Naudingi patarimai

Santechnika, remontas, šildymas

Kokį šildytuvą rinktis?

Įprastai, apie šildytuvus daugelis susimąsto tik tada, kai prasideda vėsūs orai, o namuose tampa šalta ir nejauku. Kada tenka pasirinkti ir nuspręsti koks radiatorius geriausias, kyla nemažai klausimų. Tepalinis radiatorius ar konvekcinis? Kuo ypatingas infraraudonųjų spindulių šildytuvas? Ar pasirinktas prietaisas bus pakankamai galingas sušildyti kambarį? Į šiuos ir kitus klausimus išsamiai atsakysime straipsnyje.  Kas yra konvekcinis radiatorius? Konvekcinis šildytuvas, tai šildytuvas veikiantis oro konvekcijos srovėmis, cirkuliuojančiomis per prietaiso korpusą ir per jo kaitinimo elementą. Konvekciniuose šildytuvuose naudojami atviri, ypač lengvi kaitinimo elementai. Vėsus oras paimtas iš patalpos apačios, liesdamasis su įkaitusiomis dalimis sušyla ir natūraliai kyla į viršų. Svarbu prisiminti, jog ant šio tipo radiatorių negalima nieko džiovinti ar jo apkrauti drabužiais.  Pagrindiniai privalumai yra:  Greitai sušildo patalpą; Lengvai montuojasi arba pasistato ant specialių kojelių; Nešiojami šildytuvai pakankamai lengvi, todėl juos galima perkelti iš vieno kambario į kitą; Didžioji dalis konvekcinių šildytuvų turi termostatus, todėl galėsite lengvai kontroliuoti kambario temperatūrą. Kokie yra tepaliniai radiatoriai? Jie savo forma primena standartinius, senesnės statybos daugiabučiuose naudotus radiatorius. Tepalinio radiatoriaus forma leidžia šiltam orui geriau cirkuliuoti ir pasiskirstyti po patalpą. Įrenginio viduje kaista specialus silikono tepalas. Šio užpildo dėka, radiatorius lėčiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl net ir atjungus jį iš elektros, galėsite ilgiau mėgautis skleidžiama šiluma. Specialistams gana dažnai tenka išgirsti klausimą: ar saugus tepalinis radiatorius? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Šildytuvas niekada neįkaista labai stipriai, todėl net ir netyčia prie jo prisilietus nenusideginsite. Taip pat, ant jo galima džiovinti rūbus.  Pagrindiniai privalumai yra: Neįkaista labai stipriai, todėl nėra galimybės nusideginti, taip ypač svarbu turint mažų vaikų; Atjungus iš elektros, tepalinis radiatorius dar kurį laiką išlieka šiltas; Galima transportuoti iš vieno kambario į kitą; Pigesni nei kiti šildytuvai; Turi termostatą temperatūros kontroliavimui; Kai kurie modeliai turi apsaugą nuo perkaitimo, todėl yra ypač saugūs; Tinka apšildyti dideles patalpas.  Kas yra infraraudonųjų spindulių radiatoriai? Infraraudonųjų spindulių šildytuvai pripažinti vienais ekonomiškiausių. Jie veikia šildydami žmones ir daiktus, o ne patį orą. Tokie radiatoriai sukuria energijos spindulius, kurie virsta šiluma tik tada, kai jie atsitrenkia į objektus. Puikus infraraudonųjų spindulių šildytuvo pavyzdys – saulė. Net ir šaltą dieną, stovėdami lauke ten kur jus pasiekia saulės spinduliai jausite šilumą, tuo tarpu atsistojus šešėlyje – šilumos nebejausite.  Pagrindiniai privaluma yrai: Paprastai montuojasi arba pasistato ant specialių kojelių; Termostatas palaiko pageidaujamą temperatūrą; Ekonomiškas; Skleidžiama šiluma patenka tiesiai ant sienų, grindų ir lubų; Tokie šildytuvai ypač patogūs patalpose su aukštomis lubomis; Ypač kompaktiški ir lengvi; Skirta zoniniam, papildomam patalpų šildymui; Tinkamas naudoti net lauke.  Tepalinis radiatorius ar konvekcinis? Vieni populiariausių šildytuvų vis tik išlieka konvekciniai ir tepaliniai. Tad kurį išsirinkti? Pagrindinis skirtumas – jų veikimo principas.  Kaip ir minėjome straipsnio pradžioje, tepaliniai radiatoriai turi elementą, kuris šildo skystį viduje. Paprastai tai yra šiluminė alyva, kuri nedega, tačiau perduoda šilumos energiją. Tai savo ruožtu sušildo prietaiso paviršių. O nuo jo sušyla ir kambarys.  Tuo tarpu konvektoriai šildo patalpą su viduje esančiu elementu. Šildymo elementui konvekciniuose šildytuvuose paprastai naudojama varžos viela, keramika, šiluminis skystis arba metalinės ritės. Elementas gamina karštą orą, kuris kyla iš radiatoriaus ir šildo patalpą.  Konvekciniai šildytuvai įprastai įkaista greičiau, todėl greičiau sušyla ir pati patalpa. Tačiau pravėrus langą, arba prietaisą išjungus, šiluma labai greitai išsivėdina. Tepaliniams radiatoriams įšilti reikalingas ilgesnis laikas, tačiau juos atjungus iš elektros, šildytuvas dar kurį laiką palaikys šilumą kambaryje.  Apibendrinant, norėtume išskirti keletą savybių, į kurias turėtumėte atkreipti dėmesį perkant bet kokio tipo šildytuvą. Pirmiausia išsiaiškinkite kiek vatų turi jus dominantis šildytuvas. Kuo daugiau vatų, tuo didesnė galia, o tai reiškia daugiau šilumos, bet tuo pačiu ir didesnes eksploatavimo išlaidas. Nepamirškite pasidomėti ir tokiomis funkcijomis kaip šilumos nustatymas (jis padės valdyti šilumos lygį), termostatas (galėsite reguliuoti temperatūrą, taip sumažinsite šilumos energijos eikvojimą), apsauginis atsijungimas prietaisui apsivertus (jei perkate pastatomą radiatorių, tai ypač aktualu). Jei dar neapsisprendėte kokį tiksliai įrenginį pasirinkti, galite pasidomėti ir elektriniais radiatoriais, kurie ypač tinka mažoms patalpoms. 

3/5
2020 08 19

Kokį gyvatuką rinktis?

Gyvatukas – gana įprasta įranga vonios kambariui. Priklausomai nuo jo tipo, galios bei dydžio, jis gali ne tik džiovinti rankšluosčius, tačiau ir sušildyti patalpą. Gerai šildomoje ir vėdinamoje patalpoje nesikaupia drėgmė ir pelėsis, nėra šalta išlipti iš dušo net ir žiemos metu. Tačiau koks gyvatukas geresnis? Kokie yra jų tipai bei kaip pasirinkti gyvatuką, kad jis tikrai atliktų savo funkcijas 100 procentų? Į šiuos ir kitus dažniausiai kylančius klausimus atsakome straipsnyje. Kas yra gyvatukas?  Klasikinis ir turbūt visiems geriausiai žinomas savo išvaizda, yra gyvatėlės arba dar kitaip vadinamo zigzago ar S formos gyvatukas. Jie vonios kambariuose montuojami jau labai seniai. Tačiau dabar rinkoje galima rasti pačių įvairiausių formų, dydžių bei spalvų įrenginių. Pagal šilumos šaltinį, gyvatukai yra skirstomi į tris tipus: Karšto vandens (jis šildomas karštu vandeniu iš namo šildymo sistemos); Kombinuotas (jis gali būti šildomas tiek elektra, tiek karštu vandeniu); Elektrinis (šildymui naudojama elektra).  Įprastai, senesnės statybos butuose, karšto vandens cirkuliacijai palaikyti yra įrengti karšto vandens vamzdynai. Būtent todėl, vonios kambaryje yra galimybė įrengti gyvatuką šildomą karštu vandeniu. Naujesnės statybos butuose, karšto vandens cirkuliacijai įprastai įrengiama atskira linija skirta tik karšto vandens tiekimui. Dėl šios priežasties, paprastų karšto vandens prietaisų įrengti nėra galimybės.  Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokiai šildymo sistemai jis yra pritaikytas. Išskiriamos dvi, atviro ir uždaro tipo šildymo sistemos. Gyvatukas su atvira sistema šildo apvalius metus. Viduje esantis vanduo yra nuolat papildomas, kai tik naudojatės karštu vandeniu. Uždaroje šildymo sistemoje, karštas vanduo įprastai ruošiamas vandens šildytuvuose. Gyvatukai su uždaro šildymo sistema šildo tik šaltuoju sezonu, kuomet yra įjungtas šildymas. Šildymo sezonui pasibaigus jis atvės, nebent įmontuosite specialių kaitintuvą.  Taigi trumpai apibendrinant, jei gyvenate senos statybos bute, kuriame yra centralizuota šildymo sistema – pagrindinis jūsų pasirinkimas yra S formos gyvatukas. Jei gyvenate naujesnės statybos bute, su uždara šildymo sistema, galite rinktis bet kokio tipą. Kaip veikia karšto vandens gyvatukas? Karšto vandens gyvatuko veikimas ypač paprastas. Kiekvieną kartą atsukus karštą vandenį vonios kambaryje, į jį priteka naujo karšto vandens, todėl jis yra šiltas arba netgi karštas. Pasibaigus šildymo sezonui įrenginys taip pat nustoja šildyti.  Kaip veikia kombinuotas gyvatukas? Kombinuoti gyvatukai ypač populiarūs dėl dvejopo savo veikimo būdo. Šaltuoju metu laiku, jis šyla nuo centralizuotos šildymo sistemos, tuo tarpu vasaros metu, pajungus specialų teną – nuo elektros. Įsigijus būtent tokį, galėsite mėgautis autonomija ir kada prireikus jį tiesiog atjungti. Tiesa, būtent šio tipo gyvatukai yra brangesni lyginant su elektriniais ar šildomais karštu vandeniu.  Kaip veikia elektrinis gyvatukas? Specialūs kaitinimo elementai šildo aliejų esantį prietaiso viduje ir taip palaiko reikiamą temperatūrą. Pajungimas į elektros lizdą gali būti išorinis arba vidinis. Pasirinkus su išoriniu pajungimu, jį galėsite pritvirtinti prie sienos ir pajungti į elektros lizdą su laidu. Vidinis gyvatukas jau turėtų būti pajungtas dar prieš pradedant apdailos darbus vonios kambaryje, nes laidai pasislepia po tinku. Jei renkatės būtent elektrinį, atkreipkite dėmesį ar jis turi specialų valdiklį. Kai kurie turi tik įjungimo ir išjungimo mygtuką, arba juos paprastai reikia ištraukti iš elektros lizdo, tuo tarpu brangesniuose jau galima reguliuoti temperatūrą. 3 dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos: Kokį gyvatuką rinktis? Gana dažnai, renkantis yra neatsižvelgiama į būsto tipą, šildymo būdą bei jau sumontuotas sistemas. Plačiau nepasidomėjus, pasirenkamas per mažos arba kaip tik per didelės galios gyvatukas. Pirmiausia turite apsispręsti ar jis atliks tik rankšluosčių džiovinimo funkciją ar turės ir apšildyti patalpą. Specialistai pataria vadovautis tokiu skaičiavimu: 1 kv. m. kambariui – 100 W galingumo prietaisas. Tiesa ir čia nereikia aklai vadovautis paskaičiavimu. Jei vonioje įrengtos šildomos grindys užteks ir žymiai silpnesnio gyvatuko, jei jis bus skirtas tik rankšluosčių džiovinimui – pakaks ir 40 W/kv. m.  Taip pat svarbu išsirinkti tokį įrenginį, kuris tiktų jūsų namo šildymo sistemai. Kai kurie gali būti jungiami tiek į atvirą karšto vandens sistemą, tiek į uždarą centrinio šildymo sistemą ar šildomi elektra. Tuo tarpu kai kurių negalima jungti į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą (daugiabučiuose namuose), todėl jie gali būti naudojami tik su elektriniu kaitinimo elementu arba uždaroje sistemoje (individualiame name). Kokį elektrinį gyvatuką pirkti? Renkantis atkreipkite dėmesį ar jis turi šildymo padėtis. Jei norite tiesiog elektra šildomo prietaiso, galite rinktis paprastesnį variantą – gyvatuką su įjungimo ir išjungimo mygtuku. Jei norite reguliuoti temperatūrą – rinkitės turintį keletą šildymo padėčių. Taip pat pasidomėkite kaitintuvo elektrosaugos klase. Nuo šios klasės priklausys ar jį bus galima montuoti itin drėgnose patalpose bei koks atstumas privalo būti išlaikytas nuo dušo kabinos, vonios ar kriauklės krašto. Ar elektriniai gyvatukai sunaudoja daug elektros? Priešingai nei daugelis mano, elektriniai gyvatukai sunaudoja pakankamai mažai elektros.  Koks yra gyvatuko pajungimas? Pajungimo būdai skiriasi priklausomai nuo to, kokio tipo gyvatuką planuojate montuoti. Bene lengviausiai montuojami yra elektriniai. Kaip sumontuoti elektrinį gyvatuką: Markeriu pažymėkite ant sienos taškus laikiklių tvirtinimui; Išgręžkite tinkamo diametro, 4 cm gylio skylutes. Įstatykite į skyles plastikinius kaiščius. Pritvirtinkite laikiklius prie sienos. Jungčių pagalba prijunkite gyvatuką prie šildymo sistemos. Varžtais pritvirtinkite prietaisą prie laikiklių. Nors elektrinį gyvatuką pajungti gana paprasta, kombinuoto pajungimas vis tik pareikalaus specifinių žinių. Tam, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai, rekomenduojame montavimą vis tik patikėti profesionalams. Nepamirškite, jog tiems kurie gyvena daugiabučiuose, norint atlikti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtų sistemų remontą, teks informuoti daugiabutį prižiūrintį asmenį.  Apibendrinant, galima paminėti 3 pagrindinius dalykus, kurie padės išsirinkti. Pirmiausia, tiksliai sužinokite kokie gyvatuko tipai tinka pagal jūsų namo šildymo sistemą. Antra, jei galite rinktis, nuspręskite kokio tipo – elektrinį, karšto vandens ar kombinuoto šildymo gyvatuką norite įsigyti. Paskutinis žingsnis – išsirinkite dizainą. 

4.3/5
2020 08 18

Kaip nuorinti radiatorius?

Atėjus šildymo sezonui, gana dažnai ieškoma priežasčių kodėl nešyla radiatorius. Atsakymas paprastas – įstrigęs oras įrenginio viduje sustabdo šilto vandens cirkuliaciją, todėl jis nešildo pilnu pajėgumu. Jei taip nutiko ir jūsų namuose, vienintelė išeitis yra prietaiso nuorinimas. Kaip tai atlikti teisingai skaitykite straipsnyje.  Kodėl reikia nuorinti radiatorius? Įrenginio viduje įstrigus orui, šildymo sistema neveikia efektyviai, todėl galite pajusti, kad kambariai neįšyla taip kaip anksčiau. Bandant pasiekti norimą kambario temperatūrą, tikėtina jog radiatorius atsuksite stipriau, o dėl to padidės ir sąskaita už šildymą. Jei norite jog jie šildytų veiksmingai, reguliarus nuorinimas tiesiog būtinas.  Kaip nuorinti radiatorius bute? Nors gali pasirodyti, kad tai gana paprastas ir nesunkus darbas, vis tik reikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių. Tinkamai atlikus nuorinimą, galėsite mėgautis tyla, mažesnėmis šildymo sąskaitomis bei šiltais ir jaukiais namais.  6 pagrindiniai nuorinimo žingsniai:  1. Įvertinkite kur yra reikalingas nuorinimas. Kada reikia nuorinti radiatorius? Tai galima suprasti iš keleto požymių: Sklinda neįprasti garsai primenantys čiurlenimą arba šnypštimą.  Įjungus šildymą kambaryje vis tiek vėsu. Liečiant sieneles kai kurios vietos yra šaltos (būtent ten ir yra susikaupęs oras). 2. Įjunkite šildymą.  Pirmiausia turite įjungti šildymą. Įrenginys turi visiškai sušilti. 3. Išjunkite šildymą. Tai ypač svarbus žingsnis, neišjungus šildymo ir atliekant nuorinimą iš radiatorius gausiai ims plūsti vanduo.  4. Pasiruoškite šluosčių Nuorinant, iš radiatoriaus išbėgs šiek tiek vandens, todėl rekomenduojame pasiruošti rankšluosčių vandeniui sugerti. 5. Atidarykite išleidimo vožtuvą. Radiatoriaus šone rasite vožtuvą. Priklausomai nuo modelio, įkiškite į vožtuvą radiatoriaus raktą arba įstatykite į specialų griovelį atsuktuvą.  6. Išleiskite orą. Sukite vožtuvą prieš laikrodžio rodyklę. Pakaks pasukti vos pusę apsisukimo, neatidarykite vožtuvo pilnai. Būkite atsargūs, nes oras išeinantis iš radiatoriaus gali būti karštas. Orui pradėjus išeidinėti girdėsite švilpimo garsą. Kai radiatorius bus nuorintas, pradės lašėti vanduo. Tuomet greitai užsukite vožtuvą pagal laikrodžio rodyklę.  Atsakymai į 3 dažniausiai kylančius klausimus: 1. Kas turi nuorinti radiatorius?  Įprastai tai atlieka patys gyventojai, tačiau jei jūsų namą prižiūri įmonė, galite kreiptis pagalbos į namą prižiūrintį administratorių.  2. Kodėl šnypščia radiatorius? Viduje įstrigęs oras skleidžia triukšmą, savotišką čiurlenimą. Norint to išvengti, rekomenduojama bent kartą per metus nuorinti radiatorius, net ir tada jei jie veikia tinkamai.  3. Kaip išvalyti radiatorius? Tarpeliuose besikaupiančios dulkės ne tik nehigieniška, tačiau gali sukelti ir alergines reakcijas, ypač prasidėjus šildymo sezonui. Rekomenduojame bent kartą per mėnesį su plonu siurblio antgaliu nusiurbti tarpą esantį tarp prietaiso ir sienos. Tuomet, sausa šluoste nuvalykite visas lengviau prieinamas vietas. Kai kuriems radiatoriams įmanoma nuimti ir groteles esančias viršuje ir apačioje. Jei jas nuimti įmanoma, tuomet su buteliams plauti skirtu šepetėliu pasistenkite surinkti kuo daugiau dulkių iš tarpelių. Valant nerekomenduojame naudoti chemijos, nes ji gali pažeisti viršutinį sluoksnį, taip pat paskatinti rūdžių atsiradimą.  Apibendrinant, galima paminėti 3 dalykus dėl kurių svarbu nuorinti savo radiatorius. Pirmiausia, šildymas bus veiksmingesnis ir galėsite mėgautis šiltais namais bei sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Antra, namuose bus tylu, nesigirdės šnypštimo ar čiurlenimo garsų. Trečia, nenuorinti įrenginiai išbalansuoja viso daugiabučio šildymo sistemą, todėl šilumą atimate ne tik iš savęs, bet ir iš kaimynų.

4.7/5
2020 08 10

Vidaus durys – 5 svarbiausi pasirinkimo niuansai

Vidaus durys neabejotinai yra vienos svarbiausių namų jaukumą nulemiančių detalių. Visgi, nors šie gaminiai ir neturi būti tokie tvirti ir atsparūs kaip laukui pritaikyti modeliai, renkantis neužtenka atsižvelgti vien tik į jų išvaizdą. Norėdami išsiaiškinti, kokios vidaus durys geriausios, turėtumėte apgalvoti kelis svarbiausius aspektus – būtent juos šį kartą ir aptarsime. Dydis Tai kone pats svarbiausias kriterijus, nulemsiantis ir paprastą montavimą, ir patogų naudojimą. Tam, kad pasirinktumėte tinkamą variantą, reikia išmatuoti angos plotį, aukštį ir sienos storį. Jei grindys dar nėra sudėtos, matuodami aukštį, nepamirškite įtraukti ir šio skaičiaus. Tarpas tarp staktos ir sienos turėtų siekti maždaug vieną centimetrą. Tais atvejais, kai anga dar tik formuojama, gyvenamuosiuose kambariuose reikėtų palikti ne siauresnį nei 80 centimetrų tarpą, o svetainės durų plotis galėtų siekti 0,9-1 metro plotį.  Varstymo būdas Vidaus kambario durys gali būti atidaromos arba stumdomos. Pirmasis variantas – standartinis pasirinkimas, vis dar dominuojantis daugelyje interjerų. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie gaminiai gali atsidaryti arba į vidų, arba į išorę – sprendimas priklauso nuo to, kiek laisvos vietos yra atitinkamose erdvėse. Įsitikinkite, jog atvertos durys nesirems į kitus daiktus ir nekliudys praėjimo – pagal tai ir pasirinksite jų varstymo kryptį. Sulankstomos vidaus durys gali pasiūlyti ir daugiau privalumų – jos patinka tiems, kurie ieško šiek tiek nestandartiškų, tačiau praktiškų sprendimų. Suskleistos jos nereikalauja daug kambario erdvės ir puikiai įsilieja į patalpos interjerą. Tokios durys tyliai varstosi, neužsidaro nuo skersvėjo ir netampa skaudžia kliūtimi aplinką tyrinėjančioms jaunesnėms Jūsų atžaloms. Gamybos medžiagos Ar durys bus geros, galima spręsti pagal tai, iš kokios medžiagos jos yra pagamintos. Šiuo metu rinkoje dominuoja tokie variantai: Medžio masyvas. Tokios durys nustebins išskirtiniu ilgaamžiškumu. Ši medžiaga garsėja tvirtumu ir patikimumu, o solidi medienos išvaizda suteikia ir jaukumo, ir prabangos. Esant reikalui, tokias duris galima restauruoti ir taip dar labiau prailginti jų tarnavimo laikotarpį. Šie gaminiai taip pat gali pasiūlyti puikią šilumos ir garso izoliaciją. Visgi, dėl didesnio svorio, bėgant metams jos gali šiek tiek „pasėsti“ ir dėl to sandariai neužsidaryti. Tokias duris reikėtų pasaugoti nuo drėgmės – taip išvengsite didesnių deformacijų. MDF plokštės. Šio tipo durys gali tapti puikia medienos alternatyva, ieškantiems šiek tiek pigesnių sprendimų. Nors tokie gaminiai negali pasiūlyti išskirtinio ilgaamžiškumo, Jūsų laukia plati stilių įvairovė, atsparumas vandeniui ir gerokai žemesnė kaina. Durys bus pakankamai lengvos, jų nepaveiks temperatūrų pokyčiai, o atnaujinimas taip pat nesukels didelių rūpesčių. PVC. Iš šios medžiagos pagamintos durys taip pat neprivers Jūsų išlaidauti, tačiau tarp jų rasite platų skirtingų spalvų pasirinkimą. Tokie gaminiai yra atsparūs vandeniui, taigi juos lengvai galėsite nuvalyti. Ši medžiaga gali deformuotis nuo didelių temperatūrų pokyčių, tačiau kambariuose dažniausiai tai nėra ypač aktualu. Žinoma, tvarumu tokios durys tikrai nusileidžia mediniams modeliams, tačiau jei vertinate praktiškumą, turėtumėte likti patenkinti jų ypatybėmis. Stilius Svarstant, kokios durys geriausios, šis aspektas taip pat yra labai svarbus. Šių gaminių spalva dažniausiai yra derinama prie grindų arba sienų atspalvių, taip išlaikant vientisą interjero stilių. Visgi, turėtumėte įvertinti ir tai, jog po kelerių metų namų stilistiką galbūt norėsite atnaujinti. Todėl neapsiriksite, jei pirmenybę teiksite neutraliems, lengviau derinamiems tonams. Tačiau drąsiau galite eksperimentuoti su durų papuošimais. Kai kurios iš jų yra dekoruotos raštais, o kitos – turi stiklus, kurie subtiliai pagyvins Jūsų puoselėjamą aplinką. Komplektacija Prieš įsigyjant duris, verta atidžiau panagrinėti, su kokiais priedais jos yra parduodamos – tai lemia ir jų kainą, ir montavimo patogumą. Jei rinkinyje nebus spynų, rankenų ir kitų panašių gaminių, juos teks įsigyti papildomai. Tokiu atveju labai svarbu priderinti jų stilių prie pačių durų: taip išsaugosite patalpos vientisumą. Visgi, daugelis vidaus naudojimui skirtų durų parduodamos kartu su būtiniausiais atributais – kai kuriuose rinkiniuose galima rasti ir montavimo priedus. Apgalvoję visus šiuos kriterijus, nesunkiai nutarsite, kurios vidaus durys labiausiai tinka būtent Jūsų namams. Renkantis jas, daugiausiai dėmesio skiriame stilistikai ir kokybei, tačiau kai kalba pasisuka apie laukui pritaikytus gaminius, reikalavimų yra kur kas daugiau. Jei nuspręsite atnaujinti ir juos, paruošėme Jums patarimus, kaip išsirinkti lauko duris.

3.5/5
2020 06 25

Lauko durys namų saugumui: kaip pasirinkti?

Siekiant sukurti saugią namų aplinką, pirmiausia būtina pasirūpinti kokybiškomis ir patikimomis lauko durimis. Nuo jų priklauso ne tik saugumas, bet ir šilumos, garso izoliacija ir bendras namo eksterjeras. Nenuostabu, kad šio gaminio pasirinkimui skiriame ypatingą dėmesį – paruošėme Jums patarimus, kurie padės išsirinkti geriausią variantą. Į ką svarbu atsižvelgti renkantis lauko duris? Lauko durų tipas Priklausomai nuo to, iš ko bus pagamintos lauko durys, priklausys ir tam tikros jų ypatybės bei pritaikymo galimybės. Šiuo metu prekyboje dominuoja šie jų tipai: Plieninės durys Dar kitaip žinomos kaip šarvuotos, šio tipo durys yra vienas dažniausių pasirinkimų tiek daugiabučiams, tiek ir individualiems namams. Vienas ryškiausių šių gaminių privalumų yra saugumas: kokybiškos spynos ir didesnis jų kiekis neleidžia į namus taip lengvai patekti ilgapirščiams. Jos bus atsparios drėgmei, mechaniniam poveikiui ir šilumos kaitai. Šios durys dažniausiai gali pasiūlyti ir gerą garso izoliaciją, universalų pritaikymą, plačią stilių įvairovę bei pakankamai ilgą tarnavimo trukmę – visus šiuos privalumus išbandysite už itin palankią kainą. Tiesa, reikėtų paminėti, kad šilumos laidumas tikrai nėra jų privalumas: gali būti, kad šiuo rodikliu tokias duris pralenks kiti jų tipai. Plastikinės durys Nors ir ne tokios tvirtos ir ilgaamžės kaip šarvuotos, šios durys pasiūlys plačią įvairovę ir itin gerą šilumos izoliaciją. Tai reiškia, kad net ir šaltuoju sezonu šiluma liks Jūsų namuose. Be to, jas galėsite įsigyti dar žemesne kaina. Tačiau reikėtų įvertinti ir tai, jog ilgainiui, nuo šilumos pokyčių tokie gaminiai gali šiek tiek deformuotis ir dėl to sunkiau užsidaryti. Klijuotos medienos durys Tokį pavadinimą šie gaminiai gavo dėl to, jog vietoj vieno storo medienos sluoksnio, jie yra suklijuojamos iš kelių plonesnių. Taip siekiama užtikrinti didesnį atsparumą temperatūrų pokyčiams. Jos gerai sulaiko šilumą ir gali pasiūlyti labai elegantišką išvaizdą, tačiau reikėtų turėti omenyje, jog priežiūros tokioms durims reiks šiek tiek daugiau. Kas keletą metų teks jas impregnuoti ir šiek tiek pasaugoti nuo mechaninių pažeidimų. Dizaino sprendimai Lauko durys yra vienas pirmųjų dalykų, kurį pamato pas Jus užsukę svečiai, todėl šiam aspektui taip pat reikėtų skirti pakankamai dėmesio. Rinkdamiesi buto duris, laisvės turėsite šiek tiek daugiau, tačiau jei šis gaminys reikalingas namui, dizainą turėtumėte derinti prie jo fasado. Stilių įvairovė tikrai pakankamai plati: galima rinktis įvairius medienos atspalvius ar žaviais raštais papuoštus gaminius. Itin moderniai atrodo lauko durys su stiklu, tinkančios individualiems namams. Savo techninėmis ypatybėmis jos nei kiek nenusileidžia kitiems gaminiams ir lygiai taip pat gerai gali sulaikyti tiek garsą, tiek ir šilumą. Kitos svarbios charakteristikos Rinkdamiesi duris, turėtumėte atsižvelgti ir į šiuos aspektus: Šilumos izoliacija. Durų apšiltinimui naudojama mineralinė vata, putų poliuretanas arba stiklo pluoštas, kuris dažniausiai pasižymi išskirtine šiluma. Atsižvelkite į atitinkamo gaminio šilumos perdavimo koeficientą: kuo jis mažesnis, tuo daugiau šilumos liks Jūsų namuose. Sandarumas. Šis aspektas iš esmės priklauso ir nuo konkrečių durų tipo ir jų kokybės, tačiau taip pat verta atkreipti dėmesį į jų klasę. Laukui pakanka 3-4 klasės durų. Garso izoliacija. Šis parametras išreiškiamas Rw rodikliu arba garso izoliacijos klase – jei gyvenate netoli triukšmingų gatvių, į šį aspektą taip pat reikėtų atsižvelgti. Tačiau nepamirškite, kad tiek triukšmingumui, tiek sandarumui įtakos turės ir tinkamas durų įstatymas: įsitikinkite, kad po jų montavimo neliko jokių plyšių. Apgalvoję visus šiuos aspektus, lengvai nuspręsite, kokios lauko durys labiausiai tiks būtent Jūsų namams – jų pasirinkimas pakankamai platus, tad tikrai bus iš ko pasirinkti. Tuomet bus galima pagalvoti ir apie kambariams skirtus gaminius: paruošėme Jums patarimus, kaip išsirinkti vidaus duris.

4/5
2020 06 23

Patarimai, kaip išsirinkti lemputes

Elektros lemputės yra vienos iš tų prekių, apie kurių egzistavimą namuose net nesusimąstome. Visgi, nuo jų priklauso ir apšvietimo galimybės, ir finansiniai aspektai – jei norisi sutaupyti, šiuos gaminius reikia rinktis atsakingai. Apgalvoję kelis esminius aspektus, nesunkiai nuspręsite, kurios lemputės Jūsų namams būtų pačios tinkamiausios. Lempučių tipai Nuo šio aspekto priklauso pagrindinės elektros lempučių ypatybės – visas jas atskleidžia žemiau pateikta lentelė: Lempučių tipas Privalumai Trūkumai Kaitrinės Gera kaina Didžioji dalis energijos sunaudojama šilumai, o ne šviesai Trumpa veikimo trukmė Halogeninės Sunaudoja mažiau energijos Tarnauja ilgiau nei kaitrinės Labai greitai įsižiebia Stipriai įkaista Lyginant su LED lemputėmis, atsilieka ir veikimo trukme, ir ekonomiškumu Fluorescencinės Reikalauja 80 proc. mažiau energijos nei kaitrinės ir kur kas didesnę jos dalį atiduoda šviesai, o ne šilumai Veikimo trukmė, lyginant su kaitrinėmis, beveik 20 kartus ilgesnė Kainuoja mažiau nei LED lemputės Ilgesnė įsižiebimo trukmė (iki 3 minučių) Bėgant laikui, šviesumas pradeda mažėti Sudėtyje yra gyvsidabrio, todėl reikia saugoti nuo sudužimo LED Pats taupiausias lempučių tipas (išeikvoja 90 procentų mažiau energijos nei kaitrinės) Iš karto šviečia visu pajėgumu Neįkaista Tolygiai skleidžia šviesą nepriklausomai nuo krypties Itin ilga tarnavimo trukmė (nuo 35 000 valandų). Didesnė kaina Cokolis Cokoliu dažniausiai vadinama lemputės sujungimo dalis. Jis pažymėtas atitinkamomis raidėmis, o šalia esantys skaičiai nurodo cokolio matmenis. Dažniausiai sutinkami šie jų tipai: „E“. Šia raide pažymėtos pačios pirmosios, įsukamos Edisono lemputės. Jos iki šiol nepraranda savo populiarumo – tai lemia jų universalumas. Skaičius nurodo atstumą tarp kaiščių. Itin dažnai sutinkamos storesnį galą turinčios lemputės „E27“: jos naudojamos kone visiems šių gaminių tipams. Taip pat plačiai naudojamos ir „E14“ lemputės, turinčios siauresnį galą. „G“. Taip žymimos halogeninėmis kapsulėmis vadinamos lemputės, kurios dažniausiai neįsisuka, bet įsispaudžia. Jos domina tarp halogeninių lempų, tačiau lygiai taip pat gali būti naudojamos ir kitoms lemputėms. Jų cokolis yra pagamintas iš stiklo. G4, G10, G13 – dažniausiai sutinkami, tačiau tikrai ne vieninteliai variantai. „GU“. Tokie gaminiai dažniausiai turi specialius tvirtinimus, kurie užtikrina lempučių stabilumą. „GU10“ lemputės dažnai naudojamos sieniniuose šviestuvuose, o „GU5.3“ – lubiniuose šviestuvuose ir dekoratyviniame apšvietime. Pastarasis variantas pasižymi kompaktišku dydžiu – tarp jų dominuoja LED lemputės. Lemputės ryškumas Anksčiau, kai namuose dominavo kaitrinės lemputės, ryškumas buvo matuojamas vatais, tačiau iš tiesų tai yra galios vienetas. Rinkoje pasirodžius energiją taupantiems modeliams, galingumas tapo nebe toks aktualus, kadangi šie gaminiai, pagamindami tą patį šviesos kiekį, sunaudoja kur mažiau energijos. Būtent dėl to, norint išsiaiškinti lemputės ryškumą, daug logiškiau atsižvelgti į liumenus – kuo skaičius yra didesnis, tuo ryškesnė bus šviesa. Norėdami išsirinkti labiausiai Jums tinkantį variantą, turėtumėte atsižvelgti į konkretaus kambario paskirtį ir jo dydį. Išskyrėme, koks liumenų kiekis yra reikalingas vienam kvadratiniam metrui: Prieškambariui – 100-150lm; Svetainei, miegamajam ir vonios kambariui – 200-300lm; Virtuvei – 250-300lm; Darbo ir vaikų kambariui – 300-400lm. Spalvos temperatūra Ši specifikacija skaičiuojama kelvinais – kuo jų daugiau, tuo baltesnė bus šviesa. Mažesnis kelvinų skaičiuos sukuria šiltą, jaukią aplinką, kurioje galima atsipalaiduoti ir pailsėti. Tuo tarpu didesnis – užtikrina mūsų produktyvumą ir suteikia daugiau energijos. Išskiriami trys šviesos tipai: geltona, balta ir melsva – jų pritaikymo galimybes atskleidžia žemiau pateikta lentelė: Kelvinai Šviesos tipas Pritaikymo galimybės 2700-3000K Geltona („šiltai“ balta) Valgomajame, miegamajame, prieškambaryje ir kitose gyvenamosiose patalpose. 3000-4000K Balta (dienos šviesa) Virtuvėje, sandėliuke, rūsyje ir kitose darbinėse patalpose. 5000-6500K Melsva („šaltai balta“) Biuruose, vaikų, darbo kambariuose ir kitose erdvėse, kuriose reikalingas maksimalus produktyvumas. Lemputės forma Visi daugiau ar mažiau įsivaizduoja, kaip atrodo standartinė lemputės forma – tokie gaminiai gali būti pritaikomi praktiškai bet kurioje erdvėje. Visgi, šiuo metu prekyboje galima rasti ir daugiau skirtingų variantų, nuo kurių priklauso ne tik lempučių stilistika, bet ir tam tikros praktinės ypatybės. Štai keletas populiariausių variantų: Pailgos formos gaminiai išspinduliuoja didesnį šviesos kiekį, todėl puikiai tinka biurams, parduotuvėms ar garažams. Spiralės formos modeliai padeda sukoncentruoti didesnį šilumos kiekį – jų pritaikymo galimybės yra neribotos. Burbulo formos lemputės labiausiai tinka žemutiniam apšvietimui, kadangi šviesa susikaupia tik jų priekyje. Tokie variantai tiks nišoms bei viešbučių ir takų apšvietimui. Gaublio formos gaminiai šviesą spinduliuoja iš visų kampų, todėl juos ypač pravartu naudoti kaip dekoracijas vonios kambaryje, ar, pavyzdžiui, restorane. Lygiai tiems patiems tikslams naudojamos ir kulkos formos lemputės. Atsižvelgę į visus šiuos aspektus, nesunkiai nuspręsite, kurios elektros lemputės labiausiai tinka būtent Jums. Jų pasirinkimas dabar yra ypatingai platus, todėl bet kuriuo atveju pavyks atrasti pačias geriausias.

5/5
2020 06 12

Tapetai ar dažymas?

Nusprendus atlikti remontą, visuomet laukia vienas svarbus pasirinkimas – sienų dekoravimas. Tam dažniausiai pasitelkiami tapetai arba dažai, tačiau klystate, jeigu manote, kad tarp šių pasirinkimų nėra didelio skirtumo. Tiek tapetų klijavimas, tiek dažymas turi savų trūkumų ir privalumų: atidžiau susipažinę su jais, daug lengviau nutarsite, kuris variantas labiausiai tinka Jūsų namams. Sienų nelygumų maskavimas Dažai bet kokias deformacijas dar labiau išryškina – esant atitinkamam apšvietimui, bet koks paliktas brokas ar nauji sienų įtrūkimai bus pastebimi dar geriau. Norint to išvengti, reikia atlikti kruopščius pasiruošimo darbus ir sienas užglaistyti storu sluoksniu, kuris nuo naujų įtrūkimų taip pat neapsaugos. Tuo tarpu storesni tapetai puikiai užmaskuos bet kokius nelygumus – jei sienos yra linkusios trūkinėti, toks pasirinkimas pasiteisins daug labiau. Darbo procesas Tais atvejais, kai sienos yra visiškai lygios, dažymas gali būti kiek paprastesnis procesas nei tapetų klijavimas. Tačiau jei bus reikalingi papildomi maskavimo darbai, tam gali prireikti specifinių įgūdžių. Klijuojant tapetus, reikia nemažai kruopštumo: labai svarbu atidžiai suderinti jų lakštus ir užtepti pakankamą klijų kiekį, kad jie gerai priliptų, tačiau tuo pačiu nesusikauptų jų perteklius. Kitaip tariant, abu šie darbai turi savų niuansų, tačiau kiekvieną iš jų galite atlikti ir patys. Ilgaamžiškumas Dažniausiai teigiama, kad tapetai ant sienų gali išsilaikyti 15-20 metų, tuo tarpu dažytos sienos gali laikytis iki dešimties, tačiau po kelerių metų dažniausiai spalvą norisi šiek tiek atnaujinti. Visgi, šis aspektas priklauso nuo skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, nuo kambario paskirties ar šeimos sudėties. Vaikai tapetus gali subraižyti ar suplėšyti, tačiau jei rinksitės plaunamus jų modelius ir turėsite pasilikę keletą tokių pačių lakštų atsargoje, su tokiais nesklandumais nesunkiai susitvarkysite. Jei bus pažeistos dažytos sienos, jas taip pat galėsite uždažyti papildomai, tačiau jei norėsite išsaugoti lygius potėpius, padirbėti teks šiek tiek daugiau. Pasirinkimo įvairovė Tiek tapetų, tiek dažų pasirinkimas yra ypatingai platus – tarp jų tikrai galima rasti būtent Jūsų interjerui tinkamus sprendimus. Visgi, reikėtų paminėti, jog dažai labiau tiks tais atvejais, kai sienas norėsis padengti viena spalva. Žinoma, galite naudoti kelis skirtingus atspalvius, tačiau jeigu sienas svajojate papuošti įdomiais raštais ar piešiniais, pirmiausia vertėtų apžiūrėti tapetų asortimentą. Jie nustebins ne tik įvairiomis spalvomis, bet ir skirtingomis dekoracijomis, pavyzdžiui, vaikiškais piešinukais, geometrinėmis figūromis ar augmenija. Pritaikymo galimybės Anksčiau atrodė neįmanoma tapetų pritaikyti nei vonioje, nei virtuvėje, tačiau ženkliai ištobulėjusios technologijos palietė ir šią sritį. Dabar šie gaminiai gali būti ir atsparūs drėgmei, ir lengvai nuvalomi ar netgi plaunami – jei atkreipsite dėmesį, kaip išsirinkti tapetus, juos galėsite pritaikyti bet kokiai erdvei. Visgi, vonios kambaryje toks sprendimas nėra itin dažnas, tačiau virtuvėje apie tapetus pagalvojama vis dažniau. Tuo tarpu dažai gali būti drąsiai pritaikomi bet kuriame kambaryje – išskyrus sienų nelygumus, daugiau papildomų sąlygų dažymui nėra. Susipažinus su visais šiais niuansais, nesunkiai nuspręsite, kuris sienų dekoravimo būdas labiau tinka ir patinka Jums. Galite pagalvoti ir apie jų miksavimą: įdomesniais tapetais išklijavę vieną kambario sieną, išplėtosite unikalų interjerą.

2020 06 03

Tapetų klijavimas: kaip teisingai šį darbą atlikti patiems?

Sienų tapetavimas – iki šių dienų dažnai pasirenkamas dizaino sprendimas, leidžiantis išplėtoti praktiškai bet kokio stiliaus interjerą. Kokybiškai atliktas darbas džiugina ilgus metus, tačiau neretai kyla klausimų, kaip klijuoti tapetus. Įsidėmėję kelis esminius patarimus, šią užduotį galėsite atlikti ir patys – tam reikės kruopštumo ir šiek tiek specifinių žinių. Pašalinkite senus tapetus Prieš pradėdami klijuoti naujus tapetus, pirmiausia turėtumėte pašalinti senus – tuomet reikėtų įsidėmėti šiuos patarimus: Paprastesniems, popieriniams vieno sluoksnio tapetams pakaks šilto vandens, kempinės ir grandyklės. Supjausčius visus tapetus ir taip padalinus juos atskiromis dalimis, vandenyje išmirkyta kempine reikėtų „pareiti“ per visas sienas. Šiek tiek palaukę, po truputį galėsite juos nuplėšti: sudrėkę tapetai nusiims kur kas paprasčiau. Sunkiau besiplėšiančias vietas galima sušlapinti papildomai, o užsilikusias „dėmeles“ švelniai pašalinti su sienų grandikliu. Tvirtai prilipusiems tapetams prireiks specialios šalinimo priemonės. Tai – specialus skystis, kurį dažniausiai tam tikru santykiu reikia sumaišyti su vandeniu. Vadovaukitės instrukcijomis ir tuomet paėmę kempinę ar volelį šiuo skysčiu ištepkite visą sienų paviršių. Tapetai neilgai trukus turėtų atšokti nuo sienos. Dar prieš pradėdami šalinti tapetus, paruoškite kambarį. Jei įmanoma, išneškite visus baldus ar bent jau apdenkite juos nuo vandens apsaugančia plėvele. Tą patį reikėtų padaryti ir su grindimis, kurios nėra atsparios vandeniui. Paruoškite sienas Darbams paruoštos sienos turėtų būti lygios, sausos ir švarios. Jei yra kitaip, bet kokius įtrūkimus ir nelygumus reikėtų užglaistyti, nušlifuot ir nugruntuoti. Dažytas sienas patartina papildomai nuplauti ir tuomet nušveisti švitriniu popieriumi bei nugruntuoti. Prieš pradedant tolimesnius darbus, šiame kambaryje reikia išjungti elektrą ir nuimti visas rozetes bei jungiklius. Žinoma, nepamirškite apsaugoti ir patalpoje liekančių baldų. Pasirūpinkite tapetais ir klijais Kai išsirinksite tinkamus tapetus, reikės apskaičiuoti ir reikalingą ritinėlių kiekį. Šiuo atveju skaičiavimai labai paprasti – tereikia žinoti visų sienų plotą ir atsižvelgti į tai, kokio dydžio yra vienas rulonas. Tam, kad pavyktų išvengti nemalonių staigmenų, patartina turėti šiek tiek tapetų atsargoje – jų padengiamas plotas bent 10 procentų turėtų viršyti faktinį sienų plotą. Klijams taip pat reikėtų skirti pakankamai dėmesio, kadangi nuo jų priklausys dalis Jūsų darbo sėkmės. Jie gali būti universalūs, ar pritaikyti tam tikriems tapetų tipams. Pasidomėkite jų aprašais ir, jei rinksitės sausus klijus, atidžiai vadovaukitės instrukcijomis juos sumaišydami. Šiuo atveju svarbus vandens bei klijų santykis ir jų brinkimo laikotarpis. Supjaustykite tapetus ir paruoškite juos klijavimui Tam, kad klijavimas klostytųsi sklandžiau, reikėtų atlikti ir šiuos žingsnius: Pasitelkę ruletę, išmatuokite sienų ilgį ir pagal tai atkirpkite tapetus. Žymėjimui geriausia naudoti pieštuką, o kirpimui – popieriaus rėžtuką arba žirkles. Karpant patartina pridėti šiek tiek tapetų ilgio. Suderinkite raštus ir susinumeruokite juostas. Vidinėje šių gaminių pusėje pažymėkite, kokia kryptimi juos klijuosite. Ištepkite tapetus klijais. Tam geriausia naudoti šepetėlį arba volelį. Tepimą pradėkite nuo centro ir tuomet judėkite link kraštų. Pasistenkite, kad klijais pasidengtų visas lakštas. Atkreipkite dėmesį, kuo skiriasi flizelino tapetų klijavimas. Jei naudosite tapetus, pagamintus flizelino pagrindu, reikėtų žinoti, kad klijai tuomet yra tepami tik ant sienos, o ne ant šių gaminių, tad kai kuriuos žingsnius galėsite praleisti. Užlenkite kraštus ir šiek tiek palaukite. Tam, kad nesusidarytų raukšlelės ir burbuliukai, tokioje pozicijoje šiuos gaminius reikėtų palaikyti apie 7-15 minučių. Atliekant šiuos darbus, ypatingai svarbu klijais neištepti gerosios pusės. Ant sienos nusibrėžkite vertikalią liniją. Pagal ją klijuosite pirmąją, svarbiausią juostą. Kad rezultatas būtų kuo tikslesnis, papildomai patartina pasitelkti gulsčiuką. Pradėkite tapetų klijavimą Atlikus pasiruošimo darbus, dar laukia šie žingsniai: Jei tapetai yra šiurkštesni, storesni ir jiems reikia daugiau klijų, prieš klijuojant pirmą juostą, klijais reikėtų padengti ir sieną. Šią informaciją gamintojai neretai nurodo ir tapetų instrukcijose. Atlenkite viršutinę tapetų juostos dalį ir nuo viršaus pradėkite ją glausti prie sienos. Laikykitės savo nusibrėžtos vertikalios linijos. Nuo lubų reikėtų palikti maždaug 1,5cm tarpelį. Atlenkite apatinę juostos dalį ir po truputį spauskite ją prie sienos. Juostą priglauskite iki pat grindjuostės, o apačioje likusį kraštą atsargiai nupjaukite peiliu. Pasiimkite švarų, sausą volelį ir užklijuotą juostą pritvirtinkite. Braukite juo nuo viršaus į apačią, o po to – nuo vidurio link kraštų. Taip geriau pasiskirstys klijai. Užklijuokite antrąją juostą. Šiuo atveju svarbu suderinti raštus ir tinkamai suglausti kraštus, kad nesimatytų sienų linijos. Lakštą ir vėl išlyginkite voleliu. Taip pat užklijuokite ir visas kitas juostas. Tepdami jas klijais, įsitikinkite, kad jų įmirkimo laikas bus panašus. Daugiausiai dėmesio reikėtų skirti šiems žingsniams: Kampai. Kampinę juostą klijuokite taip, jog maždaug trys jos centimetrai išsikištų už kampo ir juos taip pat priklijuokite. Jei atliekamas vinilinių tapetų klijavimas, reikėtų naudoti specialius, jiems pritaikytus klijus. Nykščiu ir smiliumi braukite per kampą žemyn, kad išryškintumėte jo liniją. Kitą juostą prie to paties kampo klijuokite prie pat jo krašto, uždengdami išsikišusį kraštą. Klijavimas aplink langus ar duris. Jei reikia tapetais išklijuoti durų ar langų nišą, išmatuokite šia kraštines ir pridėkite po kelis centimetrus. Atkirpkite reikiamą juostos dalį ir tiek ją, tiek užlanką priklijuokite prie sienos. Ties palange tapetus reikėtų sulenkti ir su rėžtuku juos atkirpti taip, kad jie užeitų tiesiai po palange. Radiatoriai. Išmirkytą juostą reikėtų atsargiai kišti po radiatoriumi ir tuomet švelniai ją prispausti. Jei reikia, ties vamzdžių iškilumais padarykite nedideles iškarpas. Jungikliai ir rozetės. Jau suklijavus visus tapetus, ties jungtukų ir rozečių zonomis, rėžtuku reikėtų išpjauti atitinkamo dydžio skyles. Įsidėmėjus visą šią informaciją, patys sėkmingai galėsite išklijuoti sienas tapetais. Svarbiausia visus darbus atlikti kruopščiai ir nuolat stebėti situaciją – taip pavyks išvengti bet kokių didesnių klaidų.

4.1/5
2020 05 25

Kaip išsirinkti tinkamus tapetus?

Sienų klijavimas tapetais – nesudėtingas ir vis dar pakankamai populiarus dekoravimo būdas, kuris leidžia išbandyti pačias netikėčiausias idėjas. Visgi, nusprendus išsirinkti naujus tapetus, tenka apgalvoti ne vieną svarbų aspektą. Jie yra gaminami iš skirtingų medžiagų, o taip pat turime galimybę susipažinti su ypatingai gausia skirtingų spalvų ir raštų įvairove. Šį kartą pakalbėsime apie visus šiuos svarbius pasirinkimo aspektus. Tapetų tipai Apsispręsti, kokio tipo tapetais dekoruoti savo kambario sienas, yra nelengva užduotis. Jei sienų tinkas yra senas, linkęs skilinėti ar pastatas yra naujos statybos, geriausia rinktis tvirtus tapetus, kurie atliktų apsauginio sluoksnio funkciją. Jei sienos visiškai lygios arba dažytos, galima rinktis įmantresnius tapetus, daugiau dėmesio skiriant jų raštams. Tačiau svarbu žinoti, kad šie gaminiai yra gaminami iš skirtingų medžiagų – nuo jų priklauso ir tapetų klijavimas, ir kitos svarbios ypatybės. Visas jas ypatingai gerai reikėtų žinoti tuomet, jei tapetus klijuosite patys. Šį darbą tikrai įmanoma atlikti be profesionalo pagalbos, tačiau pirmiausia pradėkite nuo pažinties su skirtingais jų tipais. Šiuo metu prekyboje galima rasti šiuos tapetų tipus: Popieriniai tapetai. Nuo seno žinomi popieriniai tapetai dažniausiai yra gaminami iš viengubo ar dvigubo popieriaus. Tai būtina turėti galvoje ne tik mąstant apie tapetų eksploataciją, bet ir apie klijavimo darbus, mat klijais sudrėkintus tokius tapetus klijuoti reikia itin kruopščiai ir atsargiai. Dviejų sluoksnių popieriniai tapetai brangesni už vieną sluoksnį turinčius gaminius, tačiau jie yra atsparesni mechaniniams pažeidimams. Popieriniai tapetai – ekologiškiausi, lengvai praleidžia drėgmę. Kadangi dažniausiai popieriniai tapetai yra ne tik ekologiški, bet ir pigūs, juos neretai renkamasi vaikų kambariui.  Flizelino tapetai. Tai plačiausiai šiuo metu tapetų gamyboje naudojama medžiaga. Ji yra žymiai patvaresnė negu klasikiniai popieriniai tapetai. Nors flizelininiai tapetai neišlygina didesnių kosmetinių paviršiaus nelygumų, tačiau jie puikiai armuoja nedidelius įtrūkimus. Šių tapetų klijavimą labai palengvina tai, kad klijai tepami ne ant tapetų, o ant sienų. Taip pat ši medžiaga klijavimo metu „nesiburbuliuoja“ ir nesideformuoja: jie nesusitraukia nei skersine, nei išilgine kryptimi. Flizelininiai tapetai yra pralaidūs orui, vandeniui ir garams – tai leidžia sienoms „kvėpuoti“. Jeigu flizelinas padengiamas kokia nors danga (pavyzdžiui, vinilu), tokie tapetai vadinami „viniliniais flizelino pagrindu“ . Šiuo atveju flizelino pralaidumas orui prarandamas dėl nepralaidaus viršutinio vinilinio sluoksnio. Viniliniai tapetai. Nesvarbu, ar šie gaminiai bus pagaminti flizelino, ar popieriaus pagrindu, jie pasižymės elastingumu, dideliu atsparumu mechaniniam poveikiui, plovimui ir ultravioletiniams spinduliams. Elastingais viniliniais tapetais klijuojami ne tik privatūs butai, bet ir visuomeninės patalpos. Smulki vinilinių tapetų paviršiaus faktūra blizga lyg šilkas, juos lengva valyti ir plauti. Viniliniai tapetai nepraleidžia drėgmės, todėl turi būti klijuojami tik ant kokybiškų, nedrėkstančių sienų. Tapetus galima plauti net ir skalbimo milteliais. Be to, jie pasižymi išskirtinėmis priešgrybelinėmis ypatybėmis.  Tekstiliniai tapetai. Jie atrodo stilingai ir prabangiai, todėl daugelis norėtų juos rinktis sienų apdailai, tik priešingai nei tradicinius, iš tekstilės pagamintus tapetus ganėtinai sudėtinga priklijuoti. Tekstiliniai tapetai, kitaip nei įprasti, reikalauja kruopštaus sienų paviršiaus paruošimo. Paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, o juos klijuoti patartina pirštinėmis, kad darbo metu tapetai nesusiteptų. Jeigu pasirinksite tekstilinius tapetus su neaustinės medžiagos pagrindu, tai labai palengvins klijavimo procesą, mat klijus tokiu atveju reiks tepti ne ant tapetų, o ant sienos.  Stiklo pluošto tapetai. Šio tipo tapetai dažniausiai yra pasitelkiami sienų nelygumų ir kitų deformacijų šalinimui. Pavyzdžiui, tuomet, kai norima efektyviai užmaskuoti ne visai lygiai nuglaistytas sienas ar plokščių susidūrimus. Po to šie tapetai neretai yra dažomi ar padengiami lateksu. Jie bus nepralaidūs drėgmei ir nustebins ilga tarnavimo trukme – daugelį jų galima perdažyti iki 10 kartų. Dažomi tapetai. Jie yra nepaprastai stiprūs, todėl leis išlaikyti lygią sieną bei padengti visus jos nelygumus bei įtrūkimus. Padengus tapetus dažais, visiškai paslepiami jų sujungimai. Išsirinkę norimos faktūros tapetus, juos galite padengti pageidaujama spalva, mat uždažymui galite naudoti bet kokius žinomų gamintojų dažus. Dažomų tapetų rulonai yra žymiai ilgesni ir platesni nei įprastai, viename rulone yra 25 m, o plotis siekia 106 cm – tai leidžia sutaupyti ir padengti didesnį sienos plotą.  Fototapetai. Tai – pakankamai nauja tapetų rūšis, patinkanti tiems, kuriuos domina įmantrios sienų tapetavimo idėjos. Jų gamybai pasitelkiamas vinilas ir flizelinas, kuriuos aptarėme aukščiau. Pagrindinis tokių tapetų išskirtinumas – itin realistiški, nuotraukas primenantys atvaizdai, kurie leidžia pagyvinti bet kokį kambario interjerą. Priklausomai nuo pageidavimų, tokiu atvaizdu galima dekoruoti visą, arba tik dalį sienos. Fototapetai yra pakankamai ilgaamžiški, tačiau itin drėgnose erdvėse geriau jų nenaudoti – priešingu atveju ilgainiui galite išvysti pelėsio požymių. Kaip išsirinkti tapetų raštus ir spalvas?  Tapetai pasižymi ypatingai plačia skirtingų raštų ir atspalvių įvairove – tai vienas ryškiausių jų privalumų tuomet, kai svarstoma, kas geriau: tapetai ar dažymas. Pasirinkus tinkamą tapetų raštą ir spalvą, atsiranda galimybė padidinti arba sumažinti erdvę, suteikti jai jaukumo arba griežtumo, kurti nuotaiką, netikėtas optines iliuzijas, kurios vizualiai pakeičia patalpas. Atkreipkite dėmesį į kelis esminius niuansus: Ankštesnėse patalpose labiau tinka smulkaus ir neryškaus piešinio, o erdvesnėse – stambesnio piešinio nekontrastingi tapetai. Žemas kambarys, išklijuotas vertikaliojo piešinio tapetais, atrodys aukštesnis, o nedidelio ploto kambariuose rekomenduojama klijuoti horizontaliojo piešinio tapetus, kurie vizualiai pažemina patalpas. Dideles patalpas galima drąsiai klijuoti intensyvių, o mažas – šviesių pastelinių spalvų tapetais, kurie vizualiai nesumažina erdvės.  Tamsesnį kambarį patartina išklijuoti blizgių detalių turinčiais gaminiais: blizgėti gali tiek kelios detalės, tiek ir visas jų paviršius. Siekiant išsaugoti darnią namų aplinką, tapetus reikėtų derinti net ir skirtingose patalpose. Pavyzdžiui, naudokite tą patį jų tipą, tačiau žaiskite su atspalviais ir raštais. Geriausi tapetai kiekvienam kambariui Renkantis tapetų stilių, vertėtų pagalvoti ir apie tai, kokioje erdvėje jie bus klijuojami: Tapetai miegamajam turėtų būti šviesesnių, švelnesnių tonų – tai padės Jums atsipalaiduoti ir geriau pailsėti. Tiesa, nebūtina rinktis vienspalvių variantų: miegamojo tapetavimo idėjos dažnai remiasi moderniais raštais ar geometrinėmis figūromis. Antrasis variantas ypač patiks kuriantiems griežtesnį stilių. Svarbiausia atsižvelgti į kitas šio kambario detales: jei ryškių detalių ir taip netrūksta, geriau klijuoti kiek santūresnius tapetus. Tapetai virtuvei visų pirma turėtų būti plaunami – tuomet turėsite gerokai mažiau rūpesčių juos prižiūrėdami. Kalbant apie jų stilistiką, galima drąsiai eksperimentuoti ir išbandyti ryškesnes, akį traukiančias idėjas, kurios suteiks erdvei gyvybingumo. Tiesa, jei ši patalpa yra sujungta su svetaine, tapetai, tinkantys virtuvei, turėtų derėti su tais, kuriuos naudojate svetainėje. Taip išsaugosite vientisumą ir neišskaidysite šių erdvių. Tapetai svetainei turėtų būti pasirenkami ypač atsakingai – juk tai kone svarbiausia, namus reprezentuojanti erdvė. Čia tiks visos įdomesnės, išskirtinės idėjos, pavyzdžiui, fototapetai. Tačiau turėtumėte nepamiršti, kad itin ryškių spalvų ar akį rėžiančių detalių turintys tapetai svetainėje po kurio laiko gali pradėti trikdyti, todėl persistengti nereikėtų. Akcentai tikrai yra reikalingi, tačiau geriausia, jei juos naudosite tik ant vienos sienos. Tapetai vaikų kambariui visų pirma turi būti gražūs ir žaismingi – jei atžalos jau ūgtelėjusios, dėl dizaino sprendimų būtinai reikėtų pasitarti ir su jomis. Tačiau nepamirškite, kad šiame kambaryje vaikams teks ilsėtis, todėl ryškesnius, labai spalvingus ar margus sprendimus palikite dviem ar vienai sienai. Renkantis piešinius, reikėtų pagalvoti apie jų universalumą – kuo ilgiau vieni ar kiti sprendimai vaikams patiks, tuo ilgiau galėsite nesukti galvos dėl pokyčių. Tikimės, kad mūsų patarimai padės Jums teisingai pasirinkti norimus tapetus savo būsto sienų puošimui. Šiuo metu tapetų pasirinkimas yra ypatingai platus, taigi bet kuriuo atveju atrasite sau pačius tinkamiausius.

5/5
2020 05 08

Kaip patiems restauruoti vonią?

Net ir pačių kokybiškiausių vonių paviršius laikui bėgant gali susidėvėti, sutrūkinėti ir tapti gerokai šiurkštesnis. Visgi, tai tikrai nereiškia, jog iš karto reikėtų pradėti galvoti apie tai, kokią vonią rinktis – jų paviršių atnaujinti galima ir patiems. Būdų, kaip tai padaryti, yra pakankamai daug, dėl to, priklausomai nuo savo įgūdžių ir pageidaujamo rezultato, tikrai surasite bent vieną priimtiniausią. Kaip atnaujinti vonią? Pasiruošimo etapas Vonios atnaujinimas pačiam pirmiausia prasideda nuo pasiruošimo etapo. Tie patys žingsniai galioja visiems žemiau išvardintiems restauravimo būdams, taigi pravartu iš karto juos apžvelgti: Kruopščiai nuplaukite ir nuriebinkite paviršių. Tam geriausia naudoti stiprius, rūgštinius valiklius arba sodą ir švitrinį popierių. Išvalykite ir dugne, porose susikaupusius nešvarumus – tam geriausia pasitelkti šiurkštesnių šerių šepetį. Įsitikinkite, ar restauruojamos vietos yra pakankamai šiurkščios. Jei vonia jau buvo atnaujinama, pašalinkite seną dangą, o tas vietas, kurias norėsite atnaujinti, patrinkite švitriniu popieriumi. Patikrinkite, ar paviršius nebėra riebus. Atsukite vandenį ir pažiūrėkite, ar vanduo tolygiai, be lašų, padengia vonią. Jei taip – darbus galite tęsti toliau. Švariai išplaukite vonią ir naudodami kempinę įsitikinkite, kad ant paviršiaus nebeliko jokių nuosėdų. Demontuokite arba izoliuokite visus drėgmės šaltinius. Įsitikinkite, kad proceso metu nei iš maišytuvo, nei iš dušo galvutės nebėgs vanduo. Nuimkite sifoną ir nupylimo angos dangtelį. Išvalykite jame susikaupusius nešvarumus, nušveiskite rūdis, o vietoj sifono pastatykite plastikinę stiklinę – į ją subėgs mišinio perteklius. Išdžiovinkite paviršių. Pirmiausia nuvalykite jį su sausa, pūkelių neturinčia šluoste, o po to kruopščiai išdžiovinkite su buitiniu ar statybiniu džiovintuvu. Ypatingą dėmesį skirkite tarpams tarp vonios ir plytelių. Vonios restauravimas naudojant užpylimo techniką Šis metodas laikomas vienu optimaliausių. Pats procesas nėra sudėtingas, nejuntamas agresyvus kvapas, o kokybiškas darbas gali laikytis net ir 20 metų. Jums reikės įsigyti dviejų komponentų savaime išsilydančią dangą ir po pasiruošimo darbų vadovautis šia instrukcija: Pašalinkite vonios nelygumus. Jei ant paviršiaus yra išdaužtų ar įbrėžtų vietų, užtepkite jas universaliu glaistu – tuomet paviršius ir vėl taps lygus. Uždenkite netoliese esančius daiktus. Įsitikinkite, kad temperatūra vonios kambaryje siekia 20-25 laipsnius – tai taip pat gali turėti įtakos tolimesnei darbų eigai. Sumaišykite abu komponentus. Mišinį geriausia ruošti taip, kaip nurodė gamintojas. Padenkite paviršių medžiaga. Mišinį įpilkite į plastikinę stiklinę ir pilkite ją nuo vonios krašto žemyn, pereidami per visą jos paviršių ir papildomai užpildami tas vietas, kur jaučiamas medžiagos trūkumas. Išlyginkite pastebimus nelygumus. Jei matote, kad medžiaga pasiskirstė netolygiai, ją paskirstykite pasitelkę glaistyklę. Oro burbuliukus panaikinsite atsargiai juos padžiovinę džiovintuvu. Palikite vonią išdžiūti. Šis procesas dažniausiai trunka apie 48 valandas. Paviršiaus padengimas emale Tai – itin ekonomiškas restauravimo būdas. Kokybiškai atliktas rezultatas išlieka apie 2-5 metus. Tačiau reikėtų įsidėmėti, kad vonios kambaryje kurį laiką gali jaustis gan stiprus aromatas. Atlikdami darbus, vadovaukitės šiais žingsniais: Sumaišykite emalį su kietikliu. Šiame žingsnyje ypač svarbu vadovautis gamintojo instrukcija. Geriausia, jei visą mišinį padalinsite į dvi dalis – tuomet antroji dalis nespės suaušti. Pradėkite dažymą. Pasiimkite teptuką ir pradėkite dažyti nuo kraštų, kruopščiai juos tepdami. Toliau darbuokitės dažydami iš viršaus žemyn, juostas tepdami skersine kryptimi. Ypač gerai emalį įtrinkite į dugną. Iš karto paruoškite antrąją mišinio dalį. Nelaukę, kol pirmoji dalis išdžius, iš karto ant viršaus tepkite antrą sluoksnį. Liekanas supilkite ant dugno ir kruopščiai išlyginkite. Kurį laiką stebėkite procesą. Praėjus 15 minučių patikrinkite, ar nėra nutekėjimų. Juos reikėtų pašalinti su šepečiu, braukiant iš apačios į viršų. Tokį patikrinimą gali tekti atlikti kelis kartus, kol įsitikinsite, kad masė tapo pakankamai klampi ir nebetekės. Palikite dangą išdžiūti. Kokybiškam rezultatui gali prireikti net kelių dienų. Vonios paviršiaus purškimas aerozoliniais dažais Šis metodas yra vienas pigiausių ir paprasčiausių, tačiau jį pakartoti reikės pakankamai dažnai – maždaug kas 3-6 mėnesius. Visgi, pats darbas tikrai nereikalaus didelių pastangų: paruoštą vonią išpurkšite specialiais dažais, palauksite apie 48 valandas ir vėl galėsite sėkmingai ja naudotis. Tiesa, pirmąją parą gali jaustis pakankamai aštrus kvapas. Priklausomai nuo aerozolinių dažų gamintojų, tam tikri niuansai gali šiek tiek skirtis, todėl prieš pradedant darbus, reikėtų susipažinti su jų instrukcija. Dažų purškimas naudojant kompresorių Tai – ganėtinai profesionali technika, kuriai reikia ir papildomos įrangos. Tačiau jei turite oro kompresorių ir mokate naudotis pulverizatoriumi, galutinis rezultatas pradžiugins. Priklausomai nuo dažų kokybės, apie vonios atnaujinimą nebereikės galvoti maždaug 2-5 metus. Pats procesas taip pat nebus itin sudėtingas – ant paviršiaus reikės užpurkšti 3-4 dažų sluoksnius (kad pasiektumėte bent 0,5 mm storį) ir palaukti 48-72 valandas. Prieš pradėdami dirbti būtinai uždenkite visus netoli vonios esančius paviršius. Akrilinio dėklo montavimas Tais atvejais, kai vonios paviršius yra itin pažeistas arba nesinori eksperimentuoti su aukščiau pateiktais metodais, galima į vonią įstatyti naują įdėklą. Toks pasirinkimas dažnai vadinamas „vonia vonioje“ – jos pagrindas lieka tas pats, tačiau galite mėgautis visiškai nauju, lygiu paviršiumi. Nors pakankamai sunku atrasti visus matmenis atitinkantį įdėklą (tarp jų dominuoja standartinės formos), rezultatu galima džiaugtis 10-20 metų. Be to, tokia vonia dažniausiai dar geriau sulaiko šilumą. Pats montavimo procesas atrodo taip: Išmontuokite vandens nutekėjimo apvadą. Ant vonios užpurkškite dviejų komponentų poliuretano putas, o kanalizacijos angas ir sujungimo kraštus užpildykite hermetiku. Atsargiai įstatykite dėklą į vonią. Įstatykite nutekėjimo įdėklus ir pripildykite vonią vandeniu, kad įdėklas tvirčiau prisispaustų. Palaukite bent jau pusę paros. Būdų, kaip patiems atnaujinti vonią, tikrai yra pakankamai daug, todėl įvertinę savo įgūdžius ir galimybes, nesunkiai atrasite patį tinkamiausią. Visi šie procesai nepareikalaus didelių pastangų, tačiau rezultatai bus akivaizdūs!

2020 04 29

Mažas vonios kambarys: kaip jį įrengti?

Vonios kambarys yra ta erdvė, kurioje galime pasimiršti ir pasiruošti nakčiai ar naujiems dienos iššūkiams. Būtent dėl to šios patalpos įrengimui skiriame ypatingą dėmesį. Visgi, retas kuris gali pasigirti didele vonios erdve, todėl įrengimo darbai taip pat pareikalauja kiek daugiau pastangų. Mažo vonios kambario interjeras – ne pati paprasčiausia, tačiau tikrai įveikiama užduotis. Su ja susidorosite dar lengviau, jei pasitelksite šiuos patarimus.  Apsispręskite dėl svarbiausios įrangos Vonios interjeras bute ar individualiame name neapsieina be esminės dilemos, kai reikia apsispręsti tarp vonios ir dušo kabinos. Taip, vietos taupymo prasme dušo kabina yra neabejotina favoritė, tačiau jei mėgstate atpalaiduojančias maudynes vonioje, jų nereikėtų atsisakyti. Šie įrenginiai taip pat gali būti pakankamai kompaktiški ir pritaikyti mažesnėms erdvėms – tereikia žinoti, kokią vonią rinktis. Kruopščiai skaičiuokite ir planuokite Net ir nedideliame kambaryje gali tilpti visi būtiniausi vonios įrenginiai ir papildomi prietaisai – tereikia protingai išnaudoti visą turimą vietą. Tai paprasčiausia padaryti nusibraižius patalpos planą. Pagalvokite, kur stovės pagrindinė įranga ir įsitikinkite, kad pastačius ją, pakankamai vietos liks praėjimui, o Jūs galėsite patogiai atsistoti prie veidrodžio ir atlikti visas reikiamas procedūras. Tuomet matysite, kiek lieka laisvos vietos ir kokios kitos vonios kambario idėjos gali būti įgyvendintos. Išnaudokite sienas Tam, kad maksimaliai galėtumėte išnaudoti kambario plotą, stenkitės pirmenybę teikti pakabinamiems sprendimams. Vonios spintelės, veidrodžiai, dušo priemonių laikikliai, rankšluosčių kabliukai ir kiti panašūs gaminiai nepareikalaus ir taip nedidelio grindų ploto, tačiau pats kambarys bus kur kas komfortiškesnis. Žinoma, reikėtų nepamiršti estetikos ir pasistengti visus šiuos gaminius suderinti tarpusavyje – tik taip išplėtosite harmoningą aplinką. Nepamirškite kambario kampų Lygiai taip pat kaip ir sienas, turėtumėte išnaudoti patalpos kampus, kurie kartais taip ir lieka nepanaudoti. Čia lengvai tilps skalbinių dėžė ar kampinė kriauklė su spintele. Priklausomai nuo išplanavimo, šioje vietoje gali stovėti ir kampinė vonia ar kiti vonių tipai. Nepalikite šių zonų tuščių – tuomet net ir labai maža erdvė pasirodys pakankamai talpi. Skirkite dėmesio apšvietimui Tinkamai išplėtotas apšvietimas leis optiškai praplėsti erdvę. Stenkitės sukurti kuo natūralesnę šviesą ir venkite šešėlių kampuose – taip patalpa atrodys didesnė. Papildomai verta pasitelkti ir šviesą atspindinčius paviršius, pavyzdžiui, blizgų paviršių turinčias plyteles, kurios patalpai pridės ne tik dydžio, bet ir žavesio. Pasirūpinkite ir veidrodžiu – jei tik leidžia galimybės, stenkitės jį rinktis kuo didesnį. Pirmenybę teikite šviesesniems atspalviams Šviesesni atspalviai vonios kambariui prideda daugiau erdvumo, todėl nesuklysite, jei dažniau naudosite švelnius, pastelinius tonus. Tiesa, dabartinės vonios interjero tendencijos skelbia, kad į madą sugrįžta ir juoda spalva, kuri prideda prabangos ir elegancijos. Tinkamai pasirinkus apšvietimą ir kruopščiai apgalvojus visus niuansus, ją taip pat galima naudoti mažose erdvėse. Tačiau taip pat galima pasirūpinti, kad mažos vonios ir tualeto interjeras turėtų tamsių aksesuarų – tuomet neatsiliksite nuo madų ir tuo pačiu išsaugosite erdvumo jausmą. Atidžiai rinkitės unitazą Tais atvejais, kai tualetas ir vonia yra bendroje patalpoje, labai svarbu atidžiai nuspręsti, koks klozetas yra geriausias. Jei yra galimybė, rinkitės pakabinamą modelį. Dalis unitazo konstrukcijų tuomet pasislepia sienoje, todėl šiai įrangai reikia mažiau vietos, o pats kambarys atrodo estetiškiau ir erdviau. Atkreipkite dėmesį ir į išmatavimus – pasirinkę kompaktiškesnį tualetą, sutaupysite papildomos vietos. Visos šios mažos vonios idėjos leis įrengti šią patalpą ir patogiai, ir madingai. Tačiau svarbiausia, kad patys vonios kambaryje jaustumėtės komfortiškai ir maloniai – net ir tuomet, jei dėl to tektų sulaužyti nusistovėjusias taisykles.

5/5
2020 04 27

Į ką atkreipti dėmesį renkantis klozetą?

Klozetą namuose tenka keisti pakankamai retai, todėl norisi, kad šis santechnikos įrenginys būtų kokybiškas ir komfortiškas. Šiuo metu rinkoje galima atrasti įvairiausių tualetų modelių, tad jeigu sunku apsispręsti, kuris iš jų būtų geriausias, susipažinę su šiais patarimais, sužinosite, į ką atkreipti dėmesį pradėjus šio įrenginio paieškas. Tinkami unitazo išmatavimai Pirmiausia pasirinkite tinkamą klozeto aukštį. Jis dažniausiai būna standartinis, tačiau priklausomai nuo poreikių galite rinktis šiek tiek aukštesnius ar žemesnius modelius. Tam, kad būtumėte tikri dėl šio pasirinkimo, galite išmatuoti dabartinio savo tualeto aukštį ir nuspręsti, ar toks variantas Jums patogus, ar visgi norėtųsi tam tikrų pokyčių. Tais atvejais, kai tenka taupyti vietą, vertėtų atsižvelgti ir į tualeto plotį – šie matmenys ženkliai nesiskiria, tačiau galėsite būti tikri, kad šį įrenginį pavyks lengvai įmontuoti pasirinktoje vietoje. Nuo šių matmenų dažnai priklauso ir klozeto forma, tad jeigu ieškote kompaktiškesnio varianto, verčiau rinkitės apvalesnius gaminius, o jei daugiau dėmesio norite skirti komfortui, Jums labiau tiks pailgos formos unitazas. Montavimo būdas Pagal montavimo būdą, išskiriami du pagrindiniai unitazų tipai – tai pastatomi ir pakabinami tualetai. Abu iš jų turi savų privalumų: Pastatomi tualetai. Tai – klasikinis šių įrenginių tipas, montuojamas ant grindų. Tokie unitazai pasižymi paprastu montavimu: jį pritvirtinsite net ir tuomet, kai visi remonto darbai jau bus atlikti. Pastatomi įrenginiai nustebins ir mažesne kaina, tačiau be trūkumų taip pat neapsieisite. Dėl užimamo grindų ploto kambarys optiškai atrodys kiek mažesnis. Be to, prie tvirtinimo siūlių dažniau susikaups nešvarumai, taigi reikės šiek tiek daugiau laiko paskirti valymo darbams. Visgi, jei norėsite išvalyti kalkes iš klozeto, tokia užduotis tikrai nebus sudėtinga. Užteks žinoti kelias veiksmingas gudrybes ir vėl galėsite mėgautis unitazo švara. Pakabinami tualetai. Bakelis ir dalis šių įrenginių konstrukcijos pasislepia sienoje, o dubuo tvirtinamas neliečiant grindų. Toks sprendimas patalpai prideda erdvumo, o pats unitazas atrodo itin estetiškai ir žavingai. Tuomet, kai įrengiamas mažas vonios kambarys, tokie modeliai yra itin dažnas pasirinkimas. Jie vizualiai neapkrauna erdvės, taigi galima sukurti išties jaukią ir patogią aplinką. Priežiūrai taip pat tenka skirti mažiau laiko, kadangi nereikia valyti grindis siekiančių detalių. Visgi, tokie tualetai yra kur kas sudėtingiau montuojami – jei nėra galimybės konstrukcijų paslėpti sienoje, joms reikalinga papildoma apdaila. Dažnai šie įrenginiai pasižymi ir kiek aukštesne kaina, tačiau šis niuansas priklauso nuo konkretaus modelio. Vandens nuleidimo mechanizmas ir kiti vandenį taupantys sprendimai Unitazai gali turėti vieną arba du vandens nuleidimo mechanizmus ir atitinkamą mygtukų skaičių. Jei Jūsų unitazas turi tik vieną mygtuką, visuomet nuleisite pilną baką vandens. Norėdami sumažinti vandens sąnaudas, rinkitės klozetus, turinčius du vandens nuleidimo mygtukus. Tuomet kiekvieną kartą galėsite nuspręsti, kokį vandens kiekį nuleisti (dažniausiai tai bus 3 ir 6 litrai). Toks sprendimas ilgainiui leis ženklai sumažinti išleidžiamo vandens kiekius.   Kalbant apie vandenį taupančius sprendimus, reikėtų susipažinti ir su itin šiuolaikiškais rimless unitazais, neturinčiais nuplovimo lanko. Tokia technologija užtikrina paprastesnę įrenginio priežiūrą ir maksimalią higieną, o dėl savo efektyvumo sunaudoja gerokai mažiau vandens išteklių. Atidžiai susipažinkite su šių įrenginių aprašymais – gamintojai dabar siūlo įvairius patobulinimus ir dar didesnį komfortą, tad teks nuspręsti, koks funkcionalumas Jums reikalingas. Klozeto dangtis Tikriausiai net nepagalvotumėte, kad ši detalė turėtų būti aktuali, tačiau po ilgesnio naudojimo savo nuomonę tikrai pakeisite. Nors unitazo dangčių įvairovė nėra itin plati, itin palankiai vertinamas lėtai nusileidžiantis tualeto dangtis. Toks variantas nusileidžia ne tik lėčiau, bet ir tyliau, taigi užtikrinamas maksimalus komfortas. Be to, toks modelis ypač tinka šeimoms su mažesniais vaikais: galėsite būti ramūs, kad su dangčiu jie neprisispaus pirštukų. Ieškantiems paprastos priežiūros, verta atkreipti dėmesį ir į lengvai nusiimančius dangčius. Tokius modelius nuimsite ir uždėsite be didelių pastangų, todėl dar patogiau ir kokybiškiau galėsite išvalyti visus tualeto tarpus. Unitazo stilius Nors prekyboje vis dar dominuoja balti klozetai, vis dažniau galima pastebėti ir kitų spalvų, pavyzdžiui, juodus ar pilkus modelius. Tokie variantai tiks tuomet, jei kuriate unikalų vonios interjerą ir ieškote prie jo derančių sprendimų. Svarbiausia įsitikinti, kad naujasis unitazas derės prie kitų vonios baldų ir įrenginių – jei taip, rinkdamiesi jį, galite drąsiai eksperimentuoti. Atsižvelgę į visus šiuos aspektus, išsirinksite kokybišką ir ilgai tarnausiantį klozetą. Atkreipkite dėmesį ir į jo gamintoją – žinomų prekinių ženklų tualetai tikrai bus patvarūs, o kai kuriems modeliams suteikiamos ir garantijos. Platų jų pasirinkimą rasite Pigu.lt elektroninėje parduotuvėje.

4.6/5
2020 04 27

Kaip išvalyti kalkes iš klozeto?

Naują unitazą tenka pirkti pakankamai retai – jei išsirenkamas kokybiškas klozetas, apie pokyčius nereikia galvoti ilgus metus. Visgi, tai nereiškia, kad nereikia jo prižiūrėti. Reguliarūs valymas dažniausiai nereikalauja didelių pastangų, tačiau jei tenka susidurti su kalkių nuosėdomis, laukia pakankamai įnirtinga kova. Su ja lengviau susidorosite, jeigu pasitelksite žemiau pateiktus patarimus – šį kartą aptarsime, kaip efektyviai išvalyti kalkes iš klozeto. Kalkių valymas iš unitazo Kalkių nuosėdų naikinimui yra skirti specialūs valikliai, tačiau jei nelikote patenkinti jų rezultatu, verta pagalvoti apie neįprastas priemones. Tai – universalusis actas ir švitrinis popierius. Pasirinkite tą metodą, kuris Jums atrodo paprasčiausias! Kaip išvalyti kalkes su actu? Acto rūgštis puikiai skaido kalkių nuosėdas – jei norite tuo įsitikinti, atlikite šiuos veiksmus: Supilkite litrą neskiesto baltojo acto tiesiai į tualeto dubenį. Būtinai užpilkite jo ir ant dubens kraštų. Leiskite actui nusėsti. Geriausia jį palaikyti 3-4 valandas. Dar kartą užpilkite ant dubens acto. Nuleiskite vandenį, kad išplautumėte dėmes ir likučius. Šiam darbui galite pasitelkti ir šepetėlį. Šiuos veiksmus kartokite tol, kol dubuo bus visiškai švarus ir spindintis. Actą galima maišyti ir su soda – tuomet reikėtų atlikti šiuos žingsnius: Sumaišykite 2 dalis kepimo sodos su 1 dalimi baltojo acto. Bendras mišinys turi būti panašus į pastą. Jei reikalingas ne tik dubens, bet ir klozeto bakelio valymas, užsukite vandenį ir pilnai išleiskite vandenį iš bakelio. Užtepkite pastą ant kalkėmis nusėtų vietų ir palaikykite maždaug 30 minučių. Nušveiskite pastą pasitelkę standžių šerių šepetį. Šis mišinys turėtų suskaidyti nuosėdas, tad jos nusiplaus gerokai paprasčiau. Įjunkite vandenį ir dar kelis kartus praplaukite dubenį bei bakelį, kad būtų pašalinti visi valymo likučiai. Kaip išvalyti kalkes su švitriniu popieriumi? Nors šis metodas gali pasirodyti kiek grubesnis, jis puikiai kovoja su įsisenėjusiomis kalkių nuosėdomis, kurių nebepašalina nei actas, nei specialūs valikliai. Jums reikėtų pasirūpinti dviejų rūšių švitriniu popieriumi – vidutinio grūdėtumo (120-150) ir smulkių grūdų (nuo 240). Tuomet vadovaukitės šiais žingsniais: Su vidutinio grūdėtumo popieriumi švelniai patrinkite kalkių nuosėdas. Nespauskite jo pernelyg stipriai, nes taip galite subraižyti dubens paviršių. Su smulkių grūdų, švelnesniu popieriumi pašalinkite kalkių nuosėdų likučius. Nuleiskite vandenį, kad pašalintumėte nešvarumų likučius. Naudingi tualeto priežiūros patarimai Norint, kad unitazas visuomet blizgėtų ir dvelktų švara, verta įsidėmėti ir šiuos patarimus: Actą galite pilti ir į unitazo bakelį. Jis padės apsisaugoti nuo mineralinių apnašų, pelėsių ir bakterijų. Pasirūpinkite tualeto šepečiu. Jį patartina įmerkti į WC valikliu pripildytą indą – taip užtikrinsite nuolatinę jo dezinfekciją. Suteikite unitazui daugiau gaivos. Tai padarysite, jei retkarčiais tualetą nušveisite dantų pasta ar per pusę perpjautu ir druska apibarstytu greipfrutu. Įsidėmėję visus šiuos veiksmus, ne tik lengvai kovosite su kalkių nuosėdomis, bet ir užtikrinsite visapusišką tualeto švarą. Nepamirškite ir reguliaraus valymo – tai padės išvengti įsisenėjusių ir sunkiai išvalomų dėmių.

4/5
2020 04 24

Kokią vonią rinktis?

Vonios yra vieni pagrindinių įrenginių, be kurių daugelis neįsivaizduotų savo vonios kambario. Jei šioje patalpoje pakanka vietos, vonia leidžia maloniai atsipalaiduoti ir pasimėgauti ramiomis akimirkomis savo namuose. Visgi, nusprendus montuoti šią įrangą, laukia vienas svarbus sprendimas – kokią vonią pasirinkti. Tam, kad lengviau atsakytumėte į šį klausimą, pirmiausia apgalvokite kelis svarbiausius aspektus. Vonios forma Pradėkite nuo formos pasirinkimo – tarp vonių šiuo metu dominuoja šie sprendimai: Stačiakampės. Tai – vis dar labai populiarus vonių tipas, kuris garsėja itin plačiomis pasirinkimo galimybėmis. Tarp šių įrenginių rasite daugybę skirtingų stilių ir dydžių – jei pageidausite, tokį modelį nesunkiai įtalpinsite ir kambario kampe. Be to, daugelis stačiakampių vonių turi lygius kraštus, ant kurių labai patogu sumontuoti vonios sienelę. Kampinės, asimetrinės. Šių įrenginių forma visapusiškai yra pritaikyta montavimui kampe. Be to daugelis tokių vonių turi platesnes kraštines, ant kurių galima sudėti reikalingiausius atributus. Toks pasirinkimas ypač patinka taupantiems vietą. Jei Jums aktualus mažo vonios kambario įrengimas, šio tipo įrenginiai turėtų atitikti Jūsų lūkesčius. Tarp jų rasite ne vieną kompaktiškesnį, būtent nedideliems kambariams pritaikytą modelį. Tačiau nereikėtų manyti, kad šio tipo vonios pritaikytos tik mažoms erdvėms. Tarp jų rasite ir labai didelių, ištaigingai atrodančių variantų. Ovalios. Šio tipo vonios išsiskiria stilių ir spalvų įvairove. Tarp jų itin dažnai galima pastebėti laisvai pastatomų, prabangiai atrodančių modelių, tačiau netrūksta ir elegantiškų, pernelyg dėmesio neatkreipiančių sprendimų. Laisvai pastatomos. Nors tarp šių vonių dažniausiai sutinkamas ovalas, tikrai pavyks surasti ir kitų stilingų variantų. Pagrindinis šių įrenginių išskirtinumas yra tas, kad jie gali stovėti bet kurioje vietoje, nebūtinai prie krašto – didesnėse patalpose neretai pasirenkamas centras. Laisvai pastatoma vonia išsiskiria savo elegantiškumu ir leidžia vonios kambaryje sukurti prabangią aplinką. Nestandartinės. Kaip ir byloja pats pavadinimas, šios vonios netelpa į jokius rėmus. Jos gali būti tiek nestandartinių formų, tiek ir netradicinių matmenų, todėl dažniausiai šie įrenginiai tampa patalpos akcentu. Jei Jus domina įdomi, stilinga vonia, tarp šių modelių tikrai bus iš ko pasirinkti. Medžiaga Nuo vonios medžiagos tipo priklauso tam tikros jos ypatybės ir svarbiausios savybės, todėl reikėtų panagrinėti ir šį aspektą. Šiuo metu prekyboje dominuoja šie įrenginiai: Akrilinės vonios. Atsiliepimai leidžia teigti, kad šie įrenginiai užtikrina komforto jausmą vonios kambaryje. Vanduo į juos bėga tyliai, o priežiūra yra nesudėtinga. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šį paviršių reikėtų pasaugoti nuo kenksmingų medžiagų ir augintinių nagų. Visgi, jei rinksitės šį tipą, susipažinsite su itin plačia skirtingų formų įvairove ir tikėtina, kad naują vonią įsigysite už labai gerą kainą. Akmens masės vonios. Tai – vieni tvirčiausių ir patikimiausių šiuo metu prekyboje esančių įrenginių. Už šiek tiek didesnę kainą galėsite mėgautis ilgai neatšąlančiu vandeniu ir ypatingai atspariu, sunkiai pažeidžiamu, lengvai restauruojamu ir itin švelniu paviršiumi. Jei visgi jį teks atnaujinti, vonios restauravimas nepareikalaus didelių pastangų. Žinodami kelis esminius niuansus, šį darbą galėsite atlikti ir patys – tuomet tokia vonia patikimai tarnaus ilgą laikotarpį. Tačiau turėtumėte atkreipti dėmesį, kad šio tipo įrenginiai yra gerokai sunkesni, todėl iš anksto reikėtų žinoti, kur tiksliai juos montuosite. Ketaus vonios. Nors ir nebe tokios dažnos, šios vonios pasižymi ypatingu tvirtumu, patikimumu ir ilgaamžiškumu. Vanduo ilgai išlaikys malonią temperatūrą, o sienelės neskleis triukšmo, taigi maksimalus komfortas bus garantuotas. Tiesa, valymui teks skirti kiek daugiau dėmesio – turėtumėte atsakingai rinktis valymo priemones ir vengti aštresnių daiktų. Plieninės vonios. Atsparus paviršius, gera kaina ir greitai įšylantis paviršius – tai ryškiausi šių įrenginių pranašumai. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad greitai įšilęs paviršius greit ir atvės, o leidžiamas vanduo skleis šiek tiek didesnį triukšmą. Visgi, jei teikiate pirmenybę paprastam montavimui ir gerai kainai, šiomis voniomis tikrai neteks nusivilti. Kompozito vonios. Tai naujos kartos įrenginiai, kurių gamybai pasitelkiamas stiklo pluoštas ir akrilas. Dėl to šios vonios yra nepaveikios įbrėžimams, pasižymi stabilia konstrukcija, paprastu montavimu ir neslidžia danga. Be to, paviršius net ir po ilgo naudojimosi negelsta, todėl šios vonios ilgą laiką atrodo tarsi ką tik įsigytos. Dydis Šis aspektas pirmiausia priklauso nuo vonios kambario dydžio. Žinoma, didesnė vonia užtikrins didesnį komforto jausmą, tačiau svarbu įsitikinti, ar pastačius ją, kambaryje liks pakankamai vietos kitiems įrenginiams ir praėjimui. Šiuo atveju pasirinkimas yra ypatingai platus, taigi tikrai pavyks surasti net ir mažesniam vonios kambariui tiksiantį variantą. Atkreipkite dėmesį ir į tūrį – kuo jis didesnis, tuo daugiau vietos turėsite vonioje ir tuo daugiau vandens pavyks prisileisti. Tiesa, jei ieškote ekonomiškesnių sprendimų, nebūtina rinktis paties talpiausio modelio, tačiau lygiai taip pat nėra būtina prisileisti pilnos vonios vandens. Dizainas Vonia ženkliai prisideda prie bendro patalpos stiliaus, todėl labai svarbu atsižvelgti į jos dizainą. Be jau aptartų formų, taip pat turėsite galimybę susipažinti su išskirtinėmis spalvomis ir unikaliais dizainais. Šiuo atveju reikėtų įvertinti vonios kambaryje vyraujančius atspalvius ir pagalvoti, ar šį įrenginį norite paversti dėmesį atkreipiančiu akcentu, ar tiesiog priderinti jį prie bendros aplinkos. Verta pasidomėti vyraujančiomis vonios interjero tendencijomis – galbūt jos įkvėps naujiems atradimams. Papildomos galimybės Be visų jau aptartų šių įrenginių tipų, egzistuoja ir dar viena jų rūšis – tai masažinės vonios. Nors tokia įranga dažniausiai pareikalauja kiek didesnių investicijų, turint ją, SPA procedūromis galima mėgautis savo namuose. Masažinės funkcijos gali sumažinti skausmus, padėti geriau atsipalaiduoti ar netgi pagerinti bendrą savijautą – ilgai neužtruks, kol pajausite visus šiuos privalumus. Jei ieškote unikalių patirčių ir vonios kambaryje norite dar geriau pailsėti, verta pagalvoti apie tokį variantą. Apgalvoję visus šiuos aspektus, lengvai nutarsite, kuri vonia geriausiai tinka būtent Jums. Šie įrenginiai dažniausiai tarnauja ilgus metus, todėl sprendimui reikėtų paskirti pakankamai laiko – tik taip būsite tikri, kad padarėte viską, jog naujasis pirkinys visapusiškai tenkintų Jūsų lūkesčius.

5/5
2020 04 17

Kaip pasirinkti dujų katilą?

Šiais laikais turime pakankamai plačią šildymo katilų įvairovę, todėl patys galime nuspręsti, kokiu būdu mūsų namus pasieks šiluma. Visgi, jei prie namų yra tiekiamos gamtinės dujos, daugelis ilgai nemąsto ir nutaria įsigyti dujinį katilą. Toks sparčiai populiarėjantis sprendimas turi pakankamai solidų privalumų paketą – tereikia išsirinkti tinkamą modelį. Siūlome geriau perprasti šių įrenginių veikimo principą ir paanalizuoti aspektus, kurie svarbūs svarstant, kokie dujiniai katilai yra geriausi. Kaip veikia dujiniai katilai? Pirmiausia reikėtų paminėti, kad visą dėmesį šį kartą skirsime kondensaciniams katilams. Paprasti jų modeliai pagal 2015 metais Europoje patvirtintas direktyvas turėjo būti nebetiekiami ir negaminami. Tačiau kondensacinis katilas dar modernesnis – jis suteikia galimybę išgauti papildomą šilumą. Deginant gamtines dujas, susiformuoja vandens garai ir įvyksta kondensacija, o šio proceso metu išskirta energija sugrįžta atgal į šildymo sistemą. Tiesa, kondensacija vyksta tik tuomet, jeigu temperatūra nukrenta žemiau „rasos taško“, kuris gali siekti net ir 50 laipsnių. Toks dujinis katilas sunaudoja mažiau dujų nei įprastas, tačiau jų išgaunamas šilumos kiekis yra panašus, taigi pavyksta nemažai sutaupyti. Namo šildymas dujomis: kokie jo privalumai? Be prieš tai minėtų privalumų, dujiniai katilai gali pasiūlyti ir šiuos: Aukštas naudingumo koeficientas. Nors tikrosios galimybės priklauso nuo konkretaus modelio, neretai teigiama, kad šis kondensacinių dujinių katilų rodiklis gali siekti net 110 procentų. Labai dažnai kyla klausimų, kiek kainuoja dujinis šildymas. Nors lyginant su kieto kuro katilais, tai nėra pats pigiausias pasirinkimas, konkreti kaina priklauso ir nuo Jūsų asmeninių poreikių, ir nuo gamtinių dujų kainos. Tačiau iš esmės tai pakankamai optimalus pasirinkimas. Paprasta priežiūra. Sumontavus šią sistemą, jos valyti ar dažnai rūpintis nebereikės, taigi ilgainiui apie jos egzistavimą tiesiog pamiršite. Komfortas. Nereikės rūpintis ir kieto kuro (malkų, anglių ir t.t.) sandėliavimu – šie įrenginiai tikrai nustebins patogumu. Patikimumas. Nors daugeliui gali atrodyti priešingai, šiais laikais parduodami dujų katilai yra visapusiškai saugūs. Šiuose įrenginiuose sumontuoti įvairiausi saugikliai, kurie, atsiradus bėdoms su slėgiu, elektra ar kitais veikimo niuansais, katilą tiesiog išjungia. Nedidelės investicijos įrangai. Dujiniai katilai yra pakankamai pigūs, todėl šios sistemos įrengimas nepareikalaus didelių išlaidų. Tiesa, kondensaciniai modeliai yra kiek brangesni, tačiau lyginant jų efektyvumą, šios investicijos netrunka atsipirkti. Koks dujų katilas geriausias? Nusprendus įsigyti šio tipo įrangą, reikėtų atidžiau susipažinti, kuo skiriasi dujiniai katilai: Vandens paruošimo būdas. Dujiniai katilai vandenį gali šildyti momentaliai arba turėti specialią šalia pastatomą arba integruotą tūrinę talpą. Pirmojo tipo įrenginiai yra lengvesni ir greitai įrengiami, tačiau jei vienu metu vandenį leisite keliose vietose, gali šiek tiek susilpnėti srovė. Tuo tarpu atskirą talpą turintys katilai yra masyvesni (jie dažniausiai statomi atskiroje katilinėje), tačiau tuomet su vandens srove problemų nepasitaiko. Toks dujinis katilas tinka didesniems namams su didesniais vandens vartojimo poreikiais. Itin svarbu pasirinkti tinkamą šildomo vandens talpą, kadangi priešingu atveju jo resursai gali greitai pasibaigti. Pakabinami ir pastatomi. Pakabinami dujiniai katilai yra mažesnių išmatavimų, nesunkūs ir neretai – ne tokie galingi. Tuo tarpu pastatomi modeliai dažniausiai montuojami su atskiru tūriniu karšto vandens šildytuvu, taigi bendra įrangos masė tampa per didelė, kad ją būtų galima tvirtinti prie sienos. Galingumas. Tam, kad tiksliai apskaičiuotumėte reikiamą galią, reikia vertinti namo būklę, katilo paskirtį (tik šildymui ar ir karštam vandeniui) ir šildomų patalpų plotą. Tačiau galima atlikti preliminarius skaičiavimus. Jei namas yra naujesnės statybos, šildomo ploto kvadratus padauginkite iš 0,08 kW, o jei būstas senesnis – iš 0,1 kW. Šilumokaičio medžiaga. Aliuminio lydinio (su siliciu) šilumokaičiai yra jautresni užteršimui, todėl jų priežiūrai tenka skirti daugiau dėmesio. Nerūdijančio plieno gaminių paviršius lygesnis, todėl kondensatas juos lengviau nuplauna. Patogus valdymas. Nors tai nėra būtina, modernesnė katilo valdymo sistema užtikrins dar didesnį komfortą ir leis išbandyti daugiau skirtingų funkcijų ar programų. Atsižvelgę į visus šiuos aspektus, lengvai išsirinksite, kuris dujinis katilas tinka Jūsų namams. Tai ekologiškas ir efektyvus namų šildymas, kuris suteiks ne vieną privalumą – turėtumėte tuo įsitikinti patys!

5/5
2020 04 01

Kaip pasirinkti centrinio šildymo radiatorių?

Tam, kad namuose galėtume mėgautis malonia šiluma, pirmiausia reikia pasirūpinti tinkama šildymo įranga. Tiek tarp daugiabučių, tiek tarp nuosavų namų gyventojų kone daugiausiai dėmesio susilaukia centrinio šildymo radiatoriai. Kaip pasirinkti – klausimas, kuris kyla kiekvienam, pradėjusiam pažintį su šiais įrenginiais. Šį kartą aptarsime aspektus, kurie padės priimti Jūsų atvejui tinkamą sprendimą. Radiatoriai ar grindinis šildymas? Tiek grindinis šildymas, tiek radiatoriai namuose gali būti naudojami kaip pagrindiniai šilumos šaltiniai, todėl kyla klausimų, kuris iš šių variantų yra geresnis. Jei kalbėsime apie komfortą, daugiau privalumų pasiūlys grindinis šildymas. Pasirinkus šį variantą, patalpa atrodo „švaresnė“, o Jums nebereikia rūpintis radiatoriaus priežiūra. Be to, kambaryje nebelieka papildomo karšto paviršiaus, o šylančios pėdos ir lengvas gaivumas galvos zonoje užtikrina vieną palankiausių temperatūrų pasiskirstymų. Tačiau jei kalbėsime apie efektyvumą, pranašesni bus radiatoriai. Grindinio šildymo pilnai pakanka naujesnės statybos ar renovuotuose namuose, tačiau jei būstas senesnis, labai tikėtina, kad neišsiversite ir be papildomo radiatoriaus. Be to, radiatoriai įšyla kur kas greičiau – jei patalpoje norite greičiau mėgautis šiluma, toks variantas bus kur kas geresnis. Nepamirškime ir kainos: radiatoriai yra kur kas paprasčiau ir pigiau įrengiami. Kodėl radiatoriai statomi po langais? Šiuos įrenginius rekomenduojama statyti toje vietoje, kur yra didžiausias šilumos nuostolis. Šis faktas paaiškina, kodėl šildymo radiatoriai paprastai statomi po langais, kambario apatinėje dalyje. Pro juos prasiskverbiantis šaltas oras radiatorių pagalba yra sušildomas, taigi temperatūra patalpoje gali pasiskirstyti kur kas tolygiau. Tačiau naujos statybos namuose, kur šilumos nuostoliai nebėra tokie dideli, radiatoriui galima parinkti ir kitą vietą – šis pasirinkimas tampa kur kas lankstesnis. Geriausi radiatoriai: kokius pasirinkti? Rinkdamiesi centrinio šildymo radiatorius, turėtumėte atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius kriterijus. Medžiaga Išskiriamos trys pagrindinės šių radiatorių medžiagos: Aliuminis. Šio tipo įrenginiai kone geriausiai spinduliuoja šilumą, yra itin lengvi, ilgaamžiai ir nereikalauja didelių investicijų. Jie sudaryti iš skirtingų sekcijų, todėl jų ilgis gali būti pats įvairiausias – šiuo atveju rasite ypatingai plačią pasirinkimo įvairovę. Dėl lygaus paviršiaus, jų valymas taip pat nereikalauja didelių pastangų. Plienas. Šie radiatoriai nustebins ypatingai plačia pasirinkimo įvairove ir neleis nusivilti tvarumu. Jų skleidžiamas šilumos lygis labai minimaliai nusileidžia aliuminiams, o jų stilius taip pat yra pakankamai universalus, kad lengvai būtų pritaikomas bet kuriuose namuose. Ketus. Radiatoriai, gaminami iš ketaus, centriniam šildymui pasirenkami vis rečiau, tačiau pranašumų jie taip pat turi. Tai – ilgai trunkantis šilumos palaikymas ir solidus ilgaamžiškumas. Galingumas Tai – kone svarbiausias pasirinkimo aspektas, garantuojantis, kad kambariuose bus užtektinai šilumos. Radiatoriai dažniausiai pasirenkami pagal kvadratūrą – vienam kvadratiniam metrui reikia priskirti maždaug 100W galios. Tačiau jei būstas yra naujos statybos ir turi gerą šilumos varžą, vienam kvadratiniam metrui pakaks ir 60W. Renkantis radiatorių galingumą, verta įsidėmėti ir šiuos patarimus: Jei šį įrenginį statysite ne po langu, rinkitės maždaug 20 procentų galingesnį modelį; Galingesni modeliai bus reikalingi ir vėjuotose, neužstatytose vietose; Jei nuspręsite radiatorių uždengti užuolaidomis, turėkite omenyje, kad tai pareikalaus maždaug 10-15 procentų šilumos; Idealu, jei virš radiatoriaus yra palangė. Jei ne, siekiant sumažinti šilumos nuostolius, virš jo verta pakabinti lentyną – taip šilumos srautą nukreipsite į patalpos vidų, o ne į jos viršų; Labai svarbu radiatoriaus neužstatyti dideliais baldais, kurie trukdo šilumai deramai pasiskirstyti patalpose. Radiatoriaus galingumo pasirinkimo tvarka šiek tiek skiriasi gyvenantiems daugiabučiuose. Jei nutarsite pasikeisti radiatorių, pirmiausia reikėtų kreiptis į Jūsų namui energiją tiekiančią įmonę, kuri pateiks technines sąlygas, pagal kurias reikės paruošti projektą. Jei šių sąlygų nesilaikysite, galimas viso daugiabučio šilumos sistemos išbalansavimas. Tai reiškia, kad vienur bus gerokai per karšta, o kitur – per šalta. Pajungimas Atkreipkite dėmesį, kad skiriasi radiatorių pajungimo būdai. Šie įrenginiai tvirtinami apačioje arba šone, o retesniais atvejais – abiem šiais būdais. Šiuo atveju nėra geresnio ar blogesnio varianto – pasirinkimas priklauso nuo to, kurioje vietoje radiatorių statysite ir kaip namuose yra išvesti vamzdžiai. Dizainas Nors tai – tikrai ne pats svarbiausias niuansas, verta žinoti, kad radiatoriai šiais laikais gali pasiūlyti itin stilingą išvaizdą. Įvairių spalvinių variantų galima rasti tarp aliuminių modelių. Jei kruopščiai derinate kiekvieną patalpos detalę ir ieškote įdomesnių akcentų, neįprastos spalvos radiatorius taip pat gali tapti vienu iš jų. Apgalvoję visus šiuos aspektus, nesunkiai nuspręsite, kuris centrinio šildymo radiatorius Jūsų namams tiks geriausiai. Įvertinkite tai, jog tinkamai pasirinkus naujus radiatorius, apie pokyčius nereikės galvoti ilgus metus ir paskirskite šiam sprendimui pakankamai laiko.