sodininkyste

Atėjus pavasariui, atbundanti gamta primena, jog teks pasirūpinti ir sodo aplinka. Tikėtina, kad per žiemą čia susikaupė nemažai užduočių – jei norite, kad šiltajam sezonui įsibėgus galėtumėte mėgautis puikia jo išvaizda ir gausiu derliumi, jas atlikinėti reikėtų jau dabar. Kokie sodo darbai pavasarį laukia pirmiausiai? Generalinis tvarkymasis Nors ir ne pati maloniausia užduotis, būtent nuo jos turėtumėte pradėti visus pavasarinius pasiruošimo darbus. Tikėtina, kad per žiemą čia prisikaupė įvairiausių vėjo atneštų lapų, šiukšlių, mulčo likučių, šakų ir kitų gaminių, kurie bendros aplinkos tikrai nepuošia. Tiesa, jokiu būdu nereikėtų tokių atliekų deginti. Verčiau jas surūšiuoti: organines (pavyzdžiui, lapus, šakas ar supuvusius obuolius) galėsite suversti į komposto dėžę, o visas kitas – į šiukšlių konteinerį. Įrankių peržiūra Tikėtina, kad per žiemą galėjo nukentėti ir Jūsų naudojami sodo įrankiai. Verčiau nelaukti, kol jų prireiks atliekant įvairiausias užduotis ir jų stovį apžiūrėti kaip įmanoma anksčiau – tuomet tolimesni darbai klostysis sparčiau. Įrangą reikėtų nuvalyti, sutepti ar pagaląsti, o jeigu naudojate elektrinius ar benzininius modelius – patikrinti, ar jie vis dar veikia nepriekaištingai. Verta pagalvoti ir apie papildomų įrankių įsigijimą: pasitelkus juos, daugelį užduočių galima atlikti kur kas efektyviau. Medžių priežiūra Po žiemos teks pasirūpinti ir medžiais bei krūmais – šį darbą galima suskirstyti į kelis etapus: Genėjimas. Sodo genėjimas pavasarį pradedamas maždaug kovo pabaigoje, kai kurį laiką laikosi pliusinė temperatūra, tačiau medžiai dar nėra aktyvioje būsenoje. Tuomet reikėtų apgenėti nulūžusias, kitoms trukdančias ir ligotas šakas. Galima apkirpti ir labai išsišakojusius vaismedžius, tačiau pagrindinių šakų geriau neliesti, kadangi medis gali nebesistiebti į viršų.       Balinimas. Šiam procesui naudojamos su dažais sumaišytos kalkės – nudažius jomis medžių žievę, ji ne taip įkaista, todėl mažiau reaguoja į temperatūrų skirtumus ir ne taip skeldėja. Be to, tokiu būdu ji apsaugoma nuo parazitų. Medžius galima balinti nuo apačios iki šakų, tačiau galima apimti ir dar didesnį aukštį. Šio darbo nutempti nereikėtų – pasirūpinkite juo iki išsprogstant pirmiesiems pumpurams ir pasirodant žalumai. Tai ypač aktualu, jei rudenį šios užduoties nespėjote atlikti.       Sodo purškimas. Pavasarį (geriausia – ankstyvą, kai vidutinė paros temperatūra siekia maždaug 5 laipsnius), vertėtų pagalvoti apie medžių ir krūmų purškimą insekticidais. Jie apsaugos juos nuo įvairių kenkėjų ir ligų. Pasistenkite, kad sodo pavasarinis purškimas būtų baigtas dar iki tol, kol ant augalų pasirodys pirmieji lapeliai. Remonto darbai Didelė tikimybė, jog po žiemos teks atlikti ir nedidelius remonto darbus, tad atidžiai turėtumėte apžiūrėti visą teritoriją. Nuvalykite tvorą, vartus, pakeiskite sulūžusias ar apgadintas konstrukcijas ir įsitikinkite, kad visos iš jų vis dar sėkmingai atlieka pagrindinę savo funkciją. Papildomo dėmesio prireiks ir šiltnamiui: patikrinkite, ar nepažeista jo plėvelė ar polikarbonato lakštai – tokius gaminius tuomet reikės pakeisti. Papildomai reikėtų atlikti ir kruopščius šiltnamio vidaus valymo ir dezinfekavimo darbus – tuomet būsite tikri, kad po žiemos čia neliko jokių kenkėjų. Vejos priežiūra Net ir atlikus aukščiau minėtas užduotis, darbai sode pavasarį dar nesibaigs – teks pasirūpinti ir savo pievute. Pašalinus iš jos šiukšles, bus reikalingos specifinės trąšos ar kompostas: tokios medžiagos užtikrins, kad vasarą džiaugsitės vešlia ir sveika žole. Tam, kad žolės šaknys lengviau pasisavintų deguonį, vandenį ir kitas maistines medžiagas, o sodo tręšimas pavasarį nenueitų veltui, pravartu atlikti ir aeravimą – tuomet iš tiesų galėsite tikėtis pačių geriausių rezultatų. Dirvos paruošimas Galiausiai laukia paskutinis, tačiau vienas iš svarbiausių darbų, iš dalies nulemsiantis Jūsų derliaus kokybę. Dirvą teks gerai įdirbti ir išpurenti, pašalinti iš jos piktžoles, kenkėjus ir įvairių ligų sukėlėjus, o taip pat vis dar turėsite laiko pagerinti dirvožemio būklę. Jei rudenį nespėjote paruošti naujų lysvių ar gėlynų, galite užsiimti ir jų formavimu. Tuomet beliks apgalvoti, kur ir ką šiais metais auginsite ir atkreipti dėmesį, kada kokios sėklos turi būti sodinamos – jau dabar galite jomis apsirūpinti. Atlikę visus šiuos darbus, savo sodą visapusiškai paruošite pavasariui. Neuždelskite su šiomis užduotimis – taip pasieksite geresnių rezultatų ir turėsite daugiau laiko pasimėgauti šylančiais orais.

Savas daržas suteikia galimybę maitintis ne tik sveikiau, bet ir saugiau – juk naudodami savo pačių užaugintus produktus iš tiesų žinome, ką valgome. Tačiau siekiant, kad derlius būtų gausus, o pats daržas nekeltų rūpesčių ir negadintų bendro eksterjero, vien tokių norų nepakanka. Apie daugelį aspektų turėtumėte pagalvoti planavimo stadijoje, kuomet tik svarstote, kaip įsirengti daržą. Pasikliaukite šiais patarimais – tuomet pavyks išvengti daržo organizavimo rūpesčių! Pasirinkite tinkamą daržo vietą Labai svarbu, kad daržo vieta būtų pakankamai lepinama saulės spindulių ir kaip įmanoma labiau apsaugota nuo vėjo. Venkite pavėsį sudaryti galinčių didelių medžių ar pastatų ir savo patogumui pagalvokite, kaip greitai pasieksite vandens šaltinį. Tiesa, reikėtų įvertinti ir tai, jog kurį laiką Jūsų daržas bus „plikas“ – jeigu nenorite, kad toks vaizdas gadintų Jūsų puoselėjamą eksterjerą, neskirkite jam paradinių zonų. Apsvarstykite šiltnamio idėją Turint pakankamai daug laisvos erdvės ir norint derliumi džiaugtis ilgesnį laikotarpį, verta pagalvoti apie šiltnamio įsigijimą. Šis statinys nesunkiai gali įsilieti į bendrą kiemo aplinką – šiuo atveju ir vėlgi reikėtų įsitikinti, kad pasirinktoje vietoje nėra saulę užstoti galinčių pastatų ar augalų. Tuomet beliks pasirūpinti šiltnamio įrengimo darbais, kad maksimaliai išnaudotumėte visą turimą vietą – šiam statiniui pritaikomų idėjų rasite ir šiame straipsnyje. Pagalvokite, kaip atskirti daržą nuo poilsio zonos Tam, kad poilsiaudami kieme nuolatos negalvotumėte apie daržo priežiūrą, o jo išvaizda nesugadintų Jūsų puoselėjamos aplinkos, reikia pagalvoti apie tai, kaip atskirti daržą nuo vejos ar poilsio zonos. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra daržas, galite išbandyti vieną iš šių idėjų: Tvorelės. Tai vienas paprasčiausių būdų norint padalinti dvi sklypo zonas. Jei tvorelė bus pakankamai tvirta, ant jos galėsite pakabinti vazonus su gėlėmis ar papuošti ją vijokliniais augalais – rezultatas dėl to bus tik dar žavesnis. Takeliai. Tvarkingais takais rekomenduojama pasirūpinti ne tik atskiriant dvi erdves, bet ir pačiame darže, taip sukuriant kur kas patrauklesnę jo išvaizdą. Šiam tikslui galima pasitelkti dekoratyvinę skaldą ar netgi trinkeles. Didesni augalai. Zoną, skiriančią daržą ir poilsio erdvę, galima apsodinti vešliais krūmais ar aukštais medžiais. Nors teks palūkėti, kol jie užaugs, galutinis rezultatas tikrai pranoks visus lūkesčius. Apsispręskite dėl lysvių tipo Nors neretai galima išgirsti patarimų, kad verta eksperimentuoti su lysvių formomis, taip suteikiant daržui daugiau įmantrumo, siūlome į šį aspektą žiūrėti iš praktinės pusės. Įsitikinkite, kad prie kiekvienos lysvės galėsite lengvai prieiti – tam reikėtų palikti bent jau 40 cm tarpus. Pačias lysves reikėtų formuoti platesnes, maždaug 80 – 120 centimetrų, taip maksimaliai išnaudojant turimą vietą. Pastaruoju metu itin palankiai vertinamos pakeltos lysvės. Toks sprendimas darže prideda daugiau estetikos, tačiau apie jas verta pagalvoti ir dėl praktinės pusės, kadangi naudojant šias konstrukcijas, piktžolės nebeauga ant žemės kraštų, taigi jie nebereikalauja Jūsų priežiūros. Tikriausiai neprieštarautumėte šio darbo atsisakyti! Nuspręskite, kur stovės komposto dėžė Tai dar vienas daržui labai naudingas, tačiau eksterjerui žavesio nepridedantis sklypo elementas. Būtent dėl šios priežasties komposto dėžei siūloma surasti kuo neutralesnę, mažiau pastebimą (ar netgi visiškai slaptą) vietą. Tam ypač tinka sklypo galas ar pavėsis, kur didelio derliaus vis vien nebūtų. Šalia galite pasodinti porą krūmų – tai dar labiau padės neutralizuoti aplinką. Skirkite dėmesio detalėms Kaip ir bet kurioje kitoje vietoje, taip ir darže, bendra visuma susideda iš smulkių detalių. Tai reiškia, jog norėdami savo sklypą paversti ir derlingu, ir žavingu, dėmesio turite paskirti kiekvienai smulkmenai. Į viršų besistiebiantiems augalams naudokite kokybiškas atramas, paieškokite stilingai atrodančių pakeltų lysvių, nevenkite ryškiaspalvių gėlių, pasitelkite sodo dekoracijos... Tai tik kelios idėjos, kurios Jūsų daržui suteiks gerokai daugiau jaukumo. Įsiminę visus šiuos patarimus, labai lengvai įrengsite daržą bet kokiame sklype. Svarbiausia pakankamai dėmesio skirti planavimo darbams ir tinkamų gaminių pasirinkimui – būtent tai nulems didžiąją dalį Jūsų sėkmės. Galbūt ieškote patarimų, kaip lengvai tvarkyti ne tik daržą bet ir likusią kiemo aplinką? Mes sukūrėme straipsnį, kurį rasite čia.

Gyvatvorės labai dažnai puošia mūsų kiemą ar sodą – jų dėka galime sukurti dar žavesnę ir privatesnę aplinką. Tačiau tam, kad šie augalai iš tiesų būtų dailūs, būtina juos nuolat formuoti ir pakirpti. Šiam tikslui į pagalbą neretai pasitelkiamos gyvatvorių žirklės, leidžiančios tokį darbą atlikti kur kas efektyviau. Nusprendę įsigyti tokį prietaisą, susipažinsite su plačia jų įvairove – tam, kad išsirinktumėte geriausią, teks apgalvoti kelis svarbius niuansus. Gyvatvorių žirklių tipas Šių prietaisų tipai skirstomi pagal jų maitinimo tipą – rinkoje šiuo metu sutinkami tokie variantai: Rankinės gyvatvorių žirklės. Tai – pakankamai pigūs mechaniniai įrankiai, kuriuos geriausia pasitelkti nedideliems plotams ir viengubiems krūmams. Pasitelkę juos, galėsite pakankamai tiksliai suteikti augmenijai norimą formą. Tačiau jei plotai bus didesni, o krūmai – stambesni, verčiau rinktis kito tipo modelius, kadangi darbuodamiesi užtruksite daugiau laiko, o kai kurios šakos gali būti neįveikiamos. Elektrinės gyvatvorių žirklės. Su tokiais prietaisais galėsite įveikti vidutinio dydžio gyvatvorių plotus. Šios žirklės yra ganėtinai nesunkios, darbas vyksta tyliai, o proceso metu neišskiriami aplinkai kenkiantys dūmai. Be to, jos yra pakankamai galingos, jog įveiktų net ir storesnes šakas. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad norint patogiai dirbti su tokiais prietaisais, reikia pasirūpinti ir elektros energijos šaltiniu. Jei lizdo netoliese nėra, ši užduotis gali šiek tiek apsunkti, tačiau ši problema dažnai sprendžiama pasitelkus prailgintuvą. Akumuliatorinės gyvatvorių žirklės. Šie prietaisai ypač praverčia tais atvejais, kai netoliese nėra elektros energijos šaltinio ar reikia krūmus patrumpinti ne taip lengvai prieinamose vietose, tarkim, netoli sienos ar arčiau žemės. Jos veikia tyliai ir gali įveikti didesnius krūmus ar šakas, tačiau darbus šiek tiek riboja ribotas akumuliatoriaus veikimo laikas. Jei darbų nėra daug, tokio trūkumo nepastebėsite, tačiau jeigu gyvatvorių plotai yra didesni, tai nebus pats geriausias pasirinkimas. Jei rimtai svarstote apie akumuliatorinių gyvatvorių žirklių įsigijimą, tuomet rekomenduojama pasidomėti Fieldmann FZN 4101-A žirklėmis. Tai vienos populiariausių akumuliatorinių žirklių, ir ne be reikalo. Komplekte yra du skirtingi peiliai – vienas žolei (8 metrų ilgio), kitas krūmams (11 metrų ilgio). Prietaisas yra belaidis, kas leidžia genėjimo darbus atlikti labai patogiai. Žirklės maitinamos įkraunamomis baterijomis: pilnai įkrautos baterijos užtenka maždaug 30 minučių darbo. Benzininės gyvatvorių žirklės. Tai – galingiausias šių prietaisų tipas, kuris leis įveikti net ir didelius gyvatvorių plotus ir nesunkiai susitvarkys su storesnėmis šakomis. Jei gyvatvorių plotai yra dideli, darbai klostysis itin efektyviai. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, jog tokie prietaisai yra triukšmingesni ir gerokai sunkesni, tad pravartu iš anksto įvertinti ir savo fizinį pajėgumą. Kitos svarbios ypatybės Apsisprendus dėl gyvatvorių žirklių tipo, reikės apgalvoti dar kelis svarbius niuansus: Galingumas. Aukštesnis galingumas yra reikalingas didesniems ir sudėtingesniems pjovimo plotams. Jeigu ketinate trumpinti plonesnius augalus ir jų nėra itin daug, tikrai nebūtina rinktis aukščiausius parametrus turinčio modelio, tačiau jeigu šakų daug ir jos storesnės, tvirtas ir galingas prietaisas užtikrins darbų efektyvumą. Pjovimo dalies ilgis. Šiuo atveju ir vėlgi svarbu atsižvelgti į tai, kokie darbai Jūsų laukia. Jei plotai nėra dideli, tačiau norisi ypatingo tikslumo, verčiau rinktis trumpesnę pjovimo dalį turinčius, kompaktiškesnius prietaisus. Tačiau jei gyvatvorė yra ilga ir norisi ją patrumpinti kuo efektyviau, labiau liksite patenkinti tais modeliais, kurie vienu kartu gali nupjauti didesnį jos plotą.  Juostos ilgis. Nuo šio aspekto priklausys tai, kaip aukštai esančias šakas galėsite patrumpinti be papildomos pakylos. Tiesa, prie žirklių juostos ilgio reikėtų pridėti ir Jūsų iškeltų rankų ilgį – tuomet rezultatai bus tikslesni. Jei darbus didesniame aukštyje norite atlikti be kopėčių, verta pagalvoti apie teleskopines gyvatvorių žirkles: su tokiais modeliais patogiai pasieksite net ir sunkiau prieinamas vietas. Svoris. Šis niuansas turi įtakos žirklių naudojimosi patogumui. Tikėtina, kad ilgiau laikydami sunkesnius modelius rankose, greičiau pavargsite ar nebesugebėsite išlaikyti tikslumo. Tuo tarpu su lengvesniais modeliais dirbti bus lengviau, tačiau ne visi jie galės pasiūlyti maksimalų galingumą. Visgi, tai labai priklauso nuo Jūsų fizinių galimybių – būtent jas ir turėtumėte įvertinti. Papildomos galimybės. Šie prietaisai gali pasiūlyti ir papildomų privalumų, užtikrinsiančių darbų saugumą ar komfortą. >Ergonomiška rankena, apsauga nuo smūgių, reguliuojamas pjovimo kampas, komplektacijoje esantis diržas, nerūdijančio plieno ašmenys– tai tik keletas tokių variantų, tačiau susipažinę su įrankių aprašymais, jų surasite ir daugiau. Pagalvokite, kuriuos iš jų galėsite pritaikyti praktiškai. Atsižvelgę į visus šiuos niuansus, lengvai atrasite būtent Jūsų sodui geriausiai tinkančias gyvatvorių žirkles. Rinktis tikrai yra iš ko – svarbiausia gerai žinoti savo poreikius.

Kambarinės gėlės nėra vien tik paprastas namų interjero akcentas. Tai yra puikus būdas į namus atnešti šiek tiek gamtos ir žalumos. Jos prisideda prie švaresnio oro patalpose, o jų nuostabūs žiedai džiugina. Įvairios kambarinių augalų kompozicijos mažina stresą ir kuria namuose pozityvią energiją. Kai kurie žmonės net su jomis kalbasi! Žinoma, mainais už visus šiuos privalumus kambariniai augalai reikalauja priežiūros. Vienas iš svarbiausių ir neišvengiamų darbų yra kambarinių gėlių persodinimas. Tai gali pasirodyti kaip nemenkas iššūkis, ypač niekad to anksčiau nedariusiems. Bet viskas daug paprasčiau nei atrodo – tai pamatysite perskaitę šį gidą. Kodėl reikia persodinti kambarinius augalus? Kai kuriems kambarinių gėlių augintojams jos tampa tikromis šeimos narėmis, ypač jei jos užaugintos nuo daigyklos, kurioje kažkada buvo pasodintos iš parduotuvės įsigytos gėlių sėklos. Kad iš sėklos išaugtų mylimas augalas, į jį reikia įdėti daug meilės. Kambarinių augalų priežiūra apima reguliarų jų laistymą, rūpinimąsi, kad jie gautų pakankamai saulės šviesos – netgi jei tai reiškia nuolatinį augalo nešiojimą iš vienos vietos į kitą.  Kambariniai augalai auga, auga ir auga, nors tą ir sunku pastebėti. Atrodo, dar ką tik išdygusiems iš sėklų, kambariniams augalams daigyklos greitai pasidaro per ankštos. Augalus tenka persodinti į vazonus, tuomet neišvengiamai į didesnius vazonus, ir dar didesnius... Kai gėlė perauga savo vazoną, ji susiduria su įvairiomis neigiamomis pasekmėmis. Pirmiausia, didėja tikimybė, kad ją pradės pulti kambarinių augalų ligos. Taip pat augalo šaknų sistema taip susiraizgo ankštame vazone, kad žymiai suprastėja jo galimybė iš dirvožemio įsisavinti maistingąsias medžiagas. Tuomet augalas pradeda nykti ir to ženklus galima pamatyti vizualiai – tai vystantys, pageltę ar nudžiūvę lapai ir žiedai. Nesiimant jokių priemonių, tai visada galiausiai baigiasi augalo mirtimi. Todėl kambarinių gėlių persodinimas tiesiog būtinas. Kada persodinti kambarinius augalus? Kai išsiaiškinome, kodėl verta persodinti augalus, kitas žingsnis – nuspręsti, kada juos geriau persodinti. Griežtos taisyklės, kokiu metu tai daryti nėra, bet paprastai kambarinių gėlių augintojai laikosi kurios nors iš keleto populiariausių strategijų.  Pavasarinis kambarinių gėlių persodinimas. Pavasaris yra visuotinis gamtos pabudimo ir žydėjimo laikotarpis, tad nenuostabu, kad šis spalvų ir kvapų kupinas laikotarpis paveikia ir kambarinius augalus. Pavasarį kambarinių gėlių šaknys pabunda iš žiemos miego, suaktyvėja ir vėl pradeda augti. Todėl šio metų laiko pradžia yra tobulas laikas kambarinių gėlių persodinimui. Nauji vazonai gėlėms joms nekels tiek daug streso, jos lengviau adaptuosis ir visą pavasario sezoną praleis augdamos arba net skleisdamos naujus žiedus. Kasmetinis kambarinių gėlių persodinimas. Yra augalų, kurie auga labai lėtai ir nėra jokios būtinybės jų persodinti kiekvienais metais, kadangi ir esamas vazonas jiems dar visiškai pakankamas. Visgi, daugeliui kambarinių augalų kasmetinis persodinimas turėtų išeiti į naudą, net jei joms ir nereikia didesnio vazono. Pastarojo keisti net nebūtina. Labai naudinga, kai tiesiog atnaujinama žemė kambarinėms gėlėms. Tai jas praturtins naujomis maistinėmis medžiagomis, todėl gėlės taps stipresnės, gražesnės ir sveikesnės. Beje, toks kasmetinis persodinimas yra puiki proga patikrinti augalo šaknų būklę ir, jei reikia, apkarpyti pajuodusias ar negyvas šaknis. Kambarinių gėlių persodinimas, kai vizualiai matomas poreikis. Dėl daugybės priežasčių ne visada turime galimybių rūpintis kambarinių augalų persodinimu reguliariai. Tuomet telieka bent jau reaguoti į augalo rodomus signalus, kad kažkas negerai. Susirūpinti reikėtų, jei augalo lapai pradėjo atrodyti blyškūs; jo šaknys kyšo pro vazono apačią; paliejus vandens, šis nė kiek neįsigeria į žemę, bet iškart išbėga pro vazono apačią; pats augalas atrodo lyg ilgą laiką neaugtų. Šie požymiai rodo, kad jau būtų pats laikas persodinti kambarinį augalą, nes vėliau gali būti per vėlu.  Kaip persodinti kambarines gėles? Iš pradžių kambarinių gėlių persodinimas gali pasirodyti sudėtingas darbas, galimai pasibaigsiantis augalo sugadinimu, bet tai tikrai nėra taip sudėtinga kaip širdies transplantacija. Tad pasiraitokite rankoves ir imkitės darbo žingsnis po žingsnio. 1. Keletą dienų prieš persodinimą palaistykite augalą. Tai kambarinei gėlei suteiks gyvybingumo ir apsaugos nuo streso po persodinimo. Be to, pats persodinimo procesas bus lengvesnis, nes augalą bus lengviau išimti iš seno ir perkelti į naują vazoną. 2. Prieš pat persodinimą pasiruoškite darbo vietą. Tai gana purvinas darbas, kurio metu visur barstysis žemės. Būtinai rekomenduojama darbo vietą kuo nors padengti, kad vėliau būtų galima viską gražiai nuimti su visomis žemėmis. Tam gerai tinka paprasčiausi laikraščiai. 3. Išimkite gėlę iš vazono. Suimkite už pagrindinio jos kamieno, laikydami prie pat žemės. Atsargiai patraukite ir augalas turėtų išsiimti. Jei neišsiima, pabandykite su peiliu ar kitu aštriu daiktu atlaisvinti žemę nuo vazono kraštų. Kartokite, kol pavyks augalą ištraukti. 4. Patikrinkite augalo šaknų būklę. Jei matote kažkokių pažeidimų, spalvinių pakitimų ar negyvų šaknų, atsargiai pašalinkite juos. 5. Pripilkite šviežios žemės į naujo vazono dugną. Nereikėtų pilti bet kokios žemės. Tam geriausiai tinka speciali žemė kambarinėms gėlėms, kurios galima rasti įvairiose prekybos vietose tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internete. Tokia žemė yra subalansuota būtent kambarinių gėlių auginimui, todėl jūsų mylimam augalui duos daugiausiai naudos. 6. Įdėkite augalą su šaknimis į naują vazoną. Įsitikinkite, kad augalas stovi tiesiai, tada žemėmis užpilkite visus vazono kraštus ir tarpus, kad neliktų jokių tuštumų. Po šio proceso gausiai palaistykite augalą. 7. Apkarpykite nulūžusias šakas, lapus ar žiedus. Natūralu, kad kambarinės gėlės persodinimo proceso metu nulūžo kokia šaka ar lapas. Visus šiuos pažeidimus pašalinkite atsargiai nukarpydami. Štai ir viskas, ką būtina žinoti, norint persodinti įvairius augalus. Dabar kambarinių gėlių persodinimas turėtų atrodyti kaip žymiai paprastesnis darbas. Tiesa, daugelis iš mūsų kažką auginame ne tik kambaryje, bet ir sode ar darže. Jei ir jūs vienas iš tų žmonių, jums bus naudinga perskaityti kitą gidą apie tai, ką svarbu žinoti organizuojant daržą sklype. 

Arbūzai yra tikri uogų pasaulio banginiai – jų dydis kartais stebina, ypač jei apie juos galvoji kaip apie uogas (o taip ir yra!). Bet arbūzai ne tik dideli, jie ir skanūs bei atgaivinantys. Būtent dėl pastarosios savybės daugybė žmonių neįsivaizduoja vasaros be arbūzų savo darže ar šiltnamyje. Nenuostabu, kad arbūzai tokie gaivinantys, nes net 92% jų masės sudaro vanduo. Jie kilę iš karšto klimato Afrikos regionų, kur buvo naudojami ne kaip maisto, o būtent kaip geriamo vandens šaltinis. Taigi, koks tas arbūzų auginimas? Kaip sodinti arbūzus? Paprastai naudojamas vienas iš dviejų arbūzų sodinimo metodų: daiginimas vazonėliuose arba sėklų sodinimas tiesiai į dirvą. Kuris metodas geresnis visiškai priklauso nuo klimato sąlygų.  Sodinimas dirvoje.  Arbūzų auginimo pradžia – ne anksčiau kaip dvi savaitės po paskutinių pavasario šalnų. Daugumai arbūzų veislių reikia apie 100 ir daugiau dienų, kad subrandinti derlių. Todėl rengiantis sodinti arbūzus šį skaičių reikėtų turėti omenyje ir pasiskaičiuoti, ar arbūzams užteks laiko užaugti iki šalnų. Labai liūdnas vaizdas matyti, kaip nuostabiai išsikeroję arbūzų vijokliai užmezga vaisius, bet jiems nespėjus sunokti užeina rudeniški orai. Arbūzų sėklos sudygti gali tik dirvoje, kurios temperatūra įšilusi bent iki 15-16 oC, tačiau geriausiai ir greičiausiai jos dygsta 25-32 oC temperatūros dirvožemyje. Jei manote, kad jūsų dirvožemis jau pakankamai šiltas, tada metas sodinti! Sodinimui ideali drėgna, bet ne permirkusi žemė. Geriausia ją sudrėkinti palaistyti kelias valandas prieš sodinimą arba sodinti praėjus keletui valandų po lietaus. Sodinti reikėtų ant iš žemės suformuotų kauburėlių, apie 2 cm gylio duobutėse, tada jas užberti žeme ir gausiai palaistyti iš laistytuvo. Arbūzų sėklos turėtų sudygti per 5-10 dienų. Kai daigai užauga iki 5 cm ar daugiau, juos reikėtų šiek tiek praretinti, paliekant gražiausius daigelius, o mažiau gražius atskiriant. Kiekviename kauburėlyje reikėtų palikti po vieną gražiausią daigą. Daiginimas vazonėliuose. Arbūzų auginimas Lietuvoje gali būti komplikuotas dėl klimato sąlygų ir sąlyginai trumpo šiltojo metų laikotarpio. Labai tikėtina, kad arbūzus auginant iš sėklų iš karto dirvoje, jie paprasčiausiai nespės subrandinti derliaus. Tačiau šiai problemai yra sprendimo būdas: arbūzus pradėti daiginti šiek tiek anksčiau vienkartiniuose vazonėliuose arba šiltnamyje, ir tik vėliau, pasibaigus pavasario šalnoms, persodinti juos į daržą lauke (rekomenduojama lauko temperatūra – 21oC). Kadangi arbūzų šaknys labai jautrios ir dėl to gali tiesiog neišgyventi persodinimo procedūros, geriausia daigus auginti specialiuose savaime suyrančiuose vazonėliuose (pavyzdžiui, pagamintuose iš karvės mėšlo). Tokiu būdu, arbūzų daigus galima įsodinti į dirvą lauke tiesiog su visu vazonėliu. Šis savaime suirs ir dar suveiks kaip trąša arbūzams. Kaip auginti arbūzus: svarbu užtikrinti sąlygas Kad naminiai arbūzai užaugtų dideli ir gardūs, būtina jiems sukurti pačias geriausias sąlygas, kokias tik įmanoma. Štai keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti, norint pasiekti šį tikslą. Vietos parinkimas. Panašiai kaip ir agurkai ar moliūgai, arbūzai augdami išplintą po visą jiems suteiktą plotą, o esant mažesnei erdvei, lipa per tvoras, apsiveja kitus augalus ir veržiasi išorėn. Todėl arbūzus geriausia auginti kiek toliau nuo likusio daržo, kad jie vėliau neužgožtų ir netrikdytų kitų augalų augimo. Jei arbūzų auginimas lauke atskirai jums netinkamas, tuomet patariama sodinti juos kur nors pačiame daržo kampe, o besikerojančius daigus nukreipti į tą pusę, kur jie niekam netrukdys. Galima netgi priversti arbūzus augti vertikaliai ant špalerių (specialių grotelių). Parenkant vietą taip pat svarbu žinoti, kad arbūzų auginimas nerekomenduojamas ten, kur per pastaruosius trejus metus augo moliūgai, aguročiai, patisonai ir melionai. Tai padidina riziką būsimus arbūzus sirgti įvairiomis ligomis. Saulės šviesos ir šilumos užtikrinimas. Arbūzams būtini dideli saulės šviesos ir šilumos kiekiai. Idealiu atveju, jiems turėtų būti sukurta galimybė maudytis tiesioginiuose saulės spinduliuose bent 10 valandų per parą. Todėl renkantis vietą arbūzų sodinimui, reikia atkreipti dėmesį, ar ant arbūzų toje vietoje vėliau kas nors nemes šešėlio, pvz. medžiai ir jų lapija. Šiluma labai svarbi sėkmingam arbūzų auginimui, todėl jei jūsų klimato zonoje vasaros vėsios (jei dalį vasaros tenka dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis, reiškia vėsios), tuomet rekomenduojamas arbūzų auginimas šiltnamyje, o ne lauke. Tai leis sulaukti gausesnio ir skanesnio derliaus. Dirvožemio įvertinimas. Arbūzams labiausiai patinka puri, gerai nusausinta, smėlinga dirva. Jei dirvai nėra smėlinga, į arbūzų sodinimo vietą galima įmaišyti šiek tiek smėlio. Bet to nepatariama daryti tiems, kurių daržuose dirvožemis pasižymi dideliu molingumu. Tokiu atveju, dirvožemio struktūrai praturtinti labiau tinka kompostas. Įvairių kompostų galima įsigyti parduotuvėse, tik juos renkantis reikėtų atsižvelgti, ar jie subalansuoti arbūzų auginimui. Pakankamas vandens kiekis. Neturėtų stebinti, kad būdami tokie sultingi, arbūzai mėgsta iš dirvožemio siurbti vandenį. Todėl juos reikia gausiai laistyti, rekomenduojama tą daryti bent kartą į dieną. Vėliau, arbūzams kiek paaugus, galima tą daryti ir šiek tiek rečiau. Taip pat galima praleisti tas dienas, kuriomis buvo lietaus. Kada nuimti arbūzų derlių? Arbūzų derliaus nuėmimo laikas labai priklauso nuo auginamos veislės. Auginant arbūzus Lietuvoje, ankstyvųjų veislių derliaus reikėtų tikėtis liepos pabaigoje, paprastų veislių per visą rugpjūtį, o vėlyvųjų rugsėjo pradžioje. Vėlesni mėnesiai arbūzams Lietuvoje jau per vėsūs. Sužinoti, ar arbūzai jau sunoko, galite juos paversdami ir pasižiūrėdami į jų gulėjimo vietos spalvą. Jei ji geltona, tuomet arbūzas greičiausiai bus pakankamai prinokęs. Yra ir daugiau arbūzų sunokimo ženklų: sudžiūvęs ūselis prie arbūzo stiebo; šalia ūselio pageltoniję lapai; nudžiūvęs žiedas arbūzo gale; iš blizgančios į matinę pasikeitusi spalva. Jei akivaizdžiai pastebite šiuos požymius – skanaus, jūsų arbūzų derlius jau čia! Arbūzų auginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas užsiėmimas, bet žinant svarbiausius niuansus, tai – gana lengva. Žinoma, darže visada gali atsitikti kas nors netikėto, pavyzdžiui užpulti kenkėjai, graužikai ar skruzdėlės. Kaip naikinti skruzdėles irgi pravartu žinoti, todėl apie tai skaityti kviečiame kitame gide.