Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos

Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos – daugiasluoksnis Igorio Argamanteʼės romanas apie Vilniaus getą. Jis paremtas autoriaus biografiniais faktais, įvairių pasaulio bibliotekų archyvine medžiaga ir sava vaizduote. Pirmoje romano dalyje pasakojama apie vilniečio berniuko Igorio draugystę su bendraamžiu Čekijos žydu Hansiu, kuris su šeima rado prieglobstį Lietuvoje. Deja, neilgam... Į Vilnių netrukus įžygiuoja vokiečiai ir įkuria getą. Romanas ir skirtas šiam berniukui.  



Romane į geto kasdienybę žvelgiama giedru vaiko žvilgsniu, todėl visi siaubingi įvykiai išgyvenami kitaip: smalsiai, naiviai, žaismingai. Antroje dalyje pasakojamos su Vilniaus getu susijusios istorijos iš kitų romano veikėjų perspektyvos. Tai žydas vagis Avidanas, kuris išdavė savo tautiečius, Vilniaus geto kovotojas Raulis, Vilniaus geto žydų policijos viršininkas Jokūbas Gensas, Mordechajus, kuris Paneriuose turėjo deginti savo tautiečių kūnus, šiems darbams vadovavęs vokietis Kurtas ir daugelis kitų.

Autorius nevengia būti ironiškas, atskleisdamas absurdą, kurį teko išgyventi romano veikėjams. Romanas buvo nominuotas vienai prestižiškiausių Italijoje Italo Calvino literatūros premijai.



„Kiekvienas grožinis tekstas ar kitas meno kūrinys Holokausto tema neišvengiamai pritraukia dėmesį. Manau, Argamante romanas to dėmesio tikrai vertas."  Rytų Europos  žydų kultūros tyrėja dr. Lara Lempertienė



Igor Argamante (tikroji pavardė Argamakow, g. 1928) – Vilniuje gimęs lenkų kilmės italų rašytojas, karo metais nublokštas į Triesto miestą, kuriame pradėjo rašyti savo atminimų romaną  Jerichas 1941. Argamakow’ų šeima į Lietuvą atsikraustė po pirmojo Pasaulinio karo ir išgyveno čia dešimtį metų: iš pradžių Vilniuje, vėliau – Kaune. 1945 m. rašytojas emigravo į Italiją ir ilgą laiką pradirbo su rašymu visai nesusijusį darbą: vadovavo už Jugoslavijos rinką atsakingam padaliniui elektronikos įmonėje „Olivetti", nuo 1990 m. buvo Pietų Afrikos Respublikos garbės konsulu Trieste. Šiuo metu gyvena Pizoje.



Igor Argamante rašyti pradėjo sulaukęs vėlyvo amžiaus, yra dviejų biografinių knygų autorius. Pirmoji jo knyga Morte da cani. Piccola storia stalinista („Šuniška mirtis. Trumpa stalinistinė istorija", 2000) skirta tėvo Aleksejaus Argamakovo atminimui, joje pasakojama tragiška tėvo suėmimo ir ištrėmimo istoriją.



„Dažnai vaikščiodamas po buvusį Triesto getą mąstau apie Vilnių, jo žydų kvartalą. Koks jis galėtų būti šiandien? Kokia būtų buvusi jo tolimesnė istorija?  1944 m. ten jau nebuvo likę nė vieno žydo. O tai, ko nespėjo sunaikinti istorija, išniekino sovietmečio urbanistika" – sakė knygos autorius Igor Argamante.