NEMOKAMAS pristatymas į LP EXPRESS terminalus! Užsisakyk ŠIANDIEN - gauk RYTOJ!

Naudingi patarimai

sodo prekes

Pakeltos lysvės įrengimas: pasidaryk pats!

Ne visiems pasiseka savo soduose ir sodybose turėti derlingą dirvožemį, kuris leistų užauginti gerą derlių kiekvienais metais. O kartais norisi daržovių ar dekoratyvinių augalų užsiauginti ten, kur to dirvožemio apskritai nėra – terasoje, balkone, kieme ir t.t. Tokiais atvejais visada gali pagelbėti pakeltos lysvės. Jų galima įsigyti jau sukonstruotų, bet, užklupus sodininko įkvėpimui, pakeltos lysvės įrengimas įmanomas ir savomis rankomis. Taigi, kuo naudingos šios lysvės ir kaip pasidaryti pakeltas lysves patiems? Kas yra paaukštintos lysvės? Paaukštintos arba pakeltos lysvės tai gėlių, daržovių ir kitų augalų auginimo vieta, kuri įrengiama atskirai nuo bendro daržo ar sodo. Tiesą sakant, pakeltas lysves galima įsirengti praktiškai bet kur ir jose auginti daugumą augalų. Tai labai pravartu, kai įprastoje vietoje dirvožemis nėra labai palankus augalų auginimui – molingas, akmeningas, skurdus augalams svarbių maistinių medžiagų. Pakeltų lysvių įrengimas galimas netgi mansardoje, kad ir ant betono. Kitaip tariant, pakeltos lysvės užtikrina, kad pavasarį įsigytos daržovių ar gėlių sėklos neliks nepanaudotos dėl netinkamų auginimo sąlygų.  Kaip atrodo pakelta lysvė? Dažniausiai tai dėžę primenantis rėmas, užpildytas aukštos kokybės dirvožemiu. Jis turi tiek atvirą apačią, tiek viršų: taip augalų šaknys turi pakankamai vietos plėstis ir pasiekti po viršutiniu sluoksniu žemėje esančias maistines medžiagas bei neribotą saulės šviesos šaltinį.  Kuo naudingos pakeltos lysvės? Visų pirma, pakeltos lysvės įrengimas galimas būtent ten, kur yra idealiausios sąlygos konkretiems jose planuojamiems auginti augalams. Jei augalas mėgsta šviesos vonias, tuomet šias lysves galima statyti atvirose vietose. O jei atvirkščiai – labiau pavėsyje. Tas pats ir su dirvožemiu – augalams galima sukurti idealiausią žemės mišinį, kuris užtikrins gerą derlių. Pakeltose lysvėse auginami augalai reikalauja mažiau priežiūros. Pirmiausia dėl to, kad jose auga mažiau piktžolių, tad nereikės tiek daug laiko skirti ravėjimui, kiek dažnai prireikia auginant augalus įprastame darže. Taip pat pakeltos lysvės įrengimas leidžia ir paprasčiau aprūpinti augalus vandeniu. Galima apsieiti su nesudėtinga laistymo įranga, dažnu atveju tam užtenka ir paprasčiausio laistytuvo. Pakeltos lysvės ir jų tipai Labai dažnai pakeltų lysvių įrengimui naudojama mediena, nes tai labiausiai prieinama medžiaga ir iš jos lysves pasidaryti lengviausia. Tam netgi tinka kad ir kiemo pakampėse rastos besimėtančios nereikalingos lentos, kelmai ar rąstai. Medinės pakeltos lysvės natūraliai įsilieja į sodo ar daržo aplinką, jos visada suteiks papildomo jaukumo, kai įrengtos terasose. Iš kitos pusės, mediena turi polinkį irti, o nuolatinis sąlytis su dirva, augalais ir kitais aplinkos veiksniais šį procesą dar labiau paspartina. Medinės pakeltos lysvės tarnavimo laikas labai priklauso nuo medienos rūšies. Viena iš pigiausių – pušis – supūva per keletą metų. O štai kedras gali atlaikyti ir 15 metų. Žinoma, įvairiose prekybos vietose galima įsigyti jau sukonstruotus medinius pakeltų lysvių rėmus, kurių mediena apdorota specialiomis cheminėmis medžiagomis. Šios medžiagos apsaugo medį nuo žalingo aplinkos poveikio, dar labiau prailgindamos tarnavimo laiką, bet tuo pačiu ir nėra kenksmingos lysvėse auginamiems augalams. Plastikinės pakeltos lysvės taip pat yra vienas iš galimų pasirinkimų. Prekyboje galima rasti platų tvirtų plastikinių lentų pasirinkimą, kurios turi specialias jungtis, kad būtų galima suformuoti pakeltas lysves. Jos taip pat tinka ir komposto dėžių formavimui. Plastikas visada gerai atrodys kieme ar mansardoje, o šios medžiagos atsparumas aplinkos poveikiui užtikrins ilgaamžiškumą. Kaip pasigaminti pakeltas lysves? Sunkiausias darbas įsirenginėjant pakeltas lysves yra pasiryžti šiam darbui, o visa kita visiškai nesunku. Štai pagrindiniai pakeltų lysvių įrengimo etapai: Apgalvokite pakeltų lysvių vietą, dydį, išdėstymą. Tai labai svarbu norint, kad darbas būtų įgyvendintas sklandžiai ir be chaoso. Pirmiausia, nuspręskite, ką lysvėje auginsite. Kiekvienas augalas gali turėti šiek tiek skirtingus poreikius, todėl geriausią vietą pakeltai lysvei ir padiktuos būtent joje auginsimo augalo rūšis. Pavyzdžiui, daržovėms paprastai reikia bent 6 val. per dieną tiesioginės saulės šviesos. Tuo tarpu pakeltos lysvės dydis turėtų būti toks, kad ją apravėti ir palaistyti būtų patogu neįžengiant į pačią lysvę. Reikėtų vengti laipiojimo ant pačios lysvės, kadangi taip galima suminti augalus ar suspausti žemę. Taigi, pakeltos lysvės kraštinė neturėtų viršyti 100-120 cm ilgio. Jei pakelta lysvė įrenginėjama palei pastato sieną, lysvės plotį rekomenduojama formuoti iki 50-60 cm. Sukonstruokite pakeltos lysvės rėmus. Kaip jau minėjome, rėmams galima naudoti praktiškai bet kokias medines lentas, rąstus, kelmus. Visada galima sutaupyti dar daugiau laiko ir įsigyti jau paruoštus lysvės įrengimui medinius ar plastikinius rėmus. Juos pakaks, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, sumontuoti ir išstatyti norimose vietose. Pakeltos lysvės įrengimas galimas ir iš nereikalingų plytų bei lauko akmenų – juos išdėlioti bus lengva net ir labiausiai nepatyrusiam sodininkui. Užpildykite lysvę žemėmis. Priklausomai nuo to, kokius augalus sodinsite lysvėje, paruoškite atitinkamą žemės ir komposto mišinį, kuris augalams duotų daugiausiai naudos. Šiuo klausimu visada galite kreiptis į specialistus, kurie geriausiai žinos, koks žemės mišinys, kokiam augalui tinkamiausias. Žemes pilkite taip, kad iki lysvės viršaus liktų apie keletą centimetrų. Pakeltas lysves paprastai reikia papildyti žemėmis kiekvienais metais. O tuo tarpu – viskas! Jūsų gėlių ar daržovių sėklos jau gali būti sėjamos! Pakeltos lysvės puikus daržininkystės ir sodininkystės sprendimas, kai reikia lankstumo pasirenkant sodinimo vietą – nuo nelabai derlingos vietovės, iki terasos. Tokias lysves lengviau prižiūrėti ir užtikrinti augalams geriausias sąlygas. Žinoma, šis sprendimas nėra tobulas, kai norima auginti augalus, kurie reikalauja daug šilumos, arba juos reikia sėti anksčiau nei įprastai prasideda auginimo sezonas ar leidžia lauko sąlygos. Tokiu atveju, vienas patikimiausių sprendimų yra šiltnamis. Išsirinkti tinkamą šiltnamį gali būti nelengva, todėl paruošėme gidą, kaip tai padaryti teisingai.

Skaityti daugiau
5/5
2022 08 12

Mulčiavimas: kas tai?

Jau nuo senų laikų mulčias yra vienas iš geriausių kiekvieno save gerbiančio sodininko draugų. Ši draugystė trunka visus metus: pavasarį mulčias slopina piktžolių augimą, išsaugo drėgmę ir maitina augalus; o vasarą apsaugo dirvą ir žiemojančius augalus, padeda išvengti erozijos. Tad kiekvienam sodininkui turėtų būti pravartu žinoti – mulčiavimas: kas tai, kokie yra jo tipai, kaip mulčiuoti. Apie visa tai susipažinkite šiame gide. Kas yra mulčiavimas? Be mulčiavimo sunku įsivaizduoti sėkmingą sodininkystę, tai – fundamentali jos dalis. Augalų grožis, sveikata ir produktyvumas stipriai įtakojami mulčio. Žinoma, svarbu mulčiuoti teisingai, pasirinkti tinkamą mulčio tipą ir t.t. Taigi, mulčiavimas – kas tai? Paprastai tariant, tai bet kokia medžiaga, kuri dengia dirvožemio paviršių. Mulčias nebūtinai gaminamas tik žmogaus, jis egzistuoja ir savaime gamtoje. Tai – rudenį nukritę medžių lapai ar pūvančios žolės ir t.t. To tarpu sodininkystėje į mulčio naudojimą įeina medžio drožlės, supuvęs mėšlas, sutrūnijęs kartonas, kompostas ar net jūros dumbliai. Mulčiavimo gerosios ekologinės ir tvarumo savybės vėl pradėtos vertinti ne taip seniai. Ilgus dešimtmečius ši tvari technika buvo primiršta, jai tinkamos žaliavos tiesiog išmetamos, o ją buvo pakeitęs platus cheminių trąšų naudojimas. Pastaruoju metu vėl vis labiau grįžtama prie mulčio naudojimo. Teisingas atliekamas, mulčiavimas padeda pamaitinti dirvos mikroorganizmus naudingomis maistinėmis medžiagomis, o šių mikrobų gyvybinės veiklos produktai prisideda prie sveikesnės dirvos struktūros, kuri savo ruožtu sukuria puikią aplinką klestintiems augalams. Mulčio tipai ir kaip juos paruošti? Sodininkystėje gali būti naudojami įvairūs mulčio tipai. Sunku pasakyti, koks mulčias geriausias. Visi jie saviti. Plačiau pristatome dažniausiai naudojamus tipus, jų naudą, privalumus ir trūkumus bei paruošimo būdus. Smulkios šakos, medžių žievė, spygliai. Ši mulčio rūšis, be įprastų savybių, pasižymi dar tuo, kad neleidžia augalams per tankiai suaugti. Tai naudinga, nes vėliau neprireiks (arba tai pareikalaus daug mažiau vargo) retinti per tankiai suaugusių daržovių ir kitų augalų. Smulkios šakos ir ypač medžių žievė turėtų būti tinkamai susmulkinta, kitaip gali apaugti grybeliu ir tapti per daug rūgšti dirvožemiui. Kaip mulčiuoti tujas, šakas ir žievę? Labai paprastai! Tereikia turėti medžio smulkintuvą, kuris viską tinkamai susmulkins. Medžių lapai. Galima naudoti nukritusius ir sugrėbtus lapus iš sodo. Juos irgi reikia susmulkinti. Tam puikiausiai tinka medienos smulkintuvas, bet jei tokio neturite, įmanoma išsiversti ir su žoliapjove ar trimeriu. Paprasčiausiai sugrėbkite lapus į krūva ir užvažiuokite ant jos su žoliapjove – to turėtų pakakti, kad lapai būtų susmulkinti. Lapuose yra dauguma būtinųjų elementų, kuriais jie praturtina dirvožemį. Taip pat lapus galima derinti su smulkintomis šakomis ir žieve. Tiesa, vienas iš lapų trūkumų yra tas, kad būdami per daug permirkę, jie gali sulipti ir susivelti. Toks mulčias pradeda traukti drėgmę bei deguonį ir iš žemės, kas jai nėra labai naudinga. Todėl reikėtų to vengti. Nupjauta žolė. Reguliariai nupjaunama pievelė gali pasitarnauti mulčio gamybai. Žolė mulčiuojama labai paprastai – tereikia ją džiovinti saulėje nuo vienos dienos iki savaitės. Kaip ir lapų atveju, nereikėtu kaip mulčio naudoti permirkusios nupjautos žolės. Ji taip pat trukdys dirvožemiui pasisavinti deguonį. Taip pat būtina vengti naudoti tokią žolę, kuri buvo purkšta ar kaip nors kitaip paveikta pesticidų bei kitų cheminių medžiagų. Visa tai gali persiduoti dirvožemiui, o vėliau ir augalams. Kompostas. Jei planuojate naudoti savo pačių pagamintą kompostą, reikėtų įsitikint, kad jis pakankamai subrendęs. Požymis, kad kompostas tinkamas naudoti – tamsi, žemę primenanti substancija, o ne šiaip supuvusios atliekos. Jei savo komposto neturite, jo galima įsigyti bet kurioje sodininkystės krautuvėlėje, taip pat ir el. parduotuvėje pigu.lt. Šienas. Jei neturite savo šieno, jo reikėtų ieškoti pas artimiausius ūkininkus, galbūt pavyks išmainyti į kokią lašinio pantį. Blogiausiu atveju, šieno turėtų būti galima įsigyti sodininkystės parduotuvėse. Šienas – tai puikus ir nebrangus mulčias. Tiesa, turintis vieną kitą nedidelį trūkumą. Šieno mulčyje mėgsta veistis smukūs graužikai, taip pat šieno mulčių gana lengvai gali suardyti stipresnis vėjas. Erdvė kūrybai. Mulčiavimas gali tapti net ir kūrybingu užsiėmimu. Į dirvožemiui naudingą mulčių galima paversti daug keistų dalykų: kakavos lukštus, kavos tirščius, laikraščius, kartoną, kukurūzų burbuoles ir dar daug kitų.  Mulčiavimas: kas tai? Šį klausimą jau išsiaiškinome. Mulčio nauda nebejotina – jo pagalba jūsų daržas ar sodelis sužaliuos kaip niekada! Tiesa, idealiam sodui ar daržui neužtenka vien mulčiavimo, yra daug kitų būtinų aplinkos tvarkymo darbų. Kitame gide rašome, kaip palengvinti aplinkos tvarkymo darbus.

Skaityti daugiau
5/5
2022 07 22

Arbūzų auginimas: viskas, ką reikia žinoti norintiems auginti šias uogas!

Arbūzai yra tikri uogų pasaulio banginiai – jų dydis kartais stebina, ypač jei apie juos galvoji kaip apie uogas (o taip ir yra!). Bet arbūzai ne tik dideli, jie ir skanūs bei atgaivinantys. Būtent dėl pastarosios savybės daugybė žmonių neįsivaizduoja vasaros be arbūzų savo darže ar šiltnamyje. Nenuostabu, kad arbūzai tokie gaivinantys, nes net 92% jų masės sudaro vanduo. Jie kilę iš karšto klimato Afrikos regionų, kur buvo naudojami ne kaip maisto, o būtent kaip geriamo vandens šaltinis. Taigi, koks tas arbūzų auginimas? Kaip sodinti arbūzus? Paprastai naudojamas vienas iš dviejų arbūzų sodinimo metodų: daiginimas vazonėliuose arba sėklų sodinimas tiesiai į dirvą. Kuris metodas geresnis visiškai priklauso nuo klimato sąlygų.  Sodinimas dirvoje.  Arbūzų auginimo pradžia – ne anksčiau kaip dvi savaitės po paskutinių pavasario šalnų. Daugumai arbūzų veislių reikia apie 100 ir daugiau dienų, kad subrandinti derlių. Todėl rengiantis sodinti arbūzus šį skaičių reikėtų turėti omenyje ir pasiskaičiuoti, ar arbūzams užteks laiko užaugti iki šalnų. Labai liūdnas vaizdas matyti, kaip nuostabiai išsikeroję arbūzų vijokliai užmezga vaisius, bet jiems nespėjus sunokti užeina rudeniški orai. Arbūzų sėklos sudygti gali tik dirvoje, kurios temperatūra įšilusi bent iki 15-16 oC, tačiau geriausiai ir greičiausiai jos dygsta 25-32 oC temperatūros dirvožemyje. Jei manote, kad jūsų dirvožemis jau pakankamai šiltas, tada metas sodinti! Sodinimui ideali drėgna, bet ne permirkusi žemė. Geriausia ją sudrėkinti palaistyti kelias valandas prieš sodinimą arba sodinti praėjus keletui valandų po lietaus. Sodinti reikėtų ant iš žemės suformuotų kauburėlių, apie 2 cm gylio duobutėse, tada jas užberti žeme ir gausiai palaistyti iš laistytuvo. Arbūzų sėklos turėtų sudygti per 5-10 dienų. Kai daigai užauga iki 5 cm ar daugiau, juos reikėtų šiek tiek praretinti, paliekant gražiausius daigelius, o mažiau gražius atskiriant. Kiekviename kauburėlyje reikėtų palikti po vieną gražiausią daigą. Daiginimas vazonėliuose. Arbūzų auginimas Lietuvoje gali būti komplikuotas dėl klimato sąlygų ir sąlyginai trumpo šiltojo metų laikotarpio. Labai tikėtina, kad arbūzus auginant iš sėklų iš karto dirvoje, jie paprasčiausiai nespės subrandinti derliaus. Tačiau šiai problemai yra sprendimo būdas: arbūzus pradėti daiginti šiek tiek anksčiau vienkartiniuose vazonėliuose arba šiltnamyje, ir tik vėliau, pasibaigus pavasario šalnoms, persodinti juos į daržą lauke (rekomenduojama lauko temperatūra – 21oC). Kadangi arbūzų šaknys labai jautrios ir dėl to gali tiesiog neišgyventi persodinimo procedūros, geriausia daigus auginti specialiuose savaime suyrančiuose vazonėliuose (pavyzdžiui, pagamintuose iš karvės mėšlo). Tokiu būdu, arbūzų daigus galima įsodinti į dirvą lauke tiesiog su visu vazonėliu. Šis savaime suirs ir dar suveiks kaip trąša arbūzams. Kaip auginti arbūzus: svarbu užtikrinti sąlygas Kad naminiai arbūzai užaugtų dideli ir gardūs, būtina jiems sukurti pačias geriausias sąlygas, kokias tik įmanoma. Štai keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti, norint pasiekti šį tikslą. Vietos parinkimas. Panašiai kaip ir agurkai ar moliūgai, arbūzai augdami išplintą po visą jiems suteiktą plotą, o esant mažesnei erdvei, lipa per tvoras, apsiveja kitus augalus ir veržiasi išorėn. Todėl arbūzus geriausia auginti kiek toliau nuo likusio daržo, kad jie vėliau neužgožtų ir netrikdytų kitų augalų augimo. Jei arbūzų auginimas lauke atskirai jums netinkamas, tuomet patariama sodinti juos kur nors pačiame daržo kampe, o besikerojančius daigus nukreipti į tą pusę, kur jie niekam netrukdys. Galima netgi priversti arbūzus augti vertikaliai ant špalerių (specialių grotelių). Parenkant vietą taip pat svarbu žinoti, kad arbūzų auginimas nerekomenduojamas ten, kur per pastaruosius trejus metus augo moliūgai, aguročiai, patisonai ir melionai. Tai padidina riziką būsimus arbūzus sirgti įvairiomis ligomis. Saulės šviesos ir šilumos užtikrinimas. Arbūzams būtini dideli saulės šviesos ir šilumos kiekiai. Idealiu atveju, jiems turėtų būti sukurta galimybė maudytis tiesioginiuose saulės spinduliuose bent 10 valandų per parą. Todėl renkantis vietą arbūzų sodinimui, reikia atkreipti dėmesį, ar ant arbūzų toje vietoje vėliau kas nors nemes šešėlio, pvz. medžiai ir jų lapija. Šiluma labai svarbi sėkmingam arbūzų auginimui, todėl jei jūsų klimato zonoje vasaros vėsios (jei dalį vasaros tenka dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis, reiškia vėsios), tuomet rekomenduojamas arbūzų auginimas šiltnamyje, o ne lauke. Tai leis sulaukti gausesnio ir skanesnio derliaus. Dirvožemio įvertinimas. Arbūzams labiausiai patinka puri, gerai nusausinta, smėlinga dirva. Jei dirvai nėra smėlinga, į arbūzų sodinimo vietą galima įmaišyti šiek tiek smėlio. Bet to nepatariama daryti tiems, kurių daržuose dirvožemis pasižymi dideliu molingumu. Tokiu atveju, dirvožemio struktūrai praturtinti labiau tinka kompostas. Įvairių kompostų galima įsigyti parduotuvėse, tik juos renkantis reikėtų atsižvelgti, ar jie subalansuoti arbūzų auginimui. Pakankamas vandens kiekis. Neturėtų stebinti, kad būdami tokie sultingi, arbūzai mėgsta iš dirvožemio siurbti vandenį. Todėl juos reikia gausiai laistyti, rekomenduojama tą daryti bent kartą į dieną. Vėliau, arbūzams kiek paaugus, galima tą daryti ir šiek tiek rečiau. Taip pat galima praleisti tas dienas, kuriomis buvo lietaus. Kada nuimti arbūzų derlių? Arbūzų derliaus nuėmimo laikas labai priklauso nuo auginamos veislės. Auginant arbūzus Lietuvoje, ankstyvųjų veislių derliaus reikėtų tikėtis liepos pabaigoje, paprastų veislių per visą rugpjūtį, o vėlyvųjų rugsėjo pradžioje. Vėlesni mėnesiai arbūzams Lietuvoje jau per vėsūs. Sužinoti, ar arbūzai jau sunoko, galite juos paversdami ir pasižiūrėdami į jų gulėjimo vietos spalvą. Jei ji geltona, tuomet arbūzas greičiausiai bus pakankamai prinokęs. Yra ir daugiau arbūzų sunokimo ženklų: sudžiūvęs ūselis prie arbūzo stiebo; šalia ūselio pageltoniję lapai; nudžiūvęs žiedas arbūzo gale; iš blizgančios į matinę pasikeitusi spalva. Jei akivaizdžiai pastebite šiuos požymius – skanaus, jūsų arbūzų derlius jau čia! Arbūzų auginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas užsiėmimas, bet žinant svarbiausius niuansus, tai – gana lengva. Žinoma, darže visada gali atsitikti kas nors netikėto, pavyzdžiui užpulti kenkėjai, graužikai ar skruzdėlės. Kaip naikinti skruzdėles irgi pravartu žinoti, todėl apie tai skaityti kviečiame kitame gide.

Skaityti daugiau
5/5
2022 07 12

Sodo paruošimas pavasariui: nuo ko reikėtų pradėti?

Atėjus pavasariui, atbundanti gamta primena, jog teks pasirūpinti ir sodo aplinka. Tikėtina, kad per žiemą čia susikaupė nemažai užduočių – jei norite, kad šiltajam sezonui įsibėgus galėtumėte mėgautis puikia jo išvaizda ir gausiu derliumi, jas atlikinėti reikėtų jau dabar. Kokie sodo darbai pavasarį laukia pirmiausiai? Generalinis tvarkymasis Nors ir ne pati maloniausia užduotis, būtent nuo jos turėtumėte pradėti visus pavasarinius pasiruošimo darbus. Tikėtina, kad per žiemą čia prisikaupė įvairiausių vėjo atneštų lapų, šiukšlių, mulčo likučių, šakų ir kitų gaminių, kurie bendros aplinkos tikrai nepuošia. Tiesa, jokiu būdu nereikėtų tokių atliekų deginti. Verčiau jas surūšiuoti: organines (pavyzdžiui, lapus, šakas ar supuvusius obuolius) galėsite suversti į komposto dėžę, o visas kitas – į šiukšlių konteinerį. Įrankių peržiūra Tikėtina, kad per žiemą galėjo nukentėti ir Jūsų naudojami sodo įrankiai. Verčiau nelaukti, kol jų prireiks atliekant įvairiausias užduotis ir jų stovį apžiūrėti kaip įmanoma anksčiau – tuomet tolimesni darbai klostysis sparčiau. Įrangą reikėtų nuvalyti, sutepti ar pagaląsti, o jeigu naudojate elektrinius ar benzininius modelius – patikrinti, ar jie vis dar veikia nepriekaištingai. Verta pagalvoti ir apie papildomų įrankių įsigijimą: pasitelkus juos, daugelį užduočių galima atlikti kur kas efektyviau. Medžių priežiūra Po žiemos teks pasirūpinti ir medžiais bei krūmais – šį darbą galima suskirstyti į kelis etapus: Genėjimas. Sodo genėjimas pavasarį pradedamas maždaug kovo pabaigoje, kai kurį laiką laikosi pliusinė temperatūra, tačiau medžiai dar nėra aktyvioje būsenoje. Tuomet reikėtų apgenėti nulūžusias, kitoms trukdančias ir ligotas šakas. Galima apkirpti ir labai išsišakojusius vaismedžius, tačiau pagrindinių šakų geriau neliesti, kadangi medis gali nebesistiebti į viršų.       Balinimas. Šiam procesui naudojamos su dažais sumaišytos kalkės – nudažius jomis medžių žievę, ji ne taip įkaista, todėl mažiau reaguoja į temperatūrų skirtumus ir ne taip skeldėja. Be to, tokiu būdu ji apsaugoma nuo parazitų. Medžius galima balinti nuo apačios iki šakų, tačiau galima apimti ir dar didesnį aukštį. Šio darbo nutempti nereikėtų – pasirūpinkite juo iki išsprogstant pirmiesiems pumpurams ir pasirodant žalumai. Tai ypač aktualu, jei rudenį šios užduoties nespėjote atlikti.       Sodo purškimas. Pavasarį (geriausia – ankstyvą, kai vidutinė paros temperatūra siekia maždaug 5 laipsnius), vertėtų pagalvoti apie medžių ir krūmų purškimą insekticidais. Jie apsaugos juos nuo įvairių kenkėjų ir ligų. Pasistenkite, kad sodo pavasarinis purškimas būtų baigtas dar iki tol, kol ant augalų pasirodys pirmieji lapeliai. Remonto darbai Didelė tikimybė, jog po žiemos teks atlikti ir nedidelius remonto darbus, tad atidžiai turėtumėte apžiūrėti visą teritoriją. Nuvalykite tvorą, vartus, pakeiskite sulūžusias ar apgadintas konstrukcijas ir įsitikinkite, kad visos iš jų vis dar sėkmingai atlieka pagrindinę savo funkciją. Papildomo dėmesio prireiks ir šiltnamiui: patikrinkite, ar nepažeista jo plėvelė ar polikarbonato lakštai – tokius gaminius tuomet reikės pakeisti. Papildomai reikėtų atlikti ir kruopščius šiltnamio vidaus valymo ir dezinfekavimo darbus – tuomet būsite tikri, kad po žiemos čia neliko jokių kenkėjų. Vejos priežiūra Net ir atlikus aukščiau minėtas užduotis, darbai sode pavasarį dar nesibaigs – teks pasirūpinti ir savo pievute. Pašalinus iš jos šiukšles, bus reikalingos specifinės trąšos ar kompostas: tokios medžiagos užtikrins, kad vasarą džiaugsitės vešlia ir sveika žole. Tam, kad žolės šaknys lengviau pasisavintų deguonį, vandenį ir kitas maistines medžiagas, o sodo tręšimas pavasarį nenueitų veltui, pravartu atlikti ir aeravimą – tuomet iš tiesų galėsite tikėtis pačių geriausių rezultatų. Dirvos paruošimas Galiausiai laukia paskutinis, tačiau vienas iš svarbiausių darbų, iš dalies nulemsiantis Jūsų derliaus kokybę. Dirvą teks gerai įdirbti ir išpurenti, pašalinti iš jos piktžoles, kenkėjus ir įvairių ligų sukėlėjus, o taip pat vis dar turėsite laiko pagerinti dirvožemio būklę. Jei rudenį nespėjote paruošti naujų lysvių ar gėlynų, galite užsiimti ir jų formavimu. Tuomet beliks apgalvoti, kur ir ką šiais metais auginsite ir atkreipti dėmesį, kada kokios sėklos turi būti sodinamos – jau dabar galite jomis apsirūpinti. Atlikę visus šiuos darbus, savo sodą visapusiškai paruošite pavasariui. Neuždelskite su šiomis užduotimis – taip pasieksite geresnių rezultatų ir turėsite daugiau laiko pasimėgauti šylančiais orais.

Skaityti daugiau
4.6/5
2022 03 18

Aplinkos tvarkymo darbai: kaip juos palengvinti?

Tvarkinga kiemo ar sodo aplinka suteikia papildomo žavesio eksterjerui ir puikiai atspindi šeimininkų darbštumą, tačiau tam, kad rezultatais iš tiesų būtų galima didžiuotis, prireikia nemažai pastangų. Visgi, jei išbandysite kelias paprastas sodininkystės gudrybės, aplinkos tvarkymo darbai bus kur kas paprastesni – kokiais patarimais pravartu vadovautis? Pasirūpinkite patogiu išplanavimu Turintiems galimybę koreguoti aplinkos išplanavimą, vertėtų pasirūpinti patogiu priėjimu prie visų priežiūros reikalaujančių augalų ar kitų objektų. Gėlių vazonus kabinkite Jums patiems lengvai pasiekiamame aukštyje, augalus, kuriuos laistyti ar ravėti tenka dažniau, sodinkite arčiau praėjimo, o jei įmanoma – ir šalia vandens šaltinio. Nors dabar tai gali pasirodyti nereikšminga, sezono eigoje džiaugsitės tokiais pasirinkimais. Atsakingai rinkitės augalus Logiška, jog nusprendę auginti egzotiškus augalus ar gėles, turėsite jiems paskirti daugybę savo laiko – jei siekiate išplėtoti dėmesio nereikalaujančią sodo aplinką, verčiau rinktis paprastesnius, laiko patikrintus augalus. Daugiamečiai, įvairioms klimato sąlygoms nepaveikūs krūmai, žalumynai, nykštukinės jų veislės, mūsų šalyje lengvai prisitaikantys maisto produktai – tai pagrindiniai sodiniai, kurie turėtų vyrauti Jūsų kieme. Nepamirškite ir kelių ryškesnių gėlių: jos bendram eksterjerui suteiks žaismingumo ir gyvybingumo. Pasitelkite mažiau priežiūros reikalaujančius sprendimus Net ir paprasčiausi augalai Jums atrodo pernelyg „įnoringi“, o galbūt turite tiek daug erdvės, jog nebežinoti, kaip ją išnaudoti prasmingai? Išbandykite mulčią ar dekoratyvinę skaldą – tokie sprendimai kieme atrodys išskirtinai, tačiau apie sudėtingą jų priežiūrą galėsite pamiršti. Šios dekoracijos gali būti įvairių atspalvių, tad nekils problemų ir tuomet, kai bandysite juos priderinti prie kitų eksterjero detalių. Investuokite į kokybišką sodo techniką Kai kurių darbų vien savo jėgomis įveikti nepavyks – tuomet svarbu, kad būtų naudojami kokybiški ir funkcionalūs įrenginiai. Pagalvokite, kurios sodo priežiūros procedūros atima daugiausiai laiko ir Jums patinka mažiausiai. Pavyzdžiui, jei tenka pjauti didžiulius vejos plotus, pagalvokite apie sodo traktoriuką, o jeigu neatrandate sprendimų, kaip pasiekti sunkiau prieinamose vietose vešančią žolę, apžiūrėkite trimerių asortimentą. Dabar sodo technikos pasirinkimas itin platus, todėl tvarkymąsi lengvinančių sprendimų rasite praktiškai visiems gyvenimo atvejams – Jums beliks išsirinkti geriausius. Išbandykite laistymo sistemas Tikriausiai sutiksite, jog laistymas yra vienas tų darbų, kurį atliekame su menku užsidegimu – džiugi naujiena ta, jog dabar šį procesą galime perleisti laistymo sistemoms. Tokie įrenginiai efektyviai pasirūpina vandens tiekimu, o kai kurie jų modeliai puikiai veikia net ir tuomet, kai esate išvykę – šiltuoju sezonu tai labai ženklus privalumas. Teikite pirmenybę visiems sezonams tinkantiems sprendimams Bene daugiausiai mūsų laiko pareikalauja ruošimasis ateinančiam sezonui, tačiau jei Jūsų kieme vyraus daugiamečiai sprendimai, gerokai lengviau pasitiksite šylančius orus. Šiuo atveju kalbame ne tik apie augalus – jei kieme stovės žiemos speigų nebijantys lauko baldai, rūpesčių taip pat turėsite kur kas mažiau. Apgalvoję visus šiuos aspektus, aplinkos tvarkymo darbams galėsite skirti kur kas mažiau dėmesio. Svarbiausia, jog įgyvendinami sprendimai būtų artimi Jums patiems – tuomet bet kokios užduotys taps ne pareiga, o maloniu užsiėmimu! Naujai pradedantiems kurti daržą savo kieme, sukūrėme patarimų sąrašą nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti.

Skaityti daugiau
5/5
2022 06 27

Kaip statyti šiltnamį?

Nusprendus, kad atėjo metas užsiimti sodininkyste ir patiems užsiauginti gardžias daržoves, vaisius bei prieskonius, teks apgalvoti ne vieną su šiltnamio pasirinkimu ir statyba susijusį klausimą. Svarbu žinoti ne tik kaip, bet ir kada bei kur geriausia statyti šiltnamį, galiausiai, kaip paruošti šiltnamio žemę sodinimui – išanalizavę visus šiuos aspektus, išvengsite klaidų ir jau pirmaisiais metais džiaugsitės solidžiu derliumi. Kada statyti šiltnamį? Rinktis šiltnamį galite visus metus, tačiau jo statymui bene geriausiai tinka pavasaris. Tikslios datos šiuo atveju nėra – sprendimui įtaką daro tai, kokie orai vyravo šaltuoju sezonu. Darbai klostysis daug sklandžiau, jei žemė nebebus įšalusi ir jau spės labiau pradžiūti. Jei pasitaikytų snieguota žiema (ar bent jau jos pabaiga), žemė taip stipriai neįšaltų, todėl tikėtina, kad vos tik pradėjus šilti orams, jau galėtumėte galvoti apie šiltnamio statybas. Įvertinkite realią situaciją, neskubėkite ir tikrai sulauksite tinkamo momento – net ir pradėję darbus vėlyvą pavasarį, vis vien spėsite sulaukti gausaus derliaus. Kur statyti šiltnamį? Prieš svarstydami, kaip sumontuoti ir kaip paruošti šiltnamį darbams, pirmiausia turėtumėte apsispręsti, kurioje vietoje jį statysite. Taip pat svarbu apsvarstyti ir kokia kryptimi statyti šiltnamį, nes tai turės tiesioginės įtakos augalų augimui. Kuo daugiau žemiau išvardintų kriterijų atitiks Jūsų parinkta vieta, tuo sėkmingesni bus Jūsų sodininkystės rezultatai: Šiltnamį reikėtų statyti taip, kad jo durys atsidarytų į pietų kryptį – tuomet Jūsų sodiniai gaus pakankamai intensyvų ir tolygų saulės spindulių kiekį. Geriausia, jei augalai būtų apšviečiami rytinės saulės – taip bus galima išvengti po pietų prasidedančios kaitros ir rytais pasitaikančių šalnų. Be to, šiltnamis kur kas greičiau įšils. Derėtų pasirūpinti, kad naujasis statinys gautų kaip įmanoma daugiau saulės spindulių – venkite pavėsio ir nestatykite jo arti aukštų medžių ar kitų saulę užstoti galinčių statinių. Pravartu atsižvelgti į žemės kokybę – jei ji bus labai sunki ir molinga, norėdami užauginti sėkmingą derlių, ją visą turėsite pakeisti. Verta pagalvoti apie tai, kaip apsaugosite augalus nuo vasariškų kaitrų – reikėtų pasirūpinti nepriekaištinga vėdinimo sistema arba strategiškai tikslingoje vietoje pasodinti vyšnią arba slyvą. Kol orai dar tik įšilinės, šie medžiai neturės lapų, o vasaros sezonu taps puikiu prieglobsčiu, gelbstinčiu nuo perkaitimo. Koks šiltnamis geriausias? Prieš statant šltnamį, pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokio tipo šiltnamį rinktis ir jį įsigyti. Vis dar populiarūs polietileno plėvele dengti šiltnamiai. Juos renkasi dažnas daržininkystės ar sodininkystės entuziastas, daugiausiai dėl paprastesnių montavimo darbų ir nedidelės kainos. Klasikiniai stikliniai šiltnamiai, nors šiais laikais skamba kaip atgyvena, taip pat vis dar sutinkami. Juos įrengti šiek tiek sudėtingiau dėl sunkesnių konstrukcijų, taip pat jie nėra labai atsparūs smūgiams – stiklą galima gana lengvai įdaužti. Pastaruoju metu vis madingesni tampa polikarbonatiniai šiltnamiai. Nenuostabu, nes tai modernus ir efektyvus sprendimas auginti daržoves: jie užtikrina geresnę šilumos izoliaciją ir tinkamą šilumos palaikymą. Polikarbonatinė danga tolygiai paskirsto šviesą, dėl ko augalai jos gauna daugiau. To rezultatas – prailgintas augalų auginimo sezonas. Taip pat polikarbonatiniai šiltnamiai atsparesni smūgiams, temperatūros pokyčiams. Kaip statyti šiltnamį? Apgalvoję prieš tai aptartus aspektus, galiausiai prieisite prie paskutinės ir pačios svarbiausios užduoties – šiltnamio statymo. Priklausomai nuo konkretaus šio statinio modelio, instrukcijos gali šiek tek skirtis (jos visuomet pateikiamos pirkimo metu), tačiau bet kuriuo atveju teks susidurti su šiais žingsniais: Pamatinį pagrindą uždėkite ant standumo briaunos ir uždarykite jų galus. Sujunkite karkasą tarpusavyje ir išlyginkite jį į lygią liniją. Sutvirtinkite jį varžtais ir poveržlėmis iš abiejų pusių. Surinkite šiltnamio galus ir orlaides, jei tokių yra. Priekio detales sumontuokite į staktą taip, kad tarp durų liktų vienodi tarpai. Įtvirtinkite šiltnamio karkasą ir surinktus jo galus į pamatinį pagrindą. Karkasą uždenkite polikarbonato plokštėmis (arba plėvele). Kaip statyti polikarbonatinį šiltnamį? Polikarbonatinio šiltnamio statymas iš esmės nesiskiria nuo įprastų šiltnamių su polietileno danga statymo. Tad jį statydami galite vadovautis anksčiau pristatytais žingsniais ir, žinoma, vadovaudamiesi gamintojo pateikta įrengimo instrukcija, kadangi kiekvieno modelio statymo eiga gali šiek tiek skirtis.  Dėl lengvesnių konstrukcijų polikarbonatinius šiltnamius ne tik lengviau sumontuoti nei polietileno šiltnamius, bet ir perkelti į kitą vietą. Todėl, net jei ateityje nuspręsite, kad šiltnamis stovi netinkamoje vietoje, jo perkėlimas netaps neįgyvendinama užduotimi. Kaip paruošti šiltnamio žemę? Kai šiltnamis jau pastatytas, belieka vienintelis žingsnis prieš sodinant norimus augalus – dirvožemio paruošimas. Bet tai visai nėra sudėtingas darbas. Pirmiausia reikia perkasti žemę, ją išpurenti, o tada suformuoti norimas lysves. Žinoma, norint sulaukti sėkmingo derliaus, sunku išsiversti be trąšų. Paprastai dirvai praturtinti naudojamos organinės arba mineralinės trąšos. Jei norėtumėte naudoti organines trąšas, geriausiai tiks kokybiškas kompostas, kurio galima rasti daugelyje prekybos vietų. Mineralinės trąšos padeda aprūpinti augalus įvairiomis maisto medžiagomis – azotu, fosforu, kaliu, kalciu, magniu ir kitomis, jos dažniausiai parduodamos granulių arba skysčio pavidalu. Kaip matote, šiltnamio įrengimas nėra jau toks sudėtingas dalykas. Visas šis procesas užtruks ne ką ilgiau nei šiltnamio įrengimas balkone, tačiau jei montavimas bus sėkmingas, ilgus metus šio darbo nebereikės kartoti. Tai – pats atsakingiausias žingsnis, tačiau jei viską darysite tikslingai, pavyks išvengti bet kokių klaidų.

Skaityti daugiau
3.8/5
2022 05 11

Koks grandininis pjūklas geriausias?

Kai reikia nupjauti kokį pasiligojusį medį, supjaustyti rąstus ir malkas, apgenėti šakas ar atlikti kokius kitus sodo bei miško priežiūros darbus, nepakeičiamas pagalbininkas yra grandininis pjūklas. Tačiau į klausimą, kokį grandininį pjūklą rinktis gali būti sunku patiems atsakyti, ypač jei renkamasi pirmą kartą. Yra keletas niuansų, apie kuriuos reikia pagalvoti: benzininis ar elektrinis, didelis ar mažas pajėgumas, kokiam tikslui grandininis pjūklas bus naudojamas, kokio dydžio medžiai bus kertami ir t.t. Pro šias klausimų džiungles, visai kaip su grandininiu pjūklu, bandysime prasibrauti šiame gide, kad padėtume išsiaiškinti, koks grandininis pjūklas geriausias jums. Grandinis pjūklas: kaip veikia? Visų grandininiai pjūklai veikia pagal tą patį veikimo principą. Benzinu arba elektra varomas variklis traukia grandinę, kuri sukasi ratu aplink ašmenų pagrindą. Kuo šis pagrindas ilgesnis, tuo galingesnis ir pjūklas. Kuo didesni ir aštresni grandinės dantys, tuo lengviau pjaunama mediena. Tiesa, su didesniu galingumu didėja ir galimybė susižeisti dėl atatrankos ar užstrigimo. Šiuolaikiniai grandininiai pjūklai paprastai gaminami su papildomomis apsaugos funkcijomis ir priemonėmis: rankiniais grandinės stabdžiais, nuo atatrankos saugančiomis funkcijomis, antivibracinėmis sistemomis, tačiau vis tiek reikalauja didelio atsargumo juos naudojant. Benzininiai grandininiai pjūklai gali pasiūlyti daug didesnę galią nei elektriniai, iki 6000 W ar net daugiau, tuo pačiu suteikdami ir neribotą judėjimo laisvę, bent jau kol bake yra benzino. Iš kitos pusės benzininiai pjūklai yra sunkiau valdomi, nes sunkesni, sveriantys apie 5-7 kilogramus, priklausomai nuo modelio. Taip pat tokie pjūklai kelia didesnį triukšmą, pasižymi didesne tarša gamtai. Benzininiai pjūklai reikalauja daugiau priežiūros nei elektriniai: reguliariai reikia rūpintis ne tik grandinių sutepimu, bet ir degimo žvakių, filtrų būkle.  Koks grandininis pjūklas geriausias pagal naudojimo būdą? Genėjimas ir apkarpymas. Jei naują grandininį pjūklą ruošiamasi naudoti tik retkarčiais, apgenėti vieną kitą medį ar apipjaustyti kokį krūmą, tuomet geriausiai tiks šakų genėtuvo arba aukštapjovio tipo grandininis pjūklas, kurio pailgas stiebas padės pasiekti aukštai esančias šakas. Daugelis tokio tipo pjūklų yra teleskopiniai, kas reiškia, kad jų ilgį galima reguliuoti. Šio tipo geriausias elektrinis grandininis pjūklas turėtų būti tarp 600-800 W galios, kurios turėtų pakakti retam naudojimui. Intensyvesniam naudojimui, kuomet vienu metu planuojama genėti didesnį kiekį medžių, rekomenduojama rinktis galingesnį ir našesnį benzininį pjūklą. Jeigu renkatės elektrinį šakų genėtuvą, pravartu pagalvoti ir apie laido ilgį. Jeigu reikia didelės judėjimo laisvės, tada geresnis pasirinkimas bus ne laidinis, bet grandininis akumuliatorinis pjūklas su įkraunama baterija. Tokiu atveju, galėsite judėti laisvai, nevaržomi jokių laidų. Storesnių šakų genėjimas, malkų pjovimas, medžių kirtimas. Šakų genėjimui ir malkų pjovimui galingas grandininis pjūklas nebūtinas, šiems darbams visiškai turėtų užtekti elektrinio grandininio pjūklo su apie 2000 W galios varikliu bei maždaug 35-45 cm grandinės ilgiu. Tokie grandininiai pjūklai nereikalauja didelės priežiūros, tereikia reguliariai sutepti grandines. Didesniems ir intensyvesniems darbams, kaip dažnas medžių kirtimas, rekomenduojama rinktis galingesnį benzininį pjūklą, nuo 2500 W iki dar didesnio galingumo. Su tokiu pjūklu pro medžius eisis kaip per sviestą. Tiesa, niekada nereikėtų pervertinti pjūklo galios. Net ir geriausi benzininiai pjūklai, aplaidžiai valdomi, gali užstrigti, o kartais ir sukelti susižalojimo riziką. Taigi, koks grandininis pjūklas geriausias, elektrinis ar benzininis, paprastas ar teleskopinis, mažo galingumo ar didelio, priklauso nuo jo naudojimo pobūdžio. Grandininiai pjūklai, tai – gana universalūs prietaisai, su įvairiomis panaudojimo galimybėmis. Kartais, kai kuriems darbams galbūt labiau tiktų specializuoti įrankiais, ypač jei tie darbai atliekami itin dažnai. Pavyzdžiui, jei nuolat tenka kapoti didelius malkų kiekius, tai padaryti visada patogiau bus su malkų skaldyklėmis nei grandininiu pjūklu. Tad jei svarstote įsigyti malkų skaldyklę, kitame gide patariame, kaip išsirinkti geriausiai atitinkančią jūsų poreikius: https://pigu.lt/lt/g/kokia-malku-skaldykle-rinktis

Skaityti daugiau
5/5
2022 04 15

Kaip išsirinkti šakų smulkintuvą?

Turintiems nuosavus sodus krentantys medžių lapai ir šakos kasmet tampa šiokiu tokiu galvos skausmu. Lapų grėbimas ir šakų rinkimas, pats savaime, gal ir nėra pats blogiausias užsiėmimas. Nuobodu, bet tai bent jau priežastis daugiau pajudėti lauke. Daug blogiau, kai sodas jau iškuoptas, bet nežinia kur dėti tas didžiules lapų ir šakų krūvas. Sudeginti? Kažkur išvežti? Ne! Tam yra šakų smulkinimo aparatas! Šis technikos stebuklas yra tikras sodo plėšrūnas, ryjantis visas nukritusias šakas ir paverčiantis jas į dirvožemiui naudingą substratą. Šiame gide patarsime, kaip išsirinkti šakų smulkintuvą, tinkamą jūsų sodui. Kam reikalingas šakų smulkintuvas? Trumpai tariant, pagrindinė smulkintuvo užduotis yra nereikalingas sodo atliekas paversti vertingu ištekliumi. Kaip tai veikia? Labai paprastai. Šakų smulkintuve esantis smulkinimo mechanizmas kritusias šakas, žievę ir kitas panašias atliekas sukapoja į smulkias skiedras, o pūvančius lapus paverčia krūvele komposto. Taip gaunama vadinamoji mulčia, kuri gali būti panaudota kaip puiki trąša sodo dirvožemiui praturtinti. Taigi, šakų smulkinimas padeda sumažinti laiko sąnaudas ir sutaupyti pinigų neperkant brangios mulčios.  Šakų smulkintuvas pravartus ne tik rudenį, kai reikia susmulkinti nuo medžių nukritusius lapus, ne tik po žiemos, kai tenka pasirūpinti vėjo nulaužytomis šakomis bei šakelėmis. Šią sodo techniką galima naudoti ir vasarą, kaip puikiu įrankiu atsikratyti išravėtomis piktžolėmis ar nužydėjusiais augalais. Šakų smulkintuvas, tai – nepakeičiamas sodo priežiūros įrankis, ypač turintiems didesnius sodus ar gyvenančius pamiškėse. Dažniausiai rinkoje pasitaiko benzininiai arba elektriniai šakų smulkintuvų modeliai. Būtent variklio tipas ir yra daugiausia lemiantis aspektas atsakant į klausimą, kaip pasirinkti šakų smulkintuvą. Elektrinis šakų smulkintuvas Privalumai. Elektriniai šakų smulkintuvų modeliai pasižymi lengvesne konstrukcija, taip pat jie gana kompaktiški, palyginus su benzininiais modeliais. Dėl to toks smulkintuvas lengviau stumdomas rankomis ir užima mažiau vietos garaže. Savaime suprantama, elektrinis šakų smulkintuvas negeneruoja jokių išmetamųjų dujų ir veikia tyliau nei benzininiai modeliai. Todėl juo galima naudotis kad ir tam pačiam garaže, svarbu, kad netoliese būtų elektros energijos šaltinis.  Trūkumai. Būtent energijos šaltinis ir yra silpniausioji elektrinio smulkintuvo vieta, kelianti tam tikrų nepatogumų. Elektrinio šakų smulkintuvo judėjimą riboja elektros laidas. Tai reiškia, kad visus lapus ar šakas tenka nutempti iki smulkintuvo, arba naudoti prailgintuvą, kas irgi nėra labai patogu. Taip pat elektriniai šakų smulkintuvai paprastai turi mažesnio galingumo variklius ir mažesnes smulkinimo talpas, leidžiančias smulkinti tik plonesnes šakas. Tad, jei jūsų sodas nėra didelis ir neplanuojate smulkintuvo tampyti po tolimas sodo kertes, elektrinis šakų smulkintuvas puikiai tiks – nereikės sukti galvos dėl kuro. Tai taip pat puikus pasirinkimas jei smulkinsite daugiausia plonesnes šakas. Benzininis šakų smulkintuvas Privalumai. Benzininiai šakų smulkintuvai yra galingesni už elektrinius, tad gali smulkinti stambesnes šakas – jam neturėtų būti baisi net pati kiečiausia mediena. Tokie smulkintuvai paprastai turi ir didesnes smulkinimo talpas, o tai leidžia užtikrinti, kad bus susmulkintos net ir gerokai stambesnės šakos, nei tai leistų elektrinis smulkintuvas. Didžiausias benzininių modelių privalumas tas, kad jiems nereikalingi jokie laidai, tokį šakų smulkintuvą galite nustumti praktiškai bet kur. Galima privažiuoti tiesiog prie smulkinimui paruoštų šakų, o ne atvirkščiai, papildomai gaišti laiką jas tempiant iki smulkintuvo. Trūkumai. Benzininis šakų smulkintuvas sunkesnis, užima daugiau vietos, veikdamas kelia didesni triukšmą, galiausiai, teršia aplinką išmetamosiomis dujomis. Jeigu jūsų sodas vienas iš didesnių ir iš visų jo pakraščių tampyti šakų nesinori, benzininis šakų smulkintuvas jums tiks labiau nei elektrinis. Tai geras variantas, jei smulkinsite ne tik lapus ar šakeles, bet ir stambesnes vėjo nulaužtas šakas. Artėjant sezonui, taipogi siūlome susipažinti su naudingais patarimais, kaip paruošti sodą pavasariui ir nuo ko pradėti: https://pigu.lt/lt/g/sodo-paruosimas-pavasariui.  Į ką dar atkreipti dėmesį renkantis šakų smulkintuvą? Talpa. Šakų smulkintuvo talpa iš esmės reiškia tai, kokio maksimalaus storio šakas įrenginys gali susmulkinti. Šis parametras varijuoja nuo 30 mm iki 100 mm ar dar daugiau.  Galia. Nuo variklio generuojamos galios priklauso kaip kokybiškai ir kokio stambumo šakos smulkintuvui nebaisios. Žinoma, kuo didesnės galios variklis – tuo didesnės elektros energijos arba benzino sąnaudos. Triukšmo lygis. Be abejo, toks įrenginys kaip šakų smulkintuvas kelią nemenką triukšmą. Tačiau gamintojai paprastai nurodo, kiek triukšmo decibelais kelia jų produktas, tad rekomenduojama visada į tai atkreipti dėmesį. Kur pigiausi šakų smulkintuvai? Išsiaiškinus kaip išsirinkti šakų smulkintuvą, belieka jį įsigyti. Šakų smulkintuvo kaina priklauso nuo įvairių faktorių: talpos, variklio tipo ir galingumo, medžiagų iš kurių jis pagamintas. Daugelis gamintojų siūlo modelius įvairiomis kainomis, atitinkančius kiekvieno individualius poreikius. Norint šakų smulkintuvą įsigyti už mažesnę kainą, galima mėginti jį pirkti ne sezono metu, pavyzdžiui vasarą, kada dėl sumažėjusios paklausos, šių įrenginių kainos galbūt šiek tiek nukrenta. Ne vienas šakų smulkinimo aparatas už prieinamą kainą siūlomas įsigyti ir el. parduotuvėje pigu.lt.

Skaityti daugiau
5/5
2022 03 04

Kaip pasirinkti gyvatvorių žirkles?

Gyvatvorės labai dažnai puošia mūsų kiemą ar sodą – jų dėka galime sukurti dar žavesnę ir privatesnę aplinką. Tačiau tam, kad šie augalai iš tiesų būtų dailūs, būtina juos nuolat formuoti ir pakirpti. Šiam tikslui į pagalbą neretai pasitelkiamos gyvatvorių žirklės, leidžiančios tokį darbą atlikti kur kas efektyviau. Nusprendę įsigyti tokį prietaisą, susipažinsite su plačia jų įvairove – tam, kad išsirinktumėte geriausią, teks apgalvoti kelis svarbius niuansus. Gyvatvorių žirklių tipas Šių prietaisų tipai skirstomi pagal jų maitinimo tipą – rinkoje šiuo metu sutinkami tokie variantai:  Rankinės gyvatvorių žirklės. Tai – pakankamai pigūs mechaniniai įrankiai, kuriuos geriausia pasitelkti nedideliems plotams ir viengubiems krūmams. Pasitelkę juos, galėsite pakankamai tiksliai suteikti augmenijai norimą formą. Tačiau jei plotai bus didesni, o krūmai – stambesni, verčiau rinktis kito tipo modelius, kadangi darbuodamiesi užtruksite daugiau laiko, o kai kurios šakos gali būti neįveikiamos.       Elektrinės gyvatvorių žirklės. Su tokiais prietaisais galėsite įveikti vidutinio dydžio gyvatvorių plotus. Šios žirklės yra ganėtinai nesunkios, darbas vyksta tyliai, o proceso metu neišskiriami aplinkai kenkiantys dūmai. Be to, jos yra pakankamai galingos, jog įveiktų net ir storesnes šakas. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad norint patogiai dirbti su tokiais prietaisais, reikia pasirūpinti ir elektros energijos šaltiniu. Jei lizdo netoliese nėra, ši užduotis gali šiek tiek apsunkti, tačiau ši problema dažnai sprendžiama pasitelkus prailgintuvą.       Akumuliatorinės gyvatvorių žirklės. Šie prietaisai ypač praverčia tais atvejais, kai netoliese nėra elektros energijos šaltinio ar reikia krūmus patrumpinti ne taip lengvai prieinamose vietose, tarkim, netoli sienos ar arčiau žemės. Jos veikia tyliai ir gali įveikti didesnius krūmus ar šakas, tačiau darbus šiek tiek riboja ribotas akumuliatoriaus veikimo laikas. Jei darbų nėra daug, tokio trūkumo nepastebėsite, tačiau jeigu gyvatvorių plotai yra didesni, tai nebus pats geriausias pasirinkimas. Benzininės gyvatvorių žirklės. Tai – galingiausias šių prietaisų tipas, kuris leis įveikti net ir didelius gyvatvorių plotus ir nesunkiai susitvarkys su storesnėmis šakomis. Jei gyvatvorių plotai yra dideli, darbai klostysis itin efektyviai. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, jog tokie prietaisai yra triukšmingesni ir gerokai sunkesni, tad pravartu iš anksto įvertinti ir savo fizinį pajėgumą. Kitos svarbios ypatybės Apsisprendus dėl gyvatvorių žirklių tipo, reikės apgalvoti dar kelis svarbius niuansus: Galingumas. Aukštesnis galingumas yra reikalingas didesniems ir sudėtingesniems pjovimo plotams. Jeigu ketinate trumpinti plonesnius augalus ir jų nėra itin daug, tikrai nebūtina rinktis aukščiausius parametrus turinčio modelio, tačiau jeigu šakų daug ir jos storesnės, tvirtas ir galingas prietaisas užtikrins darbų efektyvumą. Pjovimo dalies ilgis. Šiuo atveju ir vėlgi svarbu atsižvelgti į tai, kokie darbai Jūsų laukia. Jei plotai nėra dideli, tačiau norisi ypatingo tikslumo, verčiau rinktis trumpesnę pjovimo dalį turinčius, kompaktiškesnius prietaisus. Tačiau jei gyvatvorė yra ilga ir norisi ją patrumpinti kuo efektyviau, labiau liksite patenkinti tais modeliais, kurie vienu kartu gali nupjauti didesnį jos plotą.  Juostos ilgis. Nuo šio aspekto priklausys tai, kaip aukštai esančias šakas galėsite patrumpinti be papildomos pakylos. Tiesa, prie žirklių juostos ilgio reikėtų pridėti ir Jūsų iškeltų rankų ilgį – tuomet rezultatai bus tikslesni. Jei darbus didesniame aukštyje norite atlikti be kopėčių, verta pagalvoti apie teleskopines gyvatvorių žirkles: su tokiais modeliais patogiai pasieksite net ir sunkiau prieinamas vietas. Svoris. Šis niuansas turi įtakos žirklių naudojimosi patogumui. Tikėtina, kad ilgiau laikydami sunkesnius modelius rankose, greičiau pavargsite ar nebesugebėsite išlaikyti tikslumo. Tuo tarpu su lengvesniais modeliais dirbti bus lengviau, tačiau ne visi jie galės pasiūlyti maksimalų galingumą. Visgi, tai labai priklauso nuo Jūsų fizinių galimybių – būtent jas ir turėtumėte įvertinti. Papildomos galimybės. Šie prietaisai gali pasiūlyti ir papildomų privalumų, užtikrinsiančių darbų saugumą ar komfortą. >Ergonomiška rankena, apsauga nuo smūgių, reguliuojamas pjovimo kampas, komplektacijoje esantis diržas, nerūdijančio plieno ašmenys– tai tik keletas tokių variantų, tačiau susipažinę su įrankių aprašymais, jų surasite ir daugiau. Pagalvokite, kuriuos iš jų galėsite pritaikyti praktiškai. Atsižvelgę į visus šiuos niuansus, lengvai atrasite būtent Jūsų sodui geriausiai tinkančias gyvatvorių žirkles. Rinktis tikrai yra iš ko – svarbiausia gerai žinoti savo poreikius.

Skaityti daugiau
4.9/5
2021 04 01

Kaip išsirinkti kultivatorių

Laukiant šiltojo sezono, po truputį pradedame užsiimti visais lauko darbais ir sodininkyste. Jei ketinate paruošti žemę gėlynui ar daržui, tuomet Jums tikrai prireiks kultivatoriaus. Tik susipažinę su kultivatoriais ir jų galimybėmis galėsite išsirinkti Jūsų poreikius atitinkantį įrenginį. Ką daro kultivatorius ir kam jis reikalingas? Retas kuris šiais laikais nežino, kas yra kultivatorius – šie įrenginiai vis dažniau pasirenkami žemės apdirbimui. Kultivatoriai plote, kuriame ketinama sodinti, puikiai išpurena dirvą, augimo metu pašalina nepageidaujamas žoles ir į dirvą įmaišo kompostą. Žemės purenimui kultivatoriai naudoja metalinius ašmenis. Po tokių „procedūrų“ žemė galutinai paruošiama apsodinimui. Tiems, kurie ruošiasi auginti tik kelias lysves mėgstamų produktų ar ketina apsiriboti tik vienu gėlynu, šį prietaisą gali atstoti kastuvas ir kauptukas. Tačiau jeigu žemės, su kuria ketinate dirbti, plotas siekia 10 arų ar tiesiog norite pasaugoti nugarą, su kultivatoriumi tokius darbus atliksite ir efektyviau, ir patogiau. Koks kultivatorius geriausias? Apsisprendę, kad šis įrenginys Jums bus reikalingas, susipažinsite su plačia jų įvairove – tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius pasirinkimo kriterijus. Kultivatoriaus tipas Galima rinktis iš benzininių arba elektrinių (laidinių arba įkraunamų) modelių. Kiekvienas iš jų gali pasiūlyti skirtingas ypatybes: Benzininiai kultivatoriai. Tokie įrenginiai labiausiai praverčia tuomet, kai žemės plotas yra toliau nuo „civilizacijos“ – turėdami šį kultivatorių, nebūsite apriboti jokiais laidais. Tokio tipo įrenginiai dažniausiai galės pasiūlyti ir didesnį svorį, tačiau jų priežiūrai taip pat reikės skirti daugiau dėmesio: reguliariai turėsite pakeisti alyvą bei stebėti žvakių ir oro filtrų būseną. Kai kurie benzininiai modeliai turi priedą (perkamas atskirai), kuris leis užvesti mašiną netraukiant droselio. Elektriniai kultivatoriai. Šio tipo įrenginiai yra lengvesni, dažnu atveju – pigesni ir reikalaujantys gerokai mažiau priežiūros. Būtent dėl šių ypatybių juos dažniausiai rekomenduojama rinktis maždaug 10 arų žemės plotams, esantiems gan netoli elektros šaltinio. Naudojant nuo elektros lizdo maitinamą kultivatorių reikalingas pakankamai ilgas laidas. Vadovaukitės gamintojo rekomendacijomis ilgintuvų naudojimui ir patarimais, kaip saugiai naudoti elektros laido ilgintuvus. Užvedamas elektra kultivatorius yra patogus, nes nereikės tampyti už droselio, kad jis užsivestų. Įkraunami kultivatoriai. Šio tipo įrenginiai rekomenduotini mažesniems plotams ir neilgiems darbams, kadangi priešingu atveju ilgai užtruksite iš naujo juos įkraudami. Toks kultivatorius taip pat neapribos Jūsų laidais, tačiau dėl nedidelio jo svorio nepatartina jo rinktis sunkiam ir molingam dirvožemiui. Atsižvelkite ir į variklio tipą: Dvitakčiai varikliai  veikia su benzino / tepalo mišiniu. Keturtakčiams varikliams nereikia maišyti kuro su tepalu. Galia Kuo galingesnis bus kultivatorius, tuo efektyviau susidorosite su šiais darbais. Renkantis paprasčiausia atsižvelgti į žemės plotus: jei jie neviršija 10 arų, efektyviam apdirbimui pilnai pakaks 1-3,5 AG galingumo, o didesniems plotams atitinkamai reikėtų 3,5-5 AG siūlančius įrenginius. Darbinis plotis Ši specifikacija leidžia apskaičiuoti, kiek kartų tame pačiame sklype turėsite vaikščioti, kad apdirbtumėte visas lysves – savaime suprantama, kad platesnį darbinį plotą apimantis kultivatorius paspartins Jūsų darbus. Šiuo atveju ir vėlgi reikėtų atsižvelgti į savo sklypą: itin mažam darželiui pakaks ir 30 centimetrų, tuo tarpu labai didelių daržų savininkams vertėtų pagalvoti apie įrenginius, apimančius ne mažiau kaip 50 centimetrų žemės ploto. Būtent pusė metro yra laikoma optimaliausiu variantu, puikiai tinkančiu vidutinio dydžio sklypams. Atsižvelkite ir į frezų skaičių: kuo jų daugiau, tuo didesnis bus apdirbimo plotas. Vis dažniau galima pastebėti modelių, suteikiančių galimybę keisti frezų skaičių, taip pritaikant vis kitokį darbinį plotą skirtingoms situacijoms. Arimo gylis Šis niuansas nusako, kaip giliai kultivatorius galės įsiskverbti į dirvožemį: Prietaisai, pasiekiantys iki 15 cm, tiks dirvai su augalais, turinčiais mažas šaknis: kai kurių rūšių gėlėms, braškėms, česnakams, salotoms ir t.t. 15-20 cm gylio prireiks kietesnei dirvai ir giliau į žemę prasiskverbiantiems sodiniams, tokiems kaip bulvės, morkos, burokai ir t.t. 30-35 cm gylio reikės tuomet, jei dirva ilgą laiką nebuvo kultivuojama ir joje yra nemažai piktžolių. Taip pat jį pritaikysite augalams su itin stipriomis šaknimis. Judėjimo kryptis Priekiniai kultivatoriai (kurių darbinė dalis yra priekyje) padeda atlikti dažniausius darbus: nuravėti, paruošti dirvą sodinimui, tręšimui. Tinkami mažiems ir vidutinio dydžio plotams. Šių kultivatorių darbinė dalis padeda mašinai judėti pirmyn. Kai kuriuose modeliuose noragėliai gali suktis ir pirmyn ir atgal. Galiniai kultivatoriai (kurių darbinė dalis yra gale) vedami priverstiniu būdu. Šie kultivatoriai tinkamiausi dideliems plotams. Jų darbinė dalis gali suktis į priekį ir taip puikiai dirbti vagose: jas kultivuoti, šalinti nepageidaujamas žoles, kompostuoti arba, sezono pabaigoje, darbui likusioje produkcijoje. Galiniai kultivatoriai taip pat gali turėti priešinga kryptimi besisukančius noragėlius, kurie sukasi į priešingą pusę nei kultivatoriaus ratai. Priešinga kryptimi besisukantis mechanizmas turi daugiau jėgos išpurenti kietą žemę ir gali kasti giliau. Kai kurių priekinių kultivatorių mechanizmas gali suktis į abi puses, tad galėsite išsirinkti sukimosi kryptį pagal poreikį. Svoris Nuo šio aspekto priklausys tai, su kokio tipo dirvožemiu pavyks susitvarkyti. Minkštai žemei pakaks lengvesnio prietaiso, tačiau jeigu ruošitės apdirbti molingą, sunkiai įdirbama dirvą, reikėtų dairytis kaip įmanoma daugiau sveriančių modelių. Šiuo metu prekyboje galima rasti net ir 50kg sveriančių kultivatorių, kurie padės įveikti net ir pačius įnoringiausius žemės plotus. Papildomos ypatybės Rinkdamiesi kultivatorių neapsiribokite vien jo paskirtimi. Atsižvelkite ir į tai, kokias papildomas savybes jis turi: Atbulinė eiga suteiks didesnes mobilumo galimybes. Pneumatinis ratų mechanizmas suteiks išskirtinį manevringumą ir trauką. Jėgos perdavimo mechanizmas (PTO),  galimas tik kai kuriems galiniams kultivatoriams, varikliui leidžia perduoti jėgą su žeme kontaktuojantiems mechanizmams. Taip pat verta pagalvoti ir apie papildomus priedus, dar labiau išplėsiančius jų galimybes. Bulvių kasamoji, plūgas, vagotuvas – tai tik keli priedai, kuriuos šiuo metu galima atrasti prekyboje. Apgalvoję visus šiuos aspektus, daug lengviau nuspręsite, kuris kultivatorius labiausiai pasitarnaus Jūsų situacijoje. Kai asortimentas toks platus, nesunku šį įrenginį pritaikyti savo poreikiams – tereikia juos tiksliai apsibrėžti.

Skaityti daugiau
4.3/5
2020 01 30

Žolės trimeriai: pasirinkimo patarimai

Tie, kurie turi sodą ar kiemą, ne tik gali mėgautis laisvalaikiu gryname ore, bet ir privalo pasirūpinti tvarkinga aplinka ir žolės priežiūra. Šiam tikslui gali būti pasitelkiamos ne tik žoliapjovės, bet ir ne mažiau dėmesio susilaukiantys trimeriai. Šį kartą aptarsime jų pranašumus ir svarbiausius kriterijus, kuriuos pravartu apgalvoti prieš perkant šį įrenginį. Trimeris: kas tai? Trimeris – tai sodo įrenginys, skirtas žolės ir krūmų patrumpinimui. Būtent dėl antrosios savo suteikiamos galimybės toks prietaisas dar yra žinomas ir kaip krūmapjovė. Nors jo veikimo principas iš esmės panašus į visiems dar geriau pažįstamas žoliapjoves, skirtumas tas, kad trimerį pjovimo metu reikia laikyti rankose. Dėl to išryškėja ir tam tikri šių įrenginių trūkumai bei pranašumai. Kas geriau – trimeris ar žoliapjovė? Nors ir skirta labai panašiems darbams, iš tiesų ši sodo technika yra pritaikyta ganėtinai skirtingoms situacijoms. Paprastą žoliapjovę geriausia naudoti lygesniuose ir didesniuose plotuose – jos stūmimas neapkrauna fiziškai, o didesnis funkcionalumas (pavyzdžiui, žolės surinkimas) dar labiau supaprastina šiuos darbus. Visgi, tais atvejais, kai reikalingas didesnis mobilumas ir manevringumas, be trimerio dažniausiai nepavyksta apsieiti – šis įrenginys dažniausiai pirmauja šiose situacijose: - Kai reikia nutrumpinti žolę, esančią aplink patvorius, akmenis ar augalus; - Kai norima nupjauti sustabarėjusias žoles, o galbūt – net ir nedidelius krūmus ar medelius; - Bet kuriuo kitu atveju, kai reikia pasirūpinti sudėtingiau prieinamose vietose augančia veja. Kokį trimerį pirkti? Apsisprendus, kad žolės trimeris visgi bus reikalingas, susipažinsite su gausia jų įvairove – tuomet turėtumėte atsižvelgti į kelis pasirinkimo aspektus. Tipas Egzistuoja net trys skirtingos trimerių rūšys: Elektriniai. Tai lengvi, ganėtinai tylūs, aplinkos neteršiantys įrenginiai, kurie turi vieną trūkumą – gerokai darbinius plotus apribojantį laidą. Toks trimeris labiausiai tiks tuomet, jeigu nedidelius žolės pjovimo darbus atliksite pakankamai arti elektros šaltinio. Be to, elektriniai prietaisai nenustebins įspūdingu galingumu. Akumuliatoriniai. Panašiai