama pirkti didesnio galingumo trimerį. Rankenos tipas Kadangi žolės trimeriai yra rankomis laikomi prietaisai, renkantis labai svarbu įvertinti rankenos patogumą. Dauguma prekyboje esančių žolės trimerių turi vieno iš dviejų tipų rankeną. Standartiniu laikomas C formos rankenos tipas, kuris užtikrina aukštą stabilumo lygį ir komfortą dirbant. Taip pat galima rinktis ir žolės trimerį su D formos rankena. Šis rankenos tipas išskirtinis tuo, kad tinka tiek kairiarankiams, tiek dešiniarankiams naudotojams. Be to, pjaunant žolę, galima lengvai pakeisti padėtį, perimant prietaisą kita puse – ypač patogu, kai reikia pjauti didelius žolės plotus.   Apsauginis gaubtas Tai trimerio dalis, puslankiu gaubianti ašmenis. Pagrindinė jos paskirtis yra apsaugoti naudotoją nuo pjovimo metu į jį krintančių žolės kuokštų bei purvo gabalų, žemių. Gal tai ir nėra svarbiausias dalykas, renkantis žolės trimerį, bet nuo to gali priklausyti, kaip komfortiškai pavyks atlikti vejos priežiūros darbus. Todėl į apsauginio gaubto formą ir efektyvumą tikrai verta atkreipti dėmesį. Svoris Šis aspektas priklauso ir nuo trimerio tipo, ir nuo Jūsų galimybių bei darbų apimčių. Lengvesnį prietaisą neabejotinai bus patogiau laikyti rankose, tačiau tikėtina, kad dėl to jis bus mažiau galingas ar, pavyzdžiui, turės mažesnę benzinui skirtą talpą ir dėl to ją reikės dažniau pripildyti. Taigi geriausia iš pradžių atsižvelgti į visus aukščiau įvardintus aspektus, o tuomet palyginti kelių Jums patikusių trimerių svorį. Jei dėl šio niuanso neaukosite svarbiausių specifikacijų, mažesnis svoris suteiks daugiau komforto. Papildomi priedai Galiausiai, renkantis žolės trimerį, nereikėtų pamiršti pasidomėti ir kokie priedai įeina į dominantį komplektą. Tai gali būti trimerio panaudojimo galimybes išplečiantys priedai, pavyzdžiui, papildomi peiliai krūmams genėti. Tai taip gali būti ir prietaiso priežiūrą palengvinantys priedai, tarkim, veržliaraktis. Perkant naują daiktą sunku viską apgalvoti į priekį ir nuspėti, ko gali prireikti. Tad kuo didesnę priedų įvairovę gamintojas siūlo, tuo geriau. Apgalvoję visus šiuos niuansus, lengvai nutarsite, kuris trimeris žolės pjovimui būtų pats tinkamiausias. Jų pasirinkimas pakankamai platus, taigi pavyks atrasti tiek minimaliems, tiek profesionaliems darbams skirtą sodo techniką.

Skaityti daugiau
4/5
2023 07 19

Kaip išsirinkti žoliapjovę?

Sodų ir namų savininkams šiltasis sezonas niekuomet neapsieina be pievutės priežiūros darbų, prie kurių ženkliai prisideda ir žoliapjovės. Kokią pirkti – vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduria kiekvienas, vos tik užmetęs akį į gausų šios sodo technikos asortimentą. Išskyrėme pagrindinius kriterijus, kurie leis paprasčiau priimti sprendimą, kokią žoliapjovę rinktis. Vejapjovės dydis Kuo didesnė (o tiksliau – platesnė) bus žoliapjovė, tuo didesnį žolės plotą galėsite nupjauti vienu kartu. Tačiau jei šis įrenginys bus itin platus, o Jūsų kiemas – siauras ir nedidelis, sugaišite laiko bandydami jame išlaviruoti. Būtent dėl to, renkantis vejapjovės pjovimo plotį, labai svarbu atsižvelgti į vejos dydį: - Labai nedidelei vejai užtenka 32 cm pjovimo pločio; - 350 kv. m. – 500 kv. m. siekiantiems plotams reikėtų 40-46 cm vejapjovės pjovimo pločio; - 1000 kv. m. pievutei prireiks 46-51 cm; - Plotams, didesniems nei 1000 kv. m, reikėtų rinktis įrenginius, vienu kartu apimančius ne mažiau kaip 51 cm žolės. Prie kai kurių žoliapjovių modelių šis parametras gali būti nenurodytas. Tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į paties įrenginio plotį: pjovimo plotis už jį būna vos keliais centimetrais mažesnis. Taip pat vertėtų pagalvoti, kur vejapjovė bus sandėliuojama – nuo to taip pat priklausys jos dydžio pasirinkimas. Ypač svarbu atsakingai parinkti benzininiams modeliams skirtą vietą, kadangi tokios technikos su benzinu ir tepalu viduje negalima vartyti, o ir rankomis nešioti ją ne visuomet bus patogu. Žoliapjovės tipas Apsisprendę rinktis standartinę žoliapjovę, taip pat turėsite apsispręsti dėl jos tipo. Kiekvienas iš jų pasiūlys savus pranašumus, su kuriais siūlome susipažinti iš arčiau. Mechaninės vejapjovės Tai – pats paprasčiausias ir pigiausias žoliapjovių tipas, kuris neturi variklio ir dėl to nereikalauja kuro. Tokie modeliai pasižymi nedideliu svoriu ir neskleidžia didelio triukšmo, o jų eksploatavimui reikalingos minimalios išlaidos. Viskas, ko Jums prireiks yra geras fizinis pasirengimas, kadangi tik nuo Jūsų pastangų priklausys šio įrenginio judėjimo tempai. Mechaninės vejapjovės yra ekologiškos, nereikalauja daug priežiūros ir pjauna tiksliai bei švelniai. Palankiai vertinami ir savaime pasigalandantys tokių modelių peiliukai: teigiama, kad tokiu būdu pjauti žolę yra sveikiausia, kadangi jos stiebeliai yra nukerpami, o ne nupjaunami. Tačiau su aukšta žole ar didesniais plotais bus sunku susitvarkyti – jos rekomenduojamos 1-2 arų žolės plotams. Idealiausia, jeigu pievutė bus maža, tvarkinga ir be didelių iššūkių. Turėkite omenyje, kad aukščio nustatymai tokiuose modeliuose taip pat bus sudėtingesni. Visgi, su tokiomis vejapjovėmis galėsite labai patogiai manevruoti net ir mažesniame kieme: lengviau įveiksite įkalnes ar apvažiuosite įvairiausias sode esančias kompozicijas. Akumuliatorinės žoliapjovės Tai dar vienas variklio neturintis vejapjovių tipas, su kuriuo, priklausomai nuo akumuliatoriaus talpos, galėsite nupjauti mažus ar vidutinius žolės plotus. Tokia sodo technika neapribos Jūsų laidais, bus pakankamai tyli ir lengva, o jos priežiūrai daug dėmesio skirti taip pat nereikės. Vienintelis trūkumas – būsite apriboti akumuliatoriaus talpos ir jį vis turėsite pakrauti. Jei plotai didesni, šis procesas gali pareikalauti kiek daugiau laiko. Tokiais atvejais rekomenduojama pagalvoti apie papildomą akumuliatorių, leisiantį kur kas ilgiau dirbti be ilgesnės pertraukos. Elektrinės vejapjovės Šios žoliapjovės sveria nedaug, yra tylios ir neskleidžia į aplinką išmetamųjų dujų. Jų nereikia krauti, o patogiai dirbama bet kokiu kampu – net ir esant dideliems nuožulnumams. Eksploatavimo sąnaudos nėra didelės, o taip pat galima pasidžiaugti ir pakankamai žemu vibracijos lygiu. Visgi, šis tipas nėra pats galingiausias, o judesius ženkliai apriboja laidas. Tačiau jei visi minėti privalumai Jus tenkina, didesniems plotams galima pasitelkti prailgintuvą. Svarbiausia, kad nepasimirštumėte ir niekada šios vejapjovės nenaudotumėte drėgnos žolės pjovimui. Benzininės žoliapjovės Tai – pats galingiausias žoliapjovių tipas, puikiai tinkantis net ir didesniems plotams. Tokia vejapjovė nebus apribota nei laidu, nei akumuliatoriumi. Dėl laidų ir kabelių nebuvimo, šie modeliai laikomi itin saugiais, o aštrūs jų peiliai susidoroja tiek su sudžiūvusiomis žolėmis, tiek su krūmų šakomis. Be to, tarp tokios technikos rasite daugiau didesnį pjovimo plotą siūlančių modelių. Šie įrenginiai garsėja tvarumu ir ilga tarnavimo trukme, tačiau ir priežiūros jiems teks skirti daugiau. Pavyzdžiui, teks papildyti kurą ir reguliariai tikrinti ir keisti tepalus. Kadangi pats mechanizmas yra kiek sudėtingesnis, dažnesni gali būti ir žoliapjovės gedimai. Tačiau jeigu rinksitės kokybišką įrangą ir deramai ją prižiūrėsite, tokių problemų Jums pavyks išvengti. Didesnis jų svoris gali pareikalauti daugiau fizinių pastangų, bet jeigu vertinate efektyvumą, liksite patenkinti galutiniu rezultatu. Žolės surinkimo/išmetimo principas Daugelis žoliapjovių turi žolės surinktuvą, o kai kuriuos – mulčiavimo priedą ir galimybę žolę išmesti per šoną. Todėl labai svarbu nuspręsti, ar norite, kad žoliapjovė nupjautą žolę surinktų ar, kad ji turėtų mulčiavimo galimybę ir surinktą žolę susmulkintų bei plonu sluoksniu padengtų veją. Taip Jūsų veja bus patręšta ir atspari. Jei Jums nebūtina, kad žolė būtų surinkta, o pati veja yra ne itin matomoje vietoje, rekomenduojame rinktis žoliapjovę su išmetimu per šoną. Tuo tarpu nusprendusiems pasirinkti vejapjovę su žolės surinkimo talpa, reikėtų įvertinti ir jos dydį. Kuo daugiau litrų žolės čia tilps, tuo rečiau reikės stabdyti pjovimo darbus, kad talpą galėtumėte ištuštinti. Žinoma, reikėtų įvertinti ir savo fizinį pajėgumą – juk šią talpą Jums reikės atkelti. Dažniausiai optimaliausia laikoma maždaug 50-70 litrų talpa, tačiau galite rinktis tiek mažesnius, tiek ir didesnius variantus. Kitos svarbios žoliapjovės charakteristikos Apsisprendus dėl tipo ir kitų niuansų, beliks atsižvelgti į dar kelis svarbius parametrus: Galingumas. Kuo didesnė yra vejapjovės galia, tuo sklandžiau ji veikia ir tuo lengviau susidoroja su didesniais krūviais. Šiuo atveju ir vėlgi reikėtų įvertinti tai, kokį žolės plotą ketinate pjauti ir kokie sunkumai laukia naujojo įrenginio. Eiga. Žoliapjovės yra skirtomos į savaeiges ir nesavaeiges. Jų skirtumas tas, kad nesavaeigius įrenginius reikia stumti patiems, o savaeigių ratai sukasi be papildomos pagalbos, nuo variklio, taigi užtenka eiti šalia ir manevruoti. Toks variantas bus ypač patogus tuomet, kai teks susitvarkyti su didesniais pievutės plotais ar norėsis vejapjovės su didesne žolėms skirta talpa. Dirbdami su tokia vejapjove, pavargsite kur kas mažiau. Ratų dydis. Kuo didesni bus vejapjovės ratai, tuo lengviau ji judės nelygiais, sudėtingiau įveikiamais paviršiais, todėl Jums bus daugiau patogiau manevruoti. Korpusas. Prekyboje galima rasti metalinį ir plastikinį korpusą turinčių modelių. Antrojo tipo vejapjovės veikia ne taip triukšmingai, tačiau jos geriausiai tinka mažesnio intensyvumo darbams. Tuo tarpu metalinį korpusą verta rinktis tuomet, kai tenka dirbti dažnai ir pjauti žolę didesnėse teritorijose. Papildomos funkcijos. Reguliuojamas aukštis, ergonomiškos rankenos, pjovimo greičio keitimas – tai tik menka dalis to, ką žoliapjovės šiais laikais gali pasiūlyti. Atidžiai panagrinėkite jų aprašymus ir pagalvokite, kurios papildomos funkcijos Jums iš tiesų bus reikalingos. Gamintojas. Patikimi, puikiai sodo technikos srityje pažįstami prekiniai ženklai leis ramiau jaustis dėl naujosios įrangos patikimumo ir ilgaamžiškumo. Visgi, jeigu sudomins ir kitų gamintojų siūloma įranga, pasidomėkite kitų pirkėjų patirtimis ir suteikite kitoms įmonėms šansą. Didelė tikimybė, kad tokią techniką galėsite įsigyti pigiau. Kaina. Ji gali skirtis priklausomai nuo patogumo, suteikiamų papildomų privalumų, galingumo ar netgi prekinio ženklo, todėl pravartu iš anksto apsispręsti, kiek ketinate išleisti. Pigesni modeliai nebūtinai bus mažiau kokybiški – tuo labiau, kad dabar galima surasti ir daugybę sutaupyti leidžiančių pasiūlymų. Įsidėmėję visus šiuos kriterijus, tikrai žinosite, kaip pasirinkti žoliapjovę, kuri atitiktų Jūsų poreikius. Rinktis šiuo metu yra iš ko – viskas priklauso tik nuo to, ko reikia būtent Jums!

Skaityti daugiau
4.3/5
2023 08 07

Dažniausi žoliapjovių gedimai: kada patys galime juos pataisyti?

Žoliapjovės yra vienos pagrindinių sodo technikos įrenginių, be kurių didesnių vejos plotų savininkams nepavyksta apsieiti. Visgi, kaip ir bet kokia kita įranga, taip ir vejapjovės neišvengia gedimų. Jei šis prietaisas veikia ne taip, kaip norėtųsi, ar visiškai neužsikuria, į servisą neskubėkite – jei identifikuosite problemą, dažnu atveju ją pavyks išspręsti ir patiems. Dažniausios žoliapjovių gedimo priežastys Prieš imdamiesi rimtesnių veiksmų, pirmiausia patikrinkite tris svarbiausius veiksnius – kurą, tepalą ir degimą. Būtent dėl šių priežasčių kyla daugelis žoliapjovių problemų. Žoliapjovės alyva Tepalo kiekį reikėtų tikrinti kaskart prieš pradedant darbą. Labai svarbu, kad jo ne tik netrūktų, bet ir nebūtų per daug – priešingu atveju tepalo perteklius pateks ant kitų detalių ir jas pažeis. Panašiai gali nutikti ir tuo atveju, jei vejapjovę pastatysite neteisinga padėtimi. Ją galima kelti tik taip, kad žvakė būtų nukreipta į apačią ir neversti į tą pusę, kurioje yra bakas. Pakeisti žoliapjovės tepalus reikėtų atidirbus su jais maždaug penkiasdešimt valandų, bent jau kartą metuose. Kokį tepalą pilti į žoliapjoves priklauso nuo konkretaus jų modelio. Vejapjovės kuras Labai dažnai ši sodo technika tinkamai nebeveikia dėl to, kad jos kuras jau yra pasenęs. Jo galiojimas trunka maždaug mėnesį, o po to jis nebėra tinkamas naudoti – išskyrus tuos atvejus, kai naudojamas stabilizatorius. Taip pat nereikėtų žiemą palikti šio įrenginio su neišleistu kuru – tikėtina, kad vos tik prasidėjus naujam sezonui, susidursite su kuro bako ar karbiuratoriaus problemomis. Žoliapjovės degimo reguliavimas Šis veiksmas gali padėti tuomet, kai variklis neužsiveda. Jei nežinote, kaip nustatyti žoliapjovės degimą, vadovaukitės šiais žingsniais: Nuimkite variklio dangtį, atsukdami visus jį laikančius varžtus. Šiek tiek atlaisvinkite prie magneto esančius varžtus. Sukite rankinį ratą taip, kad magnetas būtų viršuje. Tarp ritės ir magnetų įdėkite vizitinę kortelę. Taip pat galite naudoti ir du kartus perlenktą lapą – tai padės nustatyti geriausią atstumą tarp abiejų šių elementų. Prilaikykite magnetą ir priveržkite atlaisvintus varžtus. Išimkite įdėtą lapą ar vizitinę. Dabar jau žinote, kaip sureguliuoti žoliapjovės degimą! Kiti dažni žoliapjovių gedimai Jei nei vienas aukščiau išvardintų problemų Jūsiškės neišsprendė, suradę savo žoliapjovės gedimą, rinkitės kitus sprendimo būdus. Neužsiveda variklis Pirmiausia įsitikinkite, ar teisingai bandote jį užvesti. Patikrinkite, ar teisingai yra įkištas uždegimo žvakės kištukas ir įsitikinkite, kad jos nereikia nuvalyti ar pakeisti. Atkreipkite dėmesį, ar cilindras bei oro filtras nėra užpilti tepalu.  Paspauskite degimo rankenėlę ir pažiūrėkite, ar trosas pilnai ištempia jungiklį – jei reikia, labiau jį įtempkite. Jei nei vienas iš šių veiksmų variklio užvesti nepadėjo, problemų gali kilti dėl karbiuratoriaus ar automatinio droselio sistemos – tokiu atveju be rimtesnio remonto nepavyks atsieiti. Žoliapjovės variklis pulsuoja Pabandykite nuvalyti arba pakeisti uždegimo žvakes. Tačiau jei tai nepadės ir variklis toliau trūkčios ir strigs, teks kreiptis į remonto specialistus, kadangi ir vėlgi problemos gali slypėti karbiuratoriuje ar jo mišinyje. Įrenginys neveikia pilnu pajėgumu Prieš keliaudami į remonto dirbtuves, pabandykite pakeisti oro filtrus, uždegimo žvakę ir patikrinkite, ar apsukų reguliatoriaus padėtis yra tinkamoje padėtyje. Ją reikėtų pakelti maksimaliai. Variklis dažnai perkaista Jei tepalais jau pasirūpinote, pabandykite išvalyti ventiliacijos angą ar pakeisti uždegimo žvakę. Žoliapjovė skleidžia labai daug dūmų Labai tikėtina, kad dėl netinkamos žoliapjovės padėties ant jos pateko tepalo. Tokiu atveju įrenginį reikėtų užkurti ir palaukti, kol visas tepalas išdegs – šio proceso metu dūmai gali būti ypatingai tiršti. Tuomet pasitikrinkite, ar tepalo lygis vis dar yra pakankamas. Jei šie veiksmai nepadės, teks kreiptis dėl profesionalaus remonto. Nesisuka vienas ratas Pirmiausia patys pabandykite nuimti nesisukantį ratą – nuvalykite jį ir sutepkite guolius. Jei tai nepadės, dėl to gali būti kaltas reduktoriaus defektas, kurio patiems pašalinti nebepavyks. Žoliapjovė nebeveikia sava eiga Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai peiliai susiduria su itin kietu objektu ar pjaunama pernelyg aukšta žolė. Pabandykite patikrinti, ar teisinga yra lyno padės, tačiau tikėtina, kad teks rūpintis rimtesniu remontu. Dažnai dėl to yra kalta nutrūkusi reduktoriaus spyruoklė bei atsilaisvinęs ar net visiškai nutrūkęs perdavimo dirželis. Nesisuka peilis Gali būti, kad jį blokuoja susikaupusios žolės – atsargiai, keldami įrenginį žvake į viršų, pabandykite jas išvalyti. Jei tai nepadės, gali būti, kad peilis yra neteisingai sumontuotas – tuomet geriausia kreiptis į specialistus. Daugeliu atveju žoliapjovės gedimus pašalinti galima ir patiems, tačiau geriausia, jeigu su šiomis problemomis išvis nereikėtų susidurti. Visų jų pavyks išvengti, jei išsirinksite kokybišką žoliapjovę ir skirsite pakankamai dėmesio jos priežiūrai – tai nepareikalaus daug Jūsų laiko, tačiau rezultatai bus akivaizdūs.

Skaityti daugiau
3.9/5
2023 08 07

Kaip pasirinkti gyvatvorių žirkles?

Gyvatvorės labai dažnai puošia mūsų kiemą ar sodą – jų dėka galime sukurti dar žavesnę ir privatesnę aplinką. Tačiau tam, kad šie augalai iš tiesų būtų dailūs, būtina juos nuolat formuoti ir pakirpti. Šiam tikslui į pagalbą neretai pasitelkiamos gyvatvorių žirklės, leidžiančios tokį darbą atlikti kur kas efektyviau. Nusprendę įsigyti tokį prietaisą, susipažinsite su plačia jų įvairove – tam, kad išsirinktumėte geriausią, teks apgalvoti kelis svarbius niuansus. Gyvatvorių žirklių tipas Šių prietaisų tipai skirstomi pagal jų maitinimo tipą – rinkoje šiuo metu sutinkami tokie variantai: Rankinės gyvatvorių žirklės. Tai – pakankamai pigūs mechaniniai įrankiai, kuriuos geriausia pasitelkti nedideliems plotams ir viengubiems krūmams. Pasitelkę juos, galėsite pakankamai tiksliai suteikti augmenijai norimą formą. Tačiau jei plotai bus didesni, o krūmai – stambesni, verčiau rinktis kito tipo modelius, kadangi darbuodamiesi užtruksite daugiau laiko, o kai kurios šakos gali būti neįveikiamos. Elektrinės gyvatvorių žirklės. Su tokiais prietaisais galėsite įveikti vidutinio dydžio gyvatvorių plotus. Šios žirklės yra ganėtinai nesunkios, darbas vyksta tyliai, o proceso metu neišskiriami aplinkai kenkiantys dūmai. Be to, jos yra pakankamai galingos, jog įveiktų net ir storesnes šakas. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad norint patogiai dirbti su tokiais prietaisais, reikia pasirūpinti ir elektros energijos šaltiniu. Jei lizdo netoliese nėra, ši užduotis gali šiek tiek apsunkti, tačiau ši problema dažnai sprendžiama pasitelkus prailgintuvą. Akumuliatorinės gyvatvorių žirklės. Šie prietaisai ypač praverčia tais atvejais, kai netoliese nėra elektros energijos šaltinio ar reikia krūmus patrumpinti ne taip lengvai prieinamose vietose, tarkim, netoli sienos ar arčiau žemės. Jos veikia tyliai ir gali įveikti didesnius krūmus ar šakas, tačiau darbus šiek tiek riboja ribotas akumuliatoriaus veikimo laikas. Jei darbų nėra daug, tokio trūkumo nepastebėsite, tačiau jeigu gyvatvorių plotai yra didesni, tai nebus pats geriausias pasirinkimas. Jei rimtai svarstote apie akumuliatorinių gyvatvorių žirklių įsigijimą, tuomet rekomenduojama pasidomėti Fieldmann FZN 4101-A žirklėmis. Tai vienos populiariausių akumuliatorinių žirklių, ir ne be reikalo. Komplekte yra du skirtingi peiliai – vienas žolei (8 metrų ilgio), kitas krūmams (11 metrų ilgio). Prietaisas yra belaidis, kas leidžia genėjimo darbus atlikti labai patogiai. Žirklės maitinamos įkraunamomis baterijomis: pilnai įkrautos baterijos užtenka maždaug 30 minučių darbo. Benzininės gyvatvorių žirklės. Tai – galingiausias šių prietaisų tipas, kuris leis įveikti net ir didelius gyvatvorių plotus ir nesunkiai susitvarkys su storesnėmis šakomis. Jei gyvatvorių plotai yra dideli, darbai klostysis itin efektyviai. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, jog tokie prietaisai yra triukšmingesni ir gerokai sunkesni, tad pravartu iš anksto įvertinti ir savo fizinį pajėgumą. Kitos svarbios ypatybės Apsisprendus dėl gyvatvorių žirklių tipo, reikės apgalvoti dar kelis svarbius niuansus: Galingumas. Aukštesnis galingumas yra reikalingas didesniems ir sudėtingesniems pjovimo plotams. Jeigu ketinate trumpinti plonesnius augalus ir jų nėra itin daug, tikrai nebūtina rinktis aukščiausius parametrus turinčio modelio, tačiau jeigu šakų daug ir jos storesnės, tvirtas ir galingas prietaisas užtikrins darbų efektyvumą. Pjovimo dalies ilgis. Šiuo atveju ir vėlgi svarbu atsižvelgti į tai, kokie darbai Jūsų laukia. Jei plotai nėra dideli, tačiau norisi ypatingo tikslumo, verčiau rinktis trumpesnę pjovimo dalį turinčius, kompaktiškesnius prietaisus. Tačiau jei gyvatvorė yra ilga ir norisi ją patrumpinti kuo efektyviau, labiau liksite patenkinti tais modeliais, kurie vienu kartu gali nupjauti didesnį jos plotą.  Juostos ilgis. Nuo šio aspekto priklausys tai, kaip aukštai esančias šakas galėsite patrumpinti be papildomos pakylos. Tiesa, prie žirklių juostos ilgio reikėtų pridėti ir Jūsų iškeltų rankų ilgį – tuomet rezultatai bus tikslesni. Jei darbus didesniame aukštyje norite atlikti be kopėčių, verta pagalvoti apie teleskopines gyvatvorių žirkles: su tokiais modeliais patogiai pasieksite net ir sunkiau prieinamas vietas. Svoris. Šis niuansas turi įtakos žirklių naudojimosi patogumui. Tikėtina, kad ilgiau laikydami sunkesnius modelius rankose, greičiau pavargsite ar nebesugebėsite išlaikyti tikslumo. Tuo tarpu su lengvesniais modeliais dirbti bus lengviau, tačiau ne visi jie galės pasiūlyti maksimalų galingumą. Visgi, tai labai priklauso nuo Jūsų fizinių galimybių – būtent jas ir turėtumėte įvertinti. Papildomos galimybės. Šie prietaisai gali pasiūlyti ir papildomų privalumų, užtikrinsiančių darbų saugumą ar komfortą. >Ergonomiška rankena, apsauga nuo smūgių, reguliuojamas pjovimo kampas, komplektacijoje esantis diržas, nerūdijančio plieno ašmenys– tai tik keletas tokių variantų, tačiau susipažinę su įrankių aprašymais, jų surasite ir daugiau. Pagalvokite, kuriuos iš jų galėsite pritaikyti praktiškai. Atsižvelgę į visus šiuos niuansus, lengvai atrasite būtent Jūsų sodui geriausiai tinkančias gyvatvorių žirkles. Rinktis tikrai yra iš ko – svarbiausia gerai žinoti savo poreikius.

Skaityti daugiau
4.6/5
2023 08 03

Kaip išnaikinti skruzdėles?

Kelios skruzdėlės sode ar darže didelės bėdos nedaro, tačiau didžioji bėda ta, kad ten, kur kelios, ten bus ir visa kolonija. Iš esmės skruzdėlės yra reikalingos. Jos naikina sodo kenkėjus, palaiko biologinę pusiausvyrą. Tačiau labiau nei padeda, skruzdėlės visgi kenkia, nes jos platina amarus, kurie itin kenkia augalams. Taip pat skruzdėlių kolonijos gadina sodo takelius, apsigyvena prie pat augalų, apninka braškes, vaiskrūmius ir vaismedžius, todėl būtina kovoti su jų kiekiu ir kontroliuoti populiaciją. Tačiau tą padaryti gali būti labai sunku, nes kovoti reikia ne su pavienėmis skruzdėlėmis, kurios matomos paviršiuje, o naikinti jų lizdus ir motinėlę. Apsaugai nuo skruzdėlių yra daugybė būdų, tiek cheminių preparatų, tiek liaudyje išbandytų ir patikrintų metodų. Skruzdėlių naikinimo būdai ir priemonės priklauso nuo to, iš kur jas norite išprašyti ir su kokiu kiekiu kovojate. Kaip išnaikinti skruzdėles šiltnamiuose Jeigu skruzdėlės apsigyveno jūsų šiltnamyje ir ten įkūrė savo kolonijas, turite rinktis priemones, kurios nepakenks auginamoms daržovėms ar kitiems augalams. Todėl geriausia rinktis gaudykles – priemones, kurios vilioja skruzdėles. Taip pat stenkitės, kad šiltnamyje būtų kuo mažiau neliečiamos žemės. Vietose, kurios patinka skruzdėlėms galite pabarstyti kavos tirščių, kreidos miltelių, sodos. Kaip išnaikinti skruzdėles iš braškių Ko gero, vienos skaniausių vasaros uogų – braškės. O kai jomis tenka dalintis su skruzdėlėmis, tai gali nutikti taip, kad jums paragauti ir neteks. Skruzdėlės renkasi vietas, kur žemė yra mažai judinama, todėl jeigu kelerius metus iš eilės auginsite braškes toje pačioje vietoje, tikėtina, kad ilgainiui ten atsiras skruzdžių kolonija. Todėl žemę, kur auga braškės, būtinai purenkite. Skruzdžių naikinimui iš braškių geriausia rinktis natūralias priemones. Skruzdėlės nemėgsta cinamono, citrusinių vaisių, todėl galite pridėlioti žievelių, pabarstyti cinamono. Šios priemonės turėtų priversti skruzdėles ieškoti kitos vietos. Kaip naikinti skruzdėles darže Daržuose auginame įvairiausių rūšių daržoves, kurias turime apsaugoti nuo įvairių kenkėjų. Teoriškai skruzdėlės daržo neturėtų labai mėgti, nes ten dažnai purenama žemė, laistoma. Tačiau, jeigu jau jūsų daržą apniko skruzdėlės, teks su jomis pakovoti. Insekticidines priemones reikėtų rinktis labai atsargiai, kad jos nepapultų ant augalų. Todėl galite išbandyti gaudykles arbai liaudiškomis priemonėmis naikinti lizdus. Jeigu skruzdėlės savo koloniją įkūrė toliau nuo augalų, užpilkite karšto vandens. Tačiau prieš tai įsitikinkite, kad nenudeginsite augalų šaknų. Skruzdėlės nemėgsta aitrių kvapų, jeigu auginate česnaką, petražoles, mėtą – šių augalų lapų padėkite ten, kur lankosi skruzdėlės. Taip pat galite padaryti pelynų nuovirą ir juo purkšti augalus (virintu vandeniu užpilkite pelynus, atvėsinkite ir purkškite augalus). Kaip išnaikinti skruzdėles iš gėlių Skruzdėlės dažnai okupuoja gėles, nes jas traukia saldus nektaras. Jeigu ant jūsų gėlių yra pavienių skruzdėlių, drastiškų priemonių imtis nereikėtų. Tačiau jeigu jų kiekis labai didelis, teks imtis naikinimo priemonių. Kadangi skruzdėlės greičiausiai bus ant augalų žiedų, juos reikėtų purkšti. Išbandykite jau minėtą pelynų nuovirą arba svogūnų ištrauką, kuriais reikia nupurkšti augalus. Taip pat ant dirvožemio, ties augalu, galite pabarstyti kavos tirščių, pelenų, sodos, kreidos miltelių. Šios priemonės turėtų sulaikyti skruzdėles.  Kaip naikinti skruzdėles nuo medžių  Kartais vaismedžių ar vaiskrūmių kamienus iš šakas apninka skruzdėlės. Todėl reikėtų pasirūpinti medžių kamienais. Tam geriausiai tinka gaudyklės arba masalai. Medžio kamieną galite apvynioti muses gaudančia lipnia plėvele, kuri sulaikys ne tik skruzdėles, bet ir kitus kenkėjus. Taip pat galite kabinti specialias gaudykles, kurios privilios skruzdėles.  Kaip išnaikinti skruzdėles namuose  Deja, bet kartais skruzdėlės įsikuria ir namuose. Kovai su skruzdėlėmis namuose pasitelkite insekticidus. Elkitės ypač atsargiai, jeigu namuose yra augintinių arba mažų vaikų. Priemonių yra įvairių – aerozolis, milteliai, lipnus gelis. Svarbu atrasti skruzdžių taką, kuriuo jos keliauja ir neša maistą. Jūsų tikslas yra sunaikinti motinėlę, su kuria kartu žus ir visas skruzdėlynas. Skruzdės darbininkės nuneš apnuodytą masalą į lizdą, kuriuo apsinuodijusi žus motinėlė. Kovai su skruzdėlėmis namuose netinka priemonės, kurios tik išvaikys skruzdėles, nes tikrai nenorite, kad jūsų namuose jos kraustytųsi iš vienos vietos į kitą. Todėl priemonės turi būti maksimalios – sunaikinti visą skruzdėlyną.  Kaip naikinti skruzdėles kieme  Skruzdėlių kolonijos gali iškilnoti trinkeles, jos taip pat dažnai įsikuria terasoje ar pavėsinėje. Šiose vietose, kur nėra augalų, galite iš karto naudoti insekticidus. Sunaikinkite skruzdėlių lizdą, kad jos nesugadintų jūsų kiemo dangos. Taip pat itin veiksminga pilti į skruzdėlių takus virintą vandenį, užplikytus pelenus ir kitas priemones, kurios užpils takus ir sunaikins visą lizdą. Vienas iš paprastesnių būdų yra tiesiog paskandinti skruzdėlyną. Tam reikės pasitelkti vamzdelį ir didelę srovę. Tiesiog pilkite vandenį į takus tol, kol skruzdėlynas „išplauks“. Kartu su skruzdėlėmis savo sode ar darže greičiausiai sulauksite ir kitų kenkėjų, ypač amarų. Svarbu žinoti, kad skirtingiems vabzdžiams, reikia rinktis skirtingas priemones. Todėl vasaros sezono metu būkite pasiruošę įvairių vabzdžių kenkėjų naikinimui. Sužinokite, kokios priemonės veiksmingos ir kaip su jais kovoti.

Skaityti daugiau
4.3/5
2023 07 07

Kaip išsirinkti šakų smulkintuvą?

Turintiems nuosavus sodus krentantys medžių lapai ir šakos kasmet tampa šiokiu tokiu galvos skausmu. Lapų grėbimas ir šakų rinkimas, pats savaime, gal ir nėra pats blogiausias užsiėmimas. Nuobodu, bet tai bent jau priežastis daugiau pajudėti lauke. Daug blogiau, kai sodas jau iškuoptas, bet nežinia kur dėti tas didžiules lapų ir šakų krūvas. Sudeginti? Kažkur išvežti? Ne! Tam yra šakų smulkinimo aparatas! Šis technikos stebuklas yra tikras sodo plėšrūnas, ryjantis visas nukritusias šakas ir paverčiantis jas į dirvožemiui naudingą substratą. Šiame gide patarsime, kaip išsirinkti šakų smulkintuvą, tinkamą jūsų sodui. Kam reikalingas šakų smulkintuvas? Trumpai tariant, pagrindinė smulkintuvo užduotis yra nereikalingas sodo atliekas paversti vertingu ištekliumi. Kaip tai veikia? Labai paprastai. Šakų smulkintuve esantis smulkinimo mechanizmas kritusias šakas, žievę ir kitas panašias atliekas sukapoja į smulkias skiedras, o pūvančius lapus paverčia krūvele komposto. Taip gaunama vadinamoji mulčia, kuri gali būti panaudota kaip puiki trąša sodo dirvožemiui praturtinti. Taigi, šakų smulkinimas padeda sumažinti laiko sąnaudas ir sutaupyti pinigų neperkant brangios mulčios.  Šakų smulkintuvas pravartus ne tik rudenį, kai reikia susmulkinti nuo medžių nukritusius lapus, ne tik po žiemos, kai tenka pasirūpinti vėjo nulaužytomis šakomis bei šakelėmis. Šią sodo techniką galima naudoti ir vasarą, kaip puikiu įrankiu atsikratyti išravėtomis piktžolėmis ar nužydėjusiais augalais. Šakų smulkintuvas, tai – nepakeičiamas sodo priežiūros įrankis, ypač turintiems didesnius sodus ar gyvenančius pamiškėse. Dažniausiai rinkoje pasitaiko benzininiai arba elektriniai šakų smulkintuvų modeliai. Būtent variklio tipas ir yra daugiausia lemiantis aspektas atsakant į klausimą, kaip pasirinkti šakų smulkintuvą. Elektrinis šakų smulkintuvas Privalumai. Elektriniai šakų smulkintuvų modeliai pasižymi lengvesne konstrukcija, taip pat jie gana kompaktiški, palyginus su benzininiais modeliais. Dėl to toks smulkintuvas lengviau stumdomas rankomis ir užima mažiau vietos garaže. Savaime suprantama, elektrinis šakų smulkintuvas negeneruoja jokių išmetamųjų dujų ir veikia tyliau nei benzininiai modeliai. Todėl juo galima naudotis kad ir tam pačiam garaže, svarbu, kad netoliese būtų elektros energijos šaltinis.  Trūkumai. Būtent energijos šaltinis ir yra silpniausioji elektrinio smulkintuvo vieta, kelianti tam tikrų nepatogumų. Elektrinio šakų smulkintuvo judėjimą riboja elektros laidas. Tai reiškia, kad visus lapus ar šakas tenka nutempti iki smulkintuvo, arba naudoti prailgintuvą, kas irgi nėra labai patogu. Taip pat elektriniai šakų smulkintuvai paprastai turi mažesnio galingumo variklius ir mažesnes smulkinimo talpas, leidžiančias smulkinti tik plonesnes šakas. Tad, jei jūsų sodas nėra didelis ir neplanuojate smulkintuvo tampyti po tolimas sodo kertes, elektrinis šakų smulkintuvas puikiai tiks – nereikės sukti galvos dėl kuro. Tai taip pat puikus pasirinkimas jei smulkinsite daugiausia plonesnes šakas. Benzininis šakų smulkintuvas Privalumai. Benzininiai šakų smulkintuvai yra galingesni už elektrinius, tad gali smulkinti stambesnes šakas – jam neturėtų būti baisi net pati kiečiausia mediena. Tokie smulkintuvai paprastai turi ir didesnes smulkinimo talpas, o tai leidžia užtikrinti, kad bus susmulkintos net ir gerokai stambesnės šakos, nei tai leistų elektrinis smulkintuvas. Didžiausias benzininių modelių privalumas tas, kad jiems nereikalingi jokie laidai, tokį šakų smulkintuvą galite nustumti praktiškai bet kur. Galima privažiuoti tiesiog prie smulkinimui paruoštų šakų, o ne atvirkščiai, papildomai gaišti laiką jas tempiant iki smulkintuvo. Trūkumai. Benzininis šakų smulkintuvas sunkesnis, užima daugiau vietos, veikdamas kelia didesni triukšmą, galiausiai, teršia aplinką išmetamosiomis dujomis. Jeigu jūsų sodas vienas iš didesnių ir iš visų jo pakraščių tampyti šakų nesinori, benzininis šakų smulkintuvas jums tiks labiau nei elektrinis. Tai geras variantas, jei smulkinsite ne tik lapus ar šakeles, bet ir stambesnes vėjo nulaužtas šakas. Artėjant sezonui, taipogi siūlome susipažinti su naudingais patarimais, kaip paruošti sodą pavasariui ir nuo ko pradėti: https://pigu.lt/lt/g/sodo-paruosimas-pavasariui.  Į ką dar atkreipti dėmesį renkantis šakų smulkintuvą? Talpa. Šakų smulkintuvo talpa iš esmės reiškia tai, kokio maksimalaus storio šakas įrenginys gali susmulkinti. Šis parametras varijuoja nuo 30 mm iki 100 mm ar dar daugiau.  Galia. Nuo variklio generuojamos galios priklauso kaip kokybiškai ir kokio stambumo šakos smulkintuvui nebaisios. Žinoma, kuo didesnės galios variklis – tuo didesnės elektros energijos arba benzino sąnaudos. Triukšmo lygis. Be abejo, toks įrenginys kaip šakų smulkintuvas kelią nemenką triukšmą. Tačiau gamintojai paprastai nurodo, kiek triukšmo decibelais kelia jų produktas, tad rekomenduojama visada į tai atkreipti dėmesį. Kur pigiausi šakų smulkintuvai? Išsiaiškinus kaip išsirinkti šakų smulkintuvą, belieka jį įsigyti. Šakų smulkintuvo kaina priklauso nuo įvairių faktorių: talpos, variklio tipo ir galingumo, medžiagų iš kurių jis pagamintas. Daugelis gamintojų siūlo modelius įvairiomis kainomis, atitinkančius kiekvieno individualius poreikius. Norint šakų smulkintuvą įsigyti už mažesnę kainą, galima mėginti jį pirkti ne sezono metu, pavyzdžiui vasarą, kada dėl sumažėjusios paklausos, šių įrenginių kainos galbūt šiek tiek nukrenta. Ne vienas šakų smulkinimo aparatas už prieinamą kainą siūlomas įsigyti ir el. parduotuvėje pigu.lt.

Skaityti daugiau
4.9/5
2023 05 12

Mulčiavimas: kas tai?

Jau nuo senų laikų mulčias yra vienas iš geriausių kiekvieno save gerbiančio sodininko draugų. Ši draugystė trunka visus metus: pavasarį mulčias slopina piktžolių augimą, išsaugo drėgmę ir maitina augalus; o vasarą apsaugo dirvą ir žiemojančius augalus, padeda išvengti erozijos. Tad kiekvienam sodininkui turėtų būti pravartu žinoti – mulčiavimas: kas tai, kokie yra jo tipai, kaip mulčiuoti. Apie visa tai susipažinkite šiame gide. Kas yra mulčiavimas? Be mulčiavimo sunku įsivaizduoti sėkmingą sodininkystę, tai – fundamentali jos dalis. Augalų grožis, sveikata ir produktyvumas stipriai įtakojami mulčio. Žinoma, svarbu mulčiuoti teisingai, pasirinkti tinkamą mulčio tipą ir t.t. Taigi, mulčiavimas – kas tai? Paprastai tariant, tai bet kokia medžiaga, kuri dengia dirvožemio paviršių. Mulčias nebūtinai gaminamas tik žmogaus, jis egzistuoja ir savaime gamtoje. Tai – rudenį nukritę medžių lapai ar pūvančios žolės ir t.t. To tarpu sodininkystėje į mulčio naudojimą įeina medžio drožlės, supuvęs mėšlas, sutrūnijęs kartonas, kompostas ar net jūros dumbliai. Mulčiavimo gerosios ekologinės ir tvarumo savybės vėl pradėtos vertinti ne taip seniai. Ilgus dešimtmečius ši tvari technika buvo primiršta, jai tinkamos žaliavos tiesiog išmetamos, o ją buvo pakeitęs platus cheminių trąšų naudojimas. Pastaruoju metu vėl vis labiau grįžtama prie mulčio naudojimo. Teisingas atliekamas, mulčiavimas padeda pamaitinti dirvos mikroorganizmus naudingomis maistinėmis medžiagomis, o šių mikrobų gyvybinės veiklos produktai prisideda prie sveikesnės dirvos struktūros, kuri savo ruožtu sukuria puikią aplinką klestintiems augalams. Mulčio tipai ir kaip juos paruošti? Sodininkystėje gali būti naudojami įvairūs mulčio tipai. Sunku pasakyti, koks mulčias geriausias. Visi jie saviti. Plačiau pristatome dažniausiai naudojamus tipus, jų naudą, privalumus ir trūkumus bei paruošimo būdus. Smulkios šakos, medžių žievė, spygliai. Ši mulčio rūšis, be įprastų savybių, pasižymi dar tuo, kad neleidžia augalams per tankiai suaugti. Tai naudinga, nes vėliau neprireiks (arba tai pareikalaus daug mažiau vargo) retinti per tankiai suaugusių daržovių ir kitų augalų. Smulkios šakos ir ypač medžių žievė turėtų būti tinkamai susmulkinta, kitaip gali apaugti grybeliu ir tapti per daug rūgšti dirvožemiui. Kaip mulčiuoti tujas, šakas ir žievę? Labai paprastai! Tereikia turėti medžio smulkintuvą, kuris viską tinkamai susmulkins. Medžių lapai. Galima naudoti nukritusius ir sugrėbtus lapus iš sodo. Juos irgi reikia susmulkinti. Tam puikiausiai tinka medienos smulkintuvas, bet jei tokio neturite, įmanoma išsiversti ir su žoliapjove ar trimeriu. Paprasčiausiai sugrėbkite lapus į krūva ir užvažiuokite ant jos su žoliapjove – to turėtų pakakti, kad lapai būtų susmulkinti. Lapuose yra dauguma būtinųjų elementų, kuriais jie praturtina dirvožemį. Taip pat lapus galima derinti su smulkintomis šakomis ir žieve. Tiesa, vienas iš lapų trūkumų yra tas, kad būdami per daug permirkę, jie gali sulipti ir susivelti. Toks mulčias pradeda traukti drėgmę bei deguonį ir iš žemės, kas jai nėra labai naudinga. Todėl reikėtų to vengti. Nupjauta žolė. Reguliariai nupjaunama pievelė gali pasitarnauti mulčio gamybai. Žolė mulčiuojama labai paprastai – tereikia ją džiovinti saulėje nuo vienos dienos iki savaitės. Kaip ir lapų atveju, nereikėtu kaip mulčio naudoti permirkusios nupjautos žolės. Ji taip pat trukdys dirvožemiui pasisavinti deguonį. Taip pat būtina vengti naudoti tokią žolę, kuri buvo purkšta ar kaip nors kitaip paveikta pesticidų bei kitų cheminių medžiagų. Visa tai gali persiduoti dirvožemiui, o vėliau ir augalams. Kompostas. Jei planuojate naudoti savo pačių pagamintą kompostą, reikėtų įsitikint, kad jis pakankamai subrendęs. Požymis, kad kompostas tinkamas naudoti – tamsi, žemę primenanti substancija, o ne šiaip supuvusios atliekos. Jei savo komposto neturite, jo galima įsigyti bet kurioje sodininkystės krautuvėlėje, taip pat ir el. parduotuvėje pigu.lt. Šienas. Jei neturite savo šieno, jo reikėtų ieškoti pas artimiausius ūkininkus, galbūt pavyks išmainyti į kokią lašinio pantį. Blogiausiu atveju, šieno turėtų būti galima įsigyti sodininkystės parduotuvėse. Šienas – tai puikus ir nebrangus mulčias. Tiesa, turintis vieną kitą nedidelį trūkumą. Šieno mulčyje mėgsta veistis smukūs graužikai, taip pat šieno mulčių gana lengvai gali suardyti stipresnis vėjas. Erdvė kūrybai. Mulčiavimas gali tapti net ir kūrybingu užsiėmimu. Į dirvožemiui naudingą mulčių galima paversti daug keistų dalykų: kakavos lukštus, kavos tirščius, laikraščius, kartoną, kukurūzų burbuoles ir dar daug kitų.  Mulčiavimas: kas tai? Šį klausimą jau išsiaiškinome. Mulčio nauda nebejotina – jo pagalba jūsų daržas ar sodelis sužaliuos kaip niekada! Tiesa, idealiam sodui ar daržui neužtenka vien mulčiavimo, yra daug kitų būtinų aplinkos tvarkymo darbų. Kitame gide rašome, kaip palengvinti aplinkos tvarkymo darbus.

Skaityti daugiau
5/5
2022 07 22

Arbūzų auginimas: viskas, ką reikia žinoti norintiems auginti šias uogas!

Arbūzai yra tikri uogų pasaulio banginiai – jų dydis kartais stebina, ypač jei apie juos galvoji kaip apie uogas (o taip ir yra!). Bet arbūzai ne tik dideli, jie ir skanūs bei atgaivinantys. Būtent dėl pastarosios savybės daugybė žmonių neįsivaizduoja vasaros be arbūzų savo darže ar šiltnamyje. Nenuostabu, kad arbūzai tokie gaivinantys, nes net 92% jų masės sudaro vanduo. Jie kilę iš karšto klimato Afrikos regionų, kur buvo naudojami ne kaip maisto, o būtent kaip geriamo vandens šaltinis. Taigi, koks tas arbūzų auginimas? Kaip sodinti arbūzus? Paprastai naudojamas vienas iš dviejų arbūzų sodinimo metodų: daiginimas vazonėliuose arba sėklų sodinimas tiesiai į dirvą. Kuris metodas geresnis visiškai priklauso nuo klimato sąlygų.  Sodinimas dirvoje.  Arbūzų auginimo pradžia – ne anksčiau kaip dvi savaitės po paskutinių pavasario šalnų. Daugumai arbūzų veislių reikia apie 100 ir daugiau dienų, kad subrandinti derlių. Todėl rengiantis sodinti arbūzus šį skaičių reikėtų turėti omenyje ir pasiskaičiuoti, ar arbūzams užteks laiko užaugti iki šalnų. Labai liūdnas vaizdas matyti, kaip nuostabiai išsikeroję arbūzų vijokliai užmezga vaisius, bet jiems nespėjus sunokti užeina rudeniški orai. Arbūzų sėklos sudygti gali tik dirvoje, kurios temperatūra įšilusi bent iki 15-16 oC, tačiau geriausiai ir greičiausiai jos dygsta 25-32 oC temperatūros dirvožemyje. Jei manote, kad jūsų dirvožemis jau pakankamai šiltas, tada metas sodinti! Sodinimui ideali drėgna, bet ne permirkusi žemė. Geriausia ją sudrėkinti palaistyti kelias valandas prieš sodinimą arba sodinti praėjus keletui valandų po lietaus. Sodinti reikėtų ant iš žemės suformuotų kauburėlių, apie 2 cm gylio duobutėse, tada jas užberti žeme ir gausiai palaistyti iš laistytuvo. Arbūzų sėklos turėtų sudygti per 5-10 dienų. Kai daigai užauga iki 5 cm ar daugiau, juos reikėtų šiek tiek praretinti, paliekant gražiausius daigelius, o mažiau gražius atskiriant. Kiekviename kauburėlyje reikėtų palikti po vieną gražiausią daigą. Daiginimas vazonėliuose. Arbūzų auginimas Lietuvoje gali būti komplikuotas dėl klimato sąlygų ir sąlyginai trumpo šiltojo metų laikotarpio. Labai tikėtina, kad arbūzus auginant iš sėklų iš karto dirvoje, jie paprasčiausiai nespės subrandinti derliaus. Tačiau šiai problemai yra sprendimo būdas: arbūzus pradėti daiginti šiek tiek anksčiau vienkartiniuose vazonėliuose arba šiltnamyje, ir tik vėliau, pasibaigus pavasario šalnoms, persodinti juos į daržą lauke (rekomenduojama lauko temperatūra – 21oC). Kadangi arbūzų šaknys labai jautrios ir dėl to gali tiesiog neišgyventi persodinimo procedūros, geriausia daigus auginti specialiuose savaime suyrančiuose vazonėliuose (pavyzdžiui, pagamintuose iš karvės mėšlo). Tokiu būdu, arbūzų daigus galima įsodinti į dirvą lauke tiesiog su visu vazonėliu. Šis savaime suirs ir dar suveiks kaip trąša arbūzams. Kaip auginti arbūzus: svarbu užtikrinti sąlygas Kad naminiai arbūzai užaugtų dideli ir gardūs, būtina jiems sukurti pačias geriausias sąlygas, kokias tik įmanoma. Štai keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti, norint pasiekti šį tikslą. Vietos parinkimas. Panašiai kaip ir agurkai ar moliūgai, arbūzai augdami išplintą po visą jiems suteiktą plotą, o esant mažesnei erdvei, lipa per tvoras, apsiveja kitus augalus ir veržiasi išorėn. Todėl arbūzus geriausia auginti kiek toliau nuo likusio daržo, kad jie vėliau neužgožtų ir netrikdytų kitų augalų augimo. Jei arbūzų auginimas lauke atskirai jums netinkamas, tuomet patariama sodinti juos kur nors pačiame daržo kampe, o besikerojančius daigus nukreipti į tą pusę, kur jie niekam netrukdys. Galima netgi priversti arbūzus augti vertikaliai ant špalerių (specialių grotelių). Parenkant vietą taip pat svarbu žinoti, kad arbūzų auginimas nerekomenduojamas ten, kur per pastaruosius trejus metus augo moliūgai, aguročiai, patisonai ir melionai. Tai padidina riziką būsimus arbūzus sirgti įvairiomis ligomis. Saulės šviesos ir šilumos užtikrinimas. Arbūzams būtini dideli saulės šviesos ir šilumos kiekiai. Idealiu atveju, jiems turėtų būti sukurta galimybė maudytis tiesioginiuose saulės spinduliuose bent 10 valandų per parą. Todėl renkantis vietą arbūzų sodinimui, reikia atkreipti dėmesį, ar ant arbūzų toje vietoje vėliau kas nors nemes šešėlio, pvz. medžiai ir jų lapija. Šiluma labai svarbi sėkmingam arbūzų auginimui, todėl jei jūsų klimato zonoje vasaros vėsios (jei dalį vasaros tenka dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis, reiškia vėsios), tuomet rekomenduojamas arbūzų auginimas šiltnamyje, o ne lauke. Tai leis sulaukti gausesnio ir skanesnio derliaus. Dirvožemio įvertinimas. Arbūzams labiausiai patinka puri, gerai nusausinta, smėlinga dirva. Jei dirvai nėra smėlinga, į arbūzų sodinimo vietą galima įmaišyti šiek tiek smėlio. Bet to nepatariama daryti tiems, kurių daržuose dirvožemis pasižymi dideliu molingumu. Tokiu atveju, dirvožemio struktūrai praturtinti labiau tinka kompostas. Įvairių kompostų galima įsigyti parduotuvėse, tik juos renkantis reikėtų atsižvelgti, ar jie subalansuoti arbūzų auginimui. Pakankamas vandens kiekis. Neturėtų stebinti, kad būdami tokie sultingi, arbūzai mėgsta iš dirvožemio siurbti vandenį. Todėl juos reikia gausiai laistyti, rekomenduojama tą daryti bent kartą į dieną. Vėliau, arbūzams kiek paaugus, galima tą daryti ir šiek tiek rečiau. Taip pat galima praleisti tas dienas, kuriomis buvo lietaus. Kada nuimti arbūzų derlių? Arbūzų derliaus nuėmimo laikas labai priklauso nuo auginamos veislės. Auginant arbūzus Lietuvoje, ankstyvųjų veislių derliaus reikėtų tikėtis liepos pabaigoje, paprastų veislių per visą rugpjūtį, o vėlyvųjų rugsėjo pradžioje. Vėlesni mėnesiai arbūzams Lietuvoje jau per vėsūs. Sužinoti, ar arbūzai jau sunoko, galite juos paversdami ir pasižiūrėdami į jų gulėjimo vietos spalvą. Jei ji geltona, tuomet arbūzas greičiausiai bus pakankamai prinokęs. Yra ir daugiau arbūzų sunokimo ženklų: sudžiūvęs ūselis prie arbūzo stiebo; šalia ūselio pageltoniję lapai; nudžiūvęs žiedas arbūzo gale; iš blizgančios į matinę pasikeitusi spalva. Jei akivaizdžiai pastebite šiuos požymius – skanaus, jūsų arbūzų derlius jau čia! Arbūzų auginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas užsiėmimas, bet žinant svarbiausius niuansus, tai – gana lengva. Žinoma, darže visada gali atsitikti kas nors netikėto, pavyzdžiui užpulti kenkėjai, graužikai ar skruzdėlės. Kaip naikinti skruzdėles irgi pravartu žinoti, todėl apie tai skaityti kviečiame kitame gide.

Skaityti daugiau
4.3/5
2022 07 12

Koks grandininis pjūklas geriausias?

Kai reikia nupjauti kokį pasiligojusį medį, supjaustyti rąstus ir malkas, apgenėti šakas ar atlikti kokius kitus sodo bei miško priežiūros darbus, nepakeičiamas pagalbininkas yra grandininis pjūklas. Tačiau į klausimą, kokį grandininį pjūklą rinktis gali būti sunku patiems atsakyti, ypač jei renkamasi pirmą kartą. Yra keletas niuansų, apie kuriuos reikia pagalvoti: benzininis ar elektrinis, didelis ar mažas pajėgumas, kokiam tikslui grandininis pjūklas bus naudojamas, kokio dydžio medžiai bus kertami ir t.t. Pro šias klausimų džiungles, visai kaip su grandininiu pjūklu, bandysime prasibrauti šiame gide, kad padėtume išsiaiškinti, koks grandininis pjūklas geriausias jums. Grandinis pjūklas: kaip veikia? Visų grandininiai pjūklai veikia pagal tą patį veikimo principą. Benzinu arba elektra varomas variklis traukia grandinę, kuri sukasi ratu aplink ašmenų pagrindą. Kuo šis pagrindas ilgesnis, tuo galingesnis ir pjūklas. Kuo didesni ir aštresni grandinės dantys, tuo lengviau pjaunama mediena. Tiesa, su didesniu galingumu didėja ir galimybė susižeisti dėl atatrankos ar užstrigimo. Šiuolaikiniai grandininiai pjūklai paprastai gaminami su papildomomis apsaugos funkcijomis ir priemonėmis: rankiniais grandinės stabdžiais, nuo atatrankos saugančiomis funkcijomis, antivibracinėmis sistemomis, tačiau vis tiek reikalauja didelio atsargumo juos naudojant. Benzininiai grandininiai pjūklai gali pasiūlyti daug didesnę galią nei elektriniai, iki 6000 W ar net daugiau, tuo pačiu suteikdami ir neribotą judėjimo laisvę, bent jau kol bake yra benzino. Iš kitos pusės benzininiai pjūklai yra sunkiau valdomi, nes sunkesni, sveriantys apie 5-7 kilogramus, priklausomai nuo modelio. Taip pat tokie pjūklai kelia didesnį triukšmą, pasižymi didesne tarša gamtai. Benzininiai pjūklai reikalauja daugiau priežiūros nei elektriniai: reguliariai reikia rūpintis ne tik grandinių sutepimu, bet ir degimo žvakių, filtrų būkle.  Koks grandininis pjūklas geriausias pagal naudojimo būdą? Genėjimas ir apkarpymas. Jei naują grandininį pjūklą ruošiamasi naudoti tik retkarčiais, apgenėti vieną kitą medį ar apipjaustyti kokį krūmą, tuomet geriausiai tiks šakų genėtuvo arba aukštapjovio tipo grandininis pjūklas, kurio pailgas stiebas padės pasiekti aukštai esančias šakas. Daugelis tokio tipo pjūklų yra teleskopiniai, kas reiškia, kad jų ilgį galima reguliuoti. Šio tipo geriausias elektrinis grandininis pjūklas turėtų būti tarp 600-800 W galios, kurios turėtų pakakti retam naudojimui. Intensyvesniam naudojimui, kuomet vienu metu planuojama genėti didesnį kiekį medžių, rekomenduojama rinktis galingesnį ir našesnį benzininį pjūklą. Jeigu renkatės elektrinį šakų genėtuvą, pravartu pagalvoti ir apie laido ilgį. Jeigu reikia didelės judėjimo laisvės, tada geresnis pasirinkimas bus ne laidinis, bet grandininis akumuliatorinis pjūklas su įkraunama baterija. Tokiu atveju, galėsite judėti laisvai, nevaržomi jokių laidų. Storesnių šakų genėjimas, malkų pjovimas, medžių kirtimas. Šakų genėjimui ir malkų pjovimui galingas grandininis pjūklas nebūtinas, šiems darbams visiškai turėtų užtekti elektrinio grandininio pjūklo su apie 2000 W galios varikliu bei maždaug 35-45 cm grandinės ilgiu. Tokie grandininiai pjūklai nereikalauja didelės priežiūros, tereikia reguliariai sutepti grandines. Didesniems ir intensyvesniems darbams, kaip dažnas medžių kirtimas, rekomenduojama rinktis galingesnį benzininį pjūklą, nuo 2500 W iki dar didesnio galingumo. Su tokiu pjūklu pro medžius eisis kaip per sviestą. Tiesa, niekada nereikėtų pervertinti pjūklo galios. Net ir geriausi benzininiai pjūklai, aplaidžiai valdomi, gali užstrigti, o kartais ir sukelti susižalojimo riziką. Taigi, koks grandininis pjūklas geriausias, elektrinis ar benzininis, paprastas ar teleskopinis, mažo galingumo ar didelio, priklauso nuo jo naudojimo pobūdžio. Grandininiai pjūklai, tai – gana universalūs prietaisai, su įvairiomis panaudojimo galimybėmis. Kartais, kai kuriems darbams galbūt labiau tiktų specializuoti įrankiais, ypač jei tie darbai atliekami itin dažnai. Pavyzdžiui, jei nuolat tenka kapoti didelius malkų kiekius, tai padaryti visada patogiau bus su malkų skaldyklėmis nei grandininiu pjūklu. Tad jei svarstote įsigyti malkų skaldyklę, kitame gide patariame, kaip išsirinkti geriausiai atitinkančią jūsų poreikius: https://pigu.lt/lt/g/kokia-malku-skaldykle-rinktis

Skaityti daugiau
4/5
2022 04 15

Sodo traktoriukai: ką dar galima su jais nuveikti apart žolės pjovimo?

Sodo traktoriukai yra galinga žolės pjovimo technika, leidžianti labai efektyviai ir patogiai susitvarkyti net ir su didesniais pievučių plotais. Visgi, tai nėra vienintelė šių įrenginių paskirtis – pritaikę papildomus priedus, kieme ir darže galėsite atlikti dar daugiau užduočių. Kokiems tikslams dar gali būti pritaikoma ši technika? Sniego valymas Sniego kasimas šaltuoju sezonu pareikalauja nemažai mūsų pastangų, tačiau jei prie traktoriuko pritvirtinsite specialų jo stumdymui skirtą priedą, su tokia užduotimi susidorosite gerokai paprasčiau. Šiam tikslui dažnai pasitelkiamos ir padangų grandinės: pritvirtinus jas prie ratų, pagerinamas jų sukibimas su kelio danga, taigi galima lengviau laviruoti net ir ant slidaus paviršiaus. Lapų grėbimas Norint iš teritorijos pašalinti lapus, žoles ar samanas, į pagalbą galima pasitelkti net du skirtingus sodo traktoriukų priedus. Samanų grėblys leis efektyviai sugrėbti ne tik šiuos augalus, bet ir kitus paviršiaus nešvarumus. Tuo tarpu lapų ir žolės rinktuvas – šluota leis pasirūpinti ir jų surinkimu. Jeigu naudosite šoninį žolės išmetimą turinčią techniką, pasirūpinę šiuo priedu, vienu metu žolę ne tik pjausite, bet ir sušluosite. Daiktų pervežimas Net ir mažesniame ūkyje kartais tenka atlikti pervežimo darbus – sodo taktoriukas tokiais atvejais gali tapti geriausiu pagalbininku. Prikabinę prie šios technikos priekabą, galėsite transportuoti vandenį, akmenis, malkas, kompostą, medžių šakas, šiukšles ar bet kokius kitus daiktus. Maloniai nustebsite, kai pamatysite, kokį svorį ši įranga gali vežioti – ypač tuomet, jei naudojate galingesnį modelį. Priekabų pasirinkimas taip pat bus pakankamai gausus, tad renkantis ją, reikėtų iš karto pagalvoti apie savo poreikius. Žolės aeravimas ir skarifikavimas Nors šiuos vejos priežiūros darbus galima atlikti pasitelkus ir rankinius prietaisus, prikabinus atitinkamus gaminius prie traktoriuko, jie klostysis gerokai efektyviau. Aeratorius dirvoje įdurs skylutes, kurios užtikrins geresnį deguonies, trąšų bei vandens pasisavinimą, o skarifikatorius pašalins negyvų žolės šakų bei stiebų sluoksnį – dėl to maistinių medžiagų savinimasis taip pat bus efektyvesnis. Dirvos paruošimas Lygiai taip pat kaip aeracijai, sodo traktoriuką galima pasitelkti ir kultivavimui. Šio proceso metu išdraskomas dirvožemio paviršius, o žemė išpurenama ir paruošiama tolimesniems darbams. Didesniems plotams naudojama profesionalesnė ir galingesnė technika, tačiau jei turite nedidelį darželį, pasitelkus tokią įrangą, žemę paruošite daug greičiau nei darydami tai rankiniu būdu su grėbliu. Pakrovimas ir išpylimas Prie aukštesnės klasės sodo traktoriukų galima prikabinti priekinius krautuvus, kurie suteiks galimybę perkelti ar išmesti birias medžiagas, tokias kaip sodo kompostas, purvas ar šiukšlės. Nors jų keliamoji jėga nebus tokia, kokią galėtų pasiūlyti standartiniai krautuvai, išvengdami didelių investicijų vis vien galėsite ženkliai praplėsti šios sodo technikos pritaikymo galimybes. Trąšų barstymas Naudodami barstytuvą, patogiai galėsite išpilti sėklas, trąšas, kompostą, smėlį ar netgi druską, tad šį priedą pritaikysite labai įvairiose situacijose. Be to, daugelis tokių modelių yra lengvai suderinami su skirtingais traktoriukų priedais. Jei dar efektyviau norite patręšti pievutę, svarstydami, kaip pasirinkti sodo traktoriuką, atkreipkite dėmesį, kad kai kurie jų modeliai turi ir mulčiavimo funkciją. Tuomet šio darbo nereikia atlikti papildomai. Akivaizdu, kad įsigiję sodo traktoriuką, jį galėsite pritaikyti pačių įvairiausių darbų atlikimui. Jei nestokosite kūrybiškumo ir atidžiau susipažinsite su šios technikos priedais, panašių paskirčių sugalvosite ir daugiau, tad visas užduotis kieme atliksite dar paprasčiau.

Skaityti daugiau
5/5
2021 03 16

Kokią malkų skaldyklę rinktis?

Malkų kapojimas atima daugybę jėgų ir brangaus laiko, tačiau be šio darbo daugeliui nepavyksta išsiversti. Visgi, jei norisi jį atlikti patogiau, verta pagalvoti apie malkų skaldyklę. Šie įrenginiai leis efektyviai ir saugiai sukapoti net ir didesnius malkų kiekius – tokia užduotis pareikalaus gerokai mažiau fizinių pastangų. Jei nuspręsite įsigyti malkų kapoklę, susipažinsite su gausiu jų asortimentu – apgalvokite svarbiausius pasirinkimo kriterijus. Malkų skaldyklės tipas Šie įrenginiai gali naudoti skirtingus energijos šaltinius. Nuo šių aspektų priklausys ir tam tikros jų ypatybės: Elektrinė Šio tipo malkų skaldyklė veikia tyliau ir švariau – ją saugiai galima naudoti ir patalpose. Visgi, būsite apriboti jos laido ir artimiausio elektros lizdo. Tokie įrenginiai pasižymi paprastesne priežiūra, kadangi nereikia keisti uždegimo žvakės ar tepalo. Šią kapoklę nusipirksite už mažesnę kainą, tačiau savo galingumu ji taip pat neprilygs benzininiams modeliams. Benzininė Šios malkų skaldyklės yra gerokai galingesnės ir efektyvesnės, taigi net ir tvarkant didesnius krovinius, darbai klostosi kur kas sparčiau. Jas galima naudoti bet kur, nepriklausomai nuo elektros šaltinių. Visgi, šie įrenginiai pasižymi kiek didesne kaina ir reikalauja papildomos priežiūros keičiant uždegimo žvakes bei tepalą. Be to, tokie skaldytuvai yra triukšmingesni ir veikimo metu į aplinką išskiria dujas. Skaldymo galimybės Tam, kad įsitikintumėte, jog malkų kapoklė tinka būsimiems Jūsų darbams, turėtumėte atsižvelgti į jos darbines galimybes: Spaudimo jėga. Nuo šio aspekto priklauso tai, kokio tvirtumo medieną įrenginys galės efektyviai perskelti. Kuo spaudimo jėga didesnė, tuo storesnius ir kietesnius rąstus galėsite sukapoti. Galingumas. Šis parametras taip pat tiesiogiai susijęs su skaldymo galimybėmis – didesnė galia leis skaldyti kietesnę medieną. Skaldomos medienos ilgis ir skersmuo. Prie kiekvieno įrenginio yra nurodyti maksimalūs rąstų išmatavimai – įsitikinkite, ar pasitelkę jį, tikrai galėsite suskaldyti savo turimą medieną. Įrenginio padėtis. Ji gali būti horizontali arba vertikali. Šis niuansas nulemia kapoklės formą ir skėlimo kryptį – ar rąstas bus perpjaunamas horizontaliai, ar iš viršaus į apačią. Tiesa, vertikalūs įrenginiai dažniau turi specialius fiksatorius, kurie leidžia pjauti ir įstrižai arba labai plonai. Be to, pakeitus padėklo padėtį, galima pakoreguoti jų skaldymo aukštį. Kiti svarbūs malkų skaldyklės parametrai Papildomai vertėtų atsižvelgti ir į šias malkų kapoklės charakteristikas: Svoris. Šis aspektas bus aktualus tuo atveju, jeigu įrenginį dažnai perkelsite iš vienos vietos į kitą. Tuomet pravartu pirmenybę teikti mažiau sveriantiems ir patogius ratukus turintiems modeliams. Išmatavimai. Į šį niuansą reikėtų atsižvelgti tuomet, jei turite ribotą vietą šio įrenginio sandėliavimui. Tokiu atveju verta pagalvoti apie vertikalų prietaisą, kadangi jis užims mažiau grindų ploto. Komplektacija. Kartu su malkų skaldykle gali būti parduodami ir tokie priedai kaip stovas, kryžminis pleištas ar skėlimo kryžius. Tai gali turėti įtakos ir galutinei kainai, todėl turėtumėte įvertinti jų poreikį. Apgalvoję visus šiuos aspektus, nesunkiai išsirinksite tokią malkų skaldyklę, kuri tiks būtent Jūsų atliekamiems darbams. Jei pavyks tai padaryti – visiems laikams pamiršite varginantį malkų kapojimą!

Skaityti daugiau
3.4/5
2022 03 24

Geriausi biotualetai: kaip išsirinkti?

Vasarą daug laiko praleidžiama gamtoje ar sodybose. Ilsintis kempinguose ar pilnai įrengtose sodybose, papildomų rūpesčių nekyla, tačiau renkantis poilsį gamtoje ar senesnėse sodybose, dažnai susiduriama su problema, kad nėra vandentiekio ir kanalizacijos. Tokiu atveju išeitis gali būti biotualetai. Biotualetai yra puikus pasirinkimas tiek trumpalaikiam naudojimui, tiek gyvenant nuolatos ten, kur nėra galimybės turėti vandens ir kanalizacijos. Jeigu ir jus domina biotualetai namams, turite atkreipti dėmesį į keletą dalykų ir pagal tai išsirinkti, kurie biotualetai yra geriausi. Biotualetų tipai Esminis dalykas, pagal kurį skiriasi biotualetai, tai jų tipas. Galima rinktis kompostuojantį arba paprastą biotualetą. Kompostuojantis biotualetas yra brangesnis, tačiau geresnis pasirinkimas, ypač, jeigu naudojamas dažnai. Naudojant kompostuojamą arba kitaip vadinamą durpinį biotualetą, atliekos yra perdirbamos į kompostą, kurį galima tiesiog pilti į kompostavimo vietą, turinys neskleidžia jokio kvapo, todėl nėra būtinybės užkasti. Teoriškai tokį kompostą galima naudoti trąšoms, tačiau galbūt retas, kuris norės tręšti augalus tokiu turiniu. Kompostuojami biotualetai yra didesni, todėl nelabai tinkami kelionėms. Juos geriau statyti ir naudoti kaip stacionarius tualetus. Tačiau tokio tipo biotualetai gali stovėti bet kur, tiek name, tiek vasarnamyje. Jiems nereikia jokio papildomo įrengimo, o prisipildžius talpai, tualetas tiesiog turi būti paimamas ir išnešamas. Kompostuojamam biotualetui į specialų rezervuarą yra pilamas durpių mišinys, kuris sugeria nemalonius kvapus ir pagreitina kompostavimo procesą. Kitas biotualeto tipas yra standartinis, kuris turi dvi sujungtas talpas, vienoje yra vanduo, o kitoje kaupiasi fekalijos. Toks tualetas yra kompaktiškesnis, gali būti naudojamas ir kelionėse, iškylaujant ar tiesiog trumpam naudojimui, pavyzdžiui, atliekant remontą namuose, kai laikinai negalima naudoti namuose esančio tualeto. Taip pat slaugant negalią turinčius žmones, kuriems naudotis tualetu yra komplikuota. Tokio tipo biotualetas yra pakankamai lengvas, sveria apie 5 kilogramus. O kompostuojamas yra dvigubai sunkesnis – apie 10–12 kilogramų. Taigi prieš renkantis biotualeto tipą, turite žinoti, ar turėsite, kur išpilti nuotekas, kaip jas norėsite tvarkyti ir utilizuoti. Atliekų tvarkymas yra apibrėžtas įstatymais, fekalijos negali būti pilamos bet kur, o už netinkamą atliekų tvarkymą gresia bauda. Todėl tinkamas fekalijų utilizavimas yra labai svarbus niuansas. Vidaus biotualetai gali būti pastatyti bet kurioje vietoje, nes jų sandarumas yra labai geras, todėl tualetą galėsite naudoti kaip įprastą, jo skleidžiamas kvapas bus minimalus. Jeigu tualetą statysite lauke, verta įsigyti ir kabiną, kuri suteiks privatumo ir patogiai bus galima naudotis. Biotualeto talpa Tai dar vienas esminis kriterijus, kuris leis išsirinkti geriausią biotualetą namams. Jeigu tokio tipo tualetą statysite namuose, žinoma, norėsis kuo didesnės talpos, kad atliekas reikėtų utilizuoti kuo rečiau. Tačiau turėkite omenyje ir tai, kad kuo didesnė talpa, tuo sunkiau pakelti biotualetą. Jeigu biotualetą renkatės iškyloms į gamtą arba retam naudojimui vasarnamyje, talpa gali būti ir mažesnė. Pavyzdžiui, kompostuojamo biotualeto atliekų rezervuaro talpa siekia 100 litrų. Tuo tarpu standartinio biotualeto – apie 20 litrų. Taigi įvertinkite, kiek žmonių ir kaip dažnai naudosis tualetu. Žinoma, jeigu tualetas bus skirtas ne kelionėms, geriausia rinktis kompostuojamą, nes jis bus patogesnis naudoti, yra aukštas, todėl puikiai atstos įprastą, prie kanalizacijos jungiamą, tualetą. Taip pat biotualetai skiriasi savo išmatavimais, dizainu, spalvomis, todėl įsirengti tvarkingą tualetą labai paprasta, ypač jeigu tam turite nedidelę laisvą patalpą namuose, kurioje gali būti pastatytas tualetas. Beje, rinkdamiesi biotualetą, atkreipkite dėmesį į maksimalų atlaikomą svorį. Specialios priemonės biotualetui Nors biotualetai nereikalauja jokių papildomų prijungimų, tačiau jiems reikalingos priemonės, kad būtų apdorojamos fekalijos. Jeigu renkatės kompostuojamą biotualetą, jam reikės pilti specialų durpių mišinį. Durpių bako talpa priklauso nuo biotualeto tipo ir modelio, dažniausiai būna 20–30 litrų. Durpės beriamos į viršutinį rezervuarą. Po naudojimosi tualetu reikia pasukti rankenėles taip, kaip nurodo gamintojas, kad durpės uždengtų išmatas. Kai rezervuaras prisipildo, durpės turi būti išmetamos į kompostavimo vietą. Geram biotualeto funkcionavimui reikia užtikrinti gerą ventiliaciją ir drenažo nuvedimą. Į tokio tipo tualetą rekomenduojama nemesti tualetinio popieriaus. Jeigu naudosite įprastą biotualetą, jam reikės naudoti vandenį ir specialias priemones – skystį ir valiklį. Tačiau naudojimas taip pat labai paprastas. Į biotualeto rezervuarą reikia pripilti nurodytą kiekį vandens, tuomet į vandenį įpilti specialaus biotualetui skirto gaiviklio, o į unitazo kriauklę dezinfekcinio skysčio. Tuomet į unitazo kriauklę pripumpuoti vandens. Kaip atlikti visus veiksmus ir kokį kiekį vandens bei priemonių naudoti, nurodo gamintojas. Šias priemones biotualetams reikia naudoti nuolatos, tačiau ypač svarbu ir aktualu, jeigu renkatės vidaus biotualetą, kur būtina užtikrinti higieną. Todėl išpylus fekalijas ir ištuštinus atliekų baką, labai svarbu talpą išplauti prieš naudojant vėl. Tiesa, persistengti ir pilti priemonių daugiau, nei nurodo gamintojas, nereikia.

Skaityti daugiau
4/5
2021 09 07

Laistymo sistemos: kurią pasirinkti?

Aplinkos lauke priežiūra yra ilgas ir sudėtingas procesas. O darbai tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Nors rudenį ir buvo atlikti namų darbai bei pasiruošta žiemos sezonui, po šaltojo metų laiko vis tiek bus prisikaupę daug sodo darbų, kuriuos reikės atlikti prieš sėjos ir sodinimo sezoną. Auginantys daržus, puoselėjantys gėlynus ar vejas praleidžia daugybę laiko prižiūrėdami savo ūkį. Viena iš veiklų, kuri sezono metu, rodos, niekada nesibaigia yra laistymas. O ir jis ne visada būna sėkmingas, nes nuo drėgmės kiekio priklauso derlius, vejos žalumas ar gėlių žiedų gražumas. Laistymo sistemų pasirinkimas Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tinkamos laistymo sistemos pasirinkimas yra sudėtingas procesas, nes patogiausia tai, kas yra universalu. Tačiau taip nėra. Vieniems augalams tinka laistymas purkštukais ar laistytuvu, o kiti yra jautrūs ir vandens pylimas per lapus jiems kenkia, todėl tokiu atveju reikia drėkinti tik augalo šaknis. Laistant laistytuvu dažnai laistoma per šaltu vandeniu, tą reikia daryti tik anksti ryte arba vėlai vakare, sudėtinga užtikrinti tolygų drėkinimą, tie patys augalai gauna skirtingą kiekį vandens, taip pat komplikuotas tręšimas. Klaidinga manyti, kad laistymo sistema yra brangi investicija, kuri reikalinga tik didelius ūkius turintiems žmonėms. Tokias sistemas puikiai galima pritaikyti ir mažesniuose daržuose, gėlynuose, naudoti laistant gyvatvores. Laistymo sistema užtikrins tinkamą drėgmę jūsų vejai, braškėms ar šiltnamiui, todėl prieš pradėdami pavasario darbų maratoną, išsirinkite laistymo sistemas, kurios palengvins jūsų kasdienius darbus, sutaupys vandens ir užtikrins gausų derlių. Žinoma, nereikia pamiršti ir tradicinės laistymo žarnos. Praktiškiausia rinktis susukamas žarnas, kurias patogu perkelti iš vienos vietos į kitą, kuomet reikia palaistyti didesnį kiekį augalų. Daržo ir sodo augalų laistymas Pirmiausiai verta paminėti, kad laistymas galimas dviem būdais – po žemėmis, kuomet drėkinamos tik šaknys arba pilant vandenį iš viršaus per augalo lapus. Kapiliarinis arba lašelinis laistymas vyksta po žemėmis, kuomet yra drėkinamos tik augalo šaknys. Priklausomai nuo pasirinktos sistemos, ji gali būti įkasama į žemes arba paliekama paviršiuje. Toks laistymas yra itin svarbus augalams, kurie nemėgsta per daug drėgmės arba jų lapai yra jautrūs drėgmei, tai pomidorai, braškės, rožės. Drėkinant lašeliniu būdu yra naudojami lašeliniai vamzdžiai, lašelinė juosta arba kapiliarai. Lašelinį vamzdį geriausia rinktis stambesniems augalams, pavyzdžiui, krūmams, gyvatvorėms, tujoms. Smulkesniems puikiai tiks lašelinė juosta, kurią patogiausia būtų įsirengti auginantiems braškes. Lašelinės juostos dažnai yra netgi vadinamos braškių laistymo sistemomis. Žinoma, lašelinė juosta puikiai tiks ir kitiems daržo augalams laistyti. O tiksliausią laistymą užtikrins kapiliarinė laistymo sistema, kuri idealiai tiks auginantiems pomidorus ar paprikas. Taip pat labai svarbu paminėti, kad augalų laistymo sistemos taupo vandenį, nes laistomos tik augalų šaknys, priešingai nei laistant laistytuvu ar purkštukais, nėra drėkinama žemė aplink, vanduo nenuteka, taip išvengiama perteklinio vandens darže ir šiltnamyje, būna švariau ir auga mažiau piktžolių, nes aplink esanti žemė lieka sausa. Šią laistymo sistemą taip pat verta rinktis kiemo ir sodo augalams prižiūrėti. Alpinariumų formavimui yra naudojamos dekoratyvinės medžiagos, akmenys, įvairios skulptūros. Toks laistymas leis gėlynus išlaikyti tvarkingus, užtikrins nuolatinį vandens tiekimą, o jūs mėgausitės akį džiuginančiais rezultatais – žaliuojančiu sodu. Žolės laistymas Kiekvieno kiemo pasididžiavimas – graži, išpuoselėta ir ryškiai žalia žolė. Kad taip nutiktų ir žolė būtų žalesnė jūsų, o ne kaimyno kieme, svarbu užtikrinti nuoseklų vejos drėkinimą. Žolės drėkinimui geriausia rinktis automatinę arba pusiau automatinę sistemą. Laistant veją rankiniu būdu yra sugaištama labai daug laiko, vanduo paskirstomas netolygiai, o ir nustatyti vejos drėgmę ir vandens poreikį nėra paprasta. Todėl vejos drėkinimui verta įrengti laistymo sistemas, kurios užtikrins vienodą viso ploto laistymą pageidaujamu metu, pavyzdžiui, kol jūs dar miegate arba pusryčiaujate. Taip pat išvykus nereikės rūpintis ir prašyti kitų žmonių pagalbos, nes veja bus laistoma net ir jums nesant namuose, o sugrįžę rasite žalią žolę, o ne išdegusius nuo saulės plotus. Žolės laistymo purkštukai gali būti dviejų rūšių – laistymo metu iššokantys ir po to vėl sulendantys į žemę arba matomi visą laiką – sumontuoti žemės paviršiuje. Patogiausia rinktis sulendančius į žemę nelaistymo metu, nes jie netrukdo pjauti vejos, nesimato, todėl mėgausitės geriausiu vaizdu ir rezultatu. Taip pat purkštukai skiriasi vandens purškimo principu, kampu, kiekiu. Todėl renkantis purkštukus yra svarbios tokios detalės, kaip sklypo forma, lygumas, užsodinimas ir kita. Jeigu daržo ar šiltnamio sistemą galite įsirengti ir patys, tai vejos laistymo sistemos įrengimą geriausia patikėti profesionalams, kurie atliks matavimo, paruošimo ir įrengimo darbus. Perkant laistymo sistemą svarbu išsiaiškinti, kokiu būdu bus tiekiamas vanduo – vienos sistemos vandenį iš specialaus rezervuaro perduoda gravitaciniu slėgiu, tuo tarpu kiti turi būti jungiami prie vandentiekio. Taip pat verta atkreipti dėmesį į visas reikiamas detales, komplektacijos sudėtį, kad įsigijus laistymo sistemą jos pajungimas būtų sklandus. Laistymo sistemas išsirinkite pagal savo poreikius, augalų kiekį, vandens tiekimo šaltinį, ir, žinoma, finansines galimybes. O sezono metu mėgaukitės sklandžiu darbu ir puikiais rezultatais.

Skaityti daugiau
3.6/5
2021 04 21

Kaip apsaugoti sodą ir daržą nuo kenkėjų?

Kiekvienas puoselėjantis daržą ar sodą žino, kad geriausias rezultatas reikalauja daug pastangų ir darbo. Tačiau kartais ilgai puoselėtą veją, augintas gėles ar daržoves apninka kenkėjai. Tuomet visas įdėtas darbas nueina perniek ir tenka ne tik bandyti atgaivinti savo augalus, bet ir išprašyti nelauktus svečius iš savo valdų. Šiai dienai priemonės nuo kenkėjų būna įvairiausių rūšių ir tipų, kenkėjų atbaidymui naudojamos skirtingos technologijos, o efektyviausią pasirinksite atsižvelgdami į savo teritorijos dydį, kenkėjų kiekį ir, žinoma, tipą. Apsauga nuo kurmių Retas namų ūkis į kurio sklypą bent kelis kartus per sezoną neužsuka kurmiai. Kelis išraustus kauburėlius galima sutvarkyti, žala nėra didelė, o ir patys kurmiai yra naudingi – jie minta kurklių, grambuolių lervomis, kurios itin kenkia daržo kultūroms ir yra labai sunkiai išnaikinamos. Tačiau kartais kurmiai taip pamėgsta vieną ar kitą pievelę, kad jų padaryta žala tampa itin didelė, o jos atitaisymas brangus tiek finansiškai, tiek laiko prasme. Tada lieka vienintelė išeitis – mažinti kurmių populiaciją sklype. Tam galima pasitelkti įvairias priemones. - Ultragarsinis prietaisas. Apsisaugoti nuo kurmių padės specialios priemonės, kurios periodiškai skleidžia kurmius erzinantį garsą, vibruoja. Įprastai prietaisas būna su saulės baterijomis, įsmeigiamas į žemę. Prietaisas periodiškai skleidžia kintamo dažnio ultragarsinį signalą, todėl kenkėjai nepripranta prie jo, išsigąsta ir ilgainiui apleidžia teritoriją. Tiesa, ultragarsinį prietaisą reikėtų naudoti nuolatos arba periodiškai, nes kurmiai ilgainiui galės sugrįžti. - Tinklas nuo kurmių. Jeigu dar tik planuojate veją, verta pagalvoti apie tinklą nuo kurmių, kuris apsaugos jūsų žolę nuo kurmiarausių. Toks tinklas yra patiesiamas prieš sėjant veją ir kurmiams nebepavyksta rausti žemės. - Spąstai. Jeigu jūsų teritorijoje kurmiai tiek įsisiautėjo, kad nepadeda jokios priemonės, galima rinktis spąstus jiems sugauti. - Cheminės priemonės. Tai taip pat vienas iš būdų, kurį galima pasitelkti kovai su kurmiais. Apsaugai nuo kurmių naudojamas kalcio karbidas. Granulės išskiria nuodingas dujas, kurios plinta kurmio išraustais takais. Vaismedžių ir vaiskrūmių apsauga nuo paukščių Jeigu jūsų sode auga vyšnios, trešnės, serbentai, agrastai ir kitos uogos, kurias itin mėgsta lesti paukščiai, geriausia būtų medžius ir krūmus apsaugoti, kol paukščiai dar jų neaptiko. Tam geriausiai tinka specialus tinklas nuo paukščių. Toks tinklas efektyviai apsaugos jūsų derlių nuo uogas lesančių paukščių, yra tvirtas, patogus naudoti. Tinklas ne tik apsaugos, kad sparnuočiai nenulestų uogų, bet ir nuo krušos, kuri vasaros laikotarpiu taip pat pridaro labai daug žalos uogoms. Tinklas lengvai modeliuojamas, yra karpomas, todėl puikiai pritaikomas kiekvienam medžiui ar krūmui. Taip pat apsaugai nuo paukščių galima naudoti spygliuotas vielas, plastikinius paukščius, žybsinčius ir ultragarsą skleidžiančius prietaisus. Vabzdžių naikinimas Ne visi vabzdžiai yra kenkėjai, su kuriais reikia kovoti. Yra vabzdžių, kurie minta kitais vabzdžiais, taigi jie yra sodo pagalbininkai. Visgi didelė dalis jų labiau kenkia, nei padeda. Vienos tokių – skruzdėlės. Pačios skruzdėlės nėra kenkėjos, nebent jų kolonijos įsikuria kiemo takeliuose, sode. Tačiau skruzdėlės perneša amarus, kurie yra itin kenksmingi sodo ir daržo augalams. Todėl skruzdėlių populiaciją ir kiekį reikėtų reguliuoti, nes skruzdžių globojami amarai būna labai gyvybingi. Skruzdžių naikinimui yra naudojami įvairūs milteliai, geliai, kurie efektyviai sunaikina šių vabzdžių kolonijas. Viena efektyviausių priemonių vabzdžių populiacijai mažinti – gaudyklės. Vabzdžių gaudyklės padengtos specialiomis medžiagomis ir tvirtinamos medžiuose ar krūmuose, kabinamos šalia auginamų kultūrų. Gaudyklių rūšis priklauso nuo to, kokį medį norima apsaugoti ir nuo kokių kenkėjų. Pavyzdžiui, obelims ir kriaušėms apsaugoti nuo vaisėdžių ir jų lervų tiks vieno tipo gaudyklė, o štai slyvos medžiui reikės rinktis jau kitokią. Amarų, baltasparnių, tripsų ir kitų kenkėjų naikinimui galima rinktis insekticidus arba gaudykles. Gaudyklė yra ištepta specialiais klijais, kurie apsaugos nuo kenkėjų daržo ir sodo augalus. Ši vabzdžių naikinimo priemonė gali būti naudojama tiek viduje, tiek patalpoje. Taigi į jūsų sodą ar daržą užsukus neprašytiems svečiams, pirmiausiai išsiaiškinkite, kokią žalą jie daro, kaip geriausia su jais kovoti, o tada išsirinkite tinkamiausias priemones. Kartais vienos priemonės neužteks, teks taikyti kelias arba rezultatas bus ne toks greitas, kokio tikimasi, todėl teks apsišarvuoti ne tik kovos priemonėmis, bet ir kantrybe.

Skaityti daugiau
4.8/5
2021 04 26

Lauko šviestuvai: susikurkite išskirtinį namų eksterjerą patys

Šiltasis sezonas Lietuvoje gan trumpas, todėl gyvenantys nuosavuose namuose ar turintys sodybas, vos sušilus, skuba mėgautis puikiu oru. Daugiau laiko praleidžiama kieme, ilgesni vakarai terasoje ar jaukus pasisėdėjimas su draugais sode kartais užtrunka iki vėlumos. Kad vakaras lauke būtų sklandus ir jaukus, būtina pasirūpinti tinkamu lauko apšvietimu. Kiemo apšvietimas yra itin svarbus saugumui, taip pat sukuria bendrą namo vidaus ir lauko estetinį vaizdą. Renkantis lauko šviestuvus reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie padės tinkamai suplanuoti ir įsirengti kiemo apšvietimą. Taip pat svarbu išsirinkti ir tinkamus šviestuvus pagal jų rūšį ir tipą, kuriuos apžvelgsime toliau. Saugumas. Pirmiausiai, lauko apšvietimas yra svarbus dėl saugumo. Tiek jūsų – kad tamsoje matytumėte, kur eiti, rastumėte reikalingus daiktus, tiek jūsų turto – tyrimai rodo, kad tinkamas namo apšvietimas žymiai sumažina įsilaužimų riziką. Jeigu gyvenate gerai apšviestoje teritorijoje, daugiausiai dėmesio galėsite skirti dekoratyviniam apšvietimui. Tačiau jeigu gyvenate vietovėje, kur nėra apšvietimo stulpų, pirmiausiai teks pasirūpinti funkciniu apšvietimu. Mažiau yra daugiau. Planuojant kiemo apšvietimą reikia pasirinkti kelis skirtingus šviestuvų tipus. Apšviesti tamsiausius plotus – kelią, vartus, duris. Tuomet reikia suplanuoti dekoratyvinį apšvietimą – įrengti šviestuvus terasoje, apšviesti augalus, akmenis ir kitus kiemo akcentus. Jeigu turite baseiną, apšvieskite ne tik aplink jį, bet ir vandenį. Ir galiausiai pasirūpinti akcentais – šviestuvais, kurie papildys bendrą eksterjero vaizdą ir jūsų namų aplinką padarys dar jaukesne. Taigi laikydamiesi taisyklės, kad mažiau yra daugiau, apšviesite esmines vietas, sukursite naktinės magijos jausmą, o sutemus savo kieme jausitės komfortiškai. Kiemo vaizdas iš kitos pusės. Sutemus apžiūrėkite savo kiemą iš vidaus. Įvertinkite, kurias vietas norėtumėte apšviesti, kur jums daugiausiai trūksta akcento, ką norėtumėte matyti sutemus. Taip mėgausitės romantišku vaizdu ir subtiliu apšvietimu ne tik vakarodami terasoje, bet ir būdami namuose. Paskaičiuokite. Norėdami gauti maksimalų rezultatą, turite žinoti, kur ir kiek šviestuvų reikės. Jeigu pirma nusipirksite daug ir įvairių, o tada galvosite, kur juos padėti, gero rezultato tikėtis neverta. Skirtingi šviestuvai apšvies nevienodą plotą, skirsis jų šviesos kampas ir panašiai. Pasidairykite idėjų internete, pavartykite interjero ir eksterjero žurnalus, o galbūt nuspręsite kreiptis į landšafto specialistus, kurie padarys jūsų kiemo apšvietimo planą. Šiai dienai populiariausi yra led lauko šviestuvai. Tokie šviestuvai taupo elektros energiją, yra ilgaamžiai, o led lemputės atsparios įvairioms oro sąlygoms. Įleidžiami lauko šviestuvai Šie šviestuvai susilygina su paviršiumi, todėl idealiai tinka terasų, laiptų, slenksčių apšvietimui. Įleidžiamus lauko šviestuvus galite naudoti ir grindiniui – apšvieskite savo teritorijos keliukus ir takelius. Įleidžiami šviestuvai gali būti montuojami tiek ant žemės, tiek sienoje. Pakabinami lauko šviestuvai Šių šviestuvų kategorija labai plati. Pakabinami šviestuvai idealiai tinka prie įėjimo durų, garažo vartų, kai reikia apšviesti didesnį plotą. Taip pat vieni populiariausių pakabinamų šviestuvų tipų – reaguojantys į judesį. Šviestuvai su judesio davikliu taupo elektros energiją, šviečia tik tam tikrą laiką, todėl gali būti pritaikomi ten, kur nuolatinės šviesos nereikia. Prie pakabinamų šviestuvų taip pat priskiriamos girliandos, šviečiantys žibintai. Tokie šviestuvai suteikia labai daug jaukumo, romantikos. Jeigu planuojate, kaip įsirengti terasą, pakabinami žibintai gali tapti puikiu akcentu. Įsmeigiami lauko šviestuvai Tokie lauko šviestuvai yra labai įvairių formų ir dizainų. Juos lengvai pritaikysite sode, aplink namą ar tvorą. Didžioji dauguma įsmeigiamų šviestuvų veikia su saulės elementais, todėl jums daugiau niekuo papildomai rūpintis nereikės. Planuodami šių šviestuvų vietas įvertinkite, ar bus patogu pjauti žolę, ar jie neužgoš augalų, todėl rinkitės tinkamo dydžio ir, svarbiausia, aukščio. Įsmeigiami šviestuvai būna labai skirtingo dizaino, todėl svarbu išlaikyti vientisumą. Dar keletas praktiškų patarimų - Rinkdamiesi lauko apšvietimą jį derinkite prie bendro namo stiliaus. Pavyzdžiui, klasikiniai lauko šviestuvai idealiai tiks prie tokio paties tipo namo. Tuo tarpu moderniam, šiuolaikinio stiliaus namui geriausia rinktis minimalistinius abstrakčių formų šviestuvus. - Skirkite laiko detalėms ir jų apšvietimui, pavyzdžiui – namo numeriui, gatvės pavadinimo kortelei, vėliavos stiebui. - Taip pat tvarkingai apželdintas ir apšviestas sklypas kelia namo vertę. Taigi investuoti į apšvietimą ne tik reikalinga, bet ir naudinga. - Iš anksto numatykite, kur ir kokie šviestuvai turi būti, kad galėtumėte tinkamai įrengti infrastruktūrą jiems, juk ne visi šviestuvai veiks su saulės baterijomis, dalis jų bus jungiami į elektros tinklą. - Pagalvokite apie papildomą elektros įrengimą kieme, pavyzdžiui, jeigu atėjus žiemai savo teritoriją norėtume apšviesti girliandomis ir sukurti šventinę atmosferą. - Kokybiškas lauko apšvietimas yra pakankamai brangi investicija, tačiau neabejotinai labai svarbi ir reikalinga. Todėl geriau neskubėkite, jeigu neturite lėšų visam lauko apšvietimui įsirengti iš karto, tą darykite palaipsniui. Pirmiausiai apšvieskite svarbiausias vietas, o dekoratyvinį apšvietimą įsirengsite eigoje.

Skaityti daugiau
4.9/5
2021 04 29

Kaip pasirinkti sodo traktoriuką?

Vienas iš pagrindinių šiltojo sezono darbų yra pievutės trumpinimas, kuriam gali būti pasitelkiama skirtinga žolės pjovimo technika. Tuomet, kai pjaunamos žolės plotas viršija 20 arų, dažniausiai rekomenduojami sodo traktoriukai – tokie įrenginiai šį darbą leidžia atlikti ir greičiau, ir patogiau. Visgi, šiuo atveju labai svarbu pasirinkti Jūsų sodui tinkamą techniką – tai padarysite atsižvelgę į kelis esminius kriterijus. Galingumas Nuo šio aspekto priklausys tai, kaip efektyviai galėsite įveikti pievutės nelygumus ir nutrumpinti aukštesnę žolę. Mažesnio galingumo technika su tokiais iššūkiais taip pat gali susidoroti, tačiau tai užtrunka šiek tiek ilgiau. Tad jeigu žolę ketinate pjauti kalnuotoje vietovėje ar žinote, jog dažnai teks tvarkytis su aukštesniais augalais, verta rinktis kuo galingesnį variklį turinčius modelius. Priešingu atveju pakaks ir vidutinių galimybių. Darbinis plotis Tai sodo traktoriuko pjovimo skersmuo – kuo jis didesnis, tuo didesnį plotą vienu kartu pavyks nutrumpinti. Šis parametras svyruoja maždaug nuo pusės iki pusantro metro, tačiau didesnis darbinis plotis ne visais atvejais yra geresnis. Turėtumėte atidžiai įvertinti sklypą ir išmatuoti siauriausias jo vietas. Idealiausia, jeigu sodo traktoriukas galės tilpti per bet kurį kiemo tarpą ir išvengs bet kokių kelyje pasitaikančių kliūčių – tuomet darbai iš tiesų bus maksimaliai efektyvūs. Efektyvesniam pjovimui įtakos gali turėti ir ratų dydis. Kuo jie bus didesni, tuo didesnis stabilumas bus jaučiamas nelygiame ar stačiame reljefe, o taip pat gerokai patogiau seksis važiuoti per purvą. Žolės išmetimo tipas Šiuo atveju galima rinktis iš dviejų skirtingų variantų: Žolės surinkimas. Tokia technika turi specialias talpas, skirtas nupjautos žolės surinkimui. Jų dydis svyruoja nuo 250 iki 500 litrų – kuo šis parametras aukštesnis, tuo rečiau reikės stabdyti darbus, kad būtų galima talpą ištuštinti. Tokius modelius rekomenduojama rinktis tuomet, kai yra galimybė nupjautą žolę kompostuoti ar turima pakankamai vietos jos išmetimui. Šie sodo traktoriukai leis sukurti tvarkingesnę aplinką, tačiau darbai bus šiek tiek lėtesni. Be to, žolę reikėtų pjauti ne rečiau negu kartą per savaitę. Žolės išspjovimas. Toks pjovimo būdas yra efektyvesnis – dėl to sodo traktoriukai su šoninio ar galinio išmetimo anga rekomenduojami norintiems greitų rezultatų. Tačiau jeigu dažniausiai žolę pjaunate aplink gėlynus ar šalia kaimynų teritorijos, tai nebus pats geriausias pasirinkimas. Kai kurie iš šių modelių gali turėti ir mulčiavimo funkciją: tuomet žolę ne tik nupjausite, bet ir ją patręšite. Tiesa, tuomet procesas bus šiek tiek lėtesnis. Transmisija Šį kartą Jūsų ir vėlgi laukia du pasirinkimai: Mechaninė transmisija. Tai – vis rečiau sutinkamas valdymo būdas, kuomet norint pakeisti pavarą, kiekvieną kartą reikia sustoti. Tiesa, jeigu tenka dirbti pakankamai lygiame, mažai kliūčių turinčiame plote, pavarų dažnai keisti nereikės, tad šio nepatogumo net nepajausite. Be to, tarp tokių sodo traktoriukų galima rasti tiek efektyvių, tiek labai patogių modelių. Automatinė (hidrostatinė) transmisija. Tai – kur kas patogesnis valdymo būdas, kuomet pavaros perjungiamos važiavimo metu. Toks sprendimas užtikrina kur kas didesnį efektyvumą. Kiti svarbūs aspektai Siekiant dar lengviau priimti galutinį sprendimą, reikėtų atsižvelgti ir į šiuos niuansus: Sodo traktoriuko dydis. Jis pakankamai glaudžiai susijęs su darbiniu plotu, tačiau jeigu šios technikos sandėliavimui turite ribotą kiekį vietos, turėtumėte įsitikinti, kad ji tilps numatytoje vietoje. Pjovimo aukščio reguliavimas. Geriausia, jeigu traktoriukas galės pasiūlyti kelias skirtingas peiliukų aukščio pozicijas: tuomet susidūrus su nelygumais, pavyks jų nepažeisti. Kai kurie modeliai suteikia galimybę tai padaryti net neišlipus iš šios technikos. Rėmas. Kuo tvirtesnė bus rėmo medžiaga, tuo lengviau ši technika atlaikys didesnes apkrovas ir sugers tempimo bei laužimo jėgas. Tai reiškia, kad pagrindiniai traktoriuko mechanizmai bus geriau apsaugoti. Kai kurie rėmai turi ir kablį – jei ketinate prie šios įrangos tvirtinti priekabą, jis tikrai pasitarnaus. Komfortas. Siekiant, kad šis sodo darbas klostytųsi ne tik sklandžiai, bet ir patogiai, verta pagalvoti ir apie papildomus privalumus. Patogiai išdėstyti valdikliai, patogi sėdynė, laikikliai gėrimams, vairo stiprintuvas – tai tik keli pranašumai, kuriuos geriausi sodo traktoriukai galės Jums pasiūlyti. Apsvarstę visus šiuos kriterijus, efektyviai nuspręsite, kuris sodo traktoriukas geriausiai tiks būtent Jums. Jų įvairovė yra ganėtinai gausi, taigi bet kuriuo atveju atrasite tinkamiausią.

Skaityti daugiau
3.8/5
2021 02 24