begimas

Stresas visą gyvenimą lydi kiekvieną žmogų, gyvūną ir net augalą. Tai įprasta kasdienybės dalis, kurios visiškai išvengti neįmanoma. Vieni dalykai kelia daugiau streso, kiti mažiau, bet per didelis stresas gali pakenkti žmogaus sveikatai tiek fiziniu, tiek mentaliniu požiūriu. Kad to išvengti, svarbu žinoti, kaip sumažinti stresą, išmokti į jį tinkamai reaguoti ir, prireikus, nusiraminti. Šiame gide pristatome praktiškus patarimus kaip tai padaryti. Kaip sumažinti stresą ir įtampą su meditacija? Meditacija labai efektyvus būdas kovoti tiek prieš ilgalaikį stresą, tiek atsidūrus momentinėse stresinėse situacijose. Meditacijos formų yra labai įvairių ir jos skiriasi tarpusavyje sudėtingumo laipsniu. Kai kurios iš jų reikalauja ilgalaikių pastangų ir praktikos, o kai kurios veiksmingos ir visiškai žaliems. Prie pastarųjų galima priskirti dvi meditacijos strategijas: mantros ir dėmesingumo. Pirmasis praktikuojamas taip: susigalvokite kokią nors jus raminančią frazę ir užsimerkę ją kartokite mintyse kaip kokią mantrą, tuo pačiu giliai ir lėtai kvėpuodami. Jei šis būdas nepadeda ar nepatinka, išbadykite dėmesingumo meditaciją: kelioms minutėms iššluokite visas mintis iš galvos ir tiesiog pabūkite šiame momente. Tai yra paprasčiausiai sutelkite dėmesį į aplinką – ką girdite, užuodžiate, matote, liečiate, ragaujate. Kaip nuraminti stresą su joga Joga tobulai suderina kelias skirtingas veiklas: meditaciją, lengvus fizinius pratimus ir kvėpavimo pratimus. Visas šis derinys labai efektyviai malšina stresą, taip pat padeda tobulėti psichologiškai, fiziškai bei dvasiškai. Ir tam nebūtinos didžiulės pastangos ar išlaidos, tik jogos kilimėliai ir šiek tiek ramios erdvės arba bendraminčių rato užsiėmimams. Rezultatai jau turėtų jaustis po pirmo jogos seanso, bet reguliarūs jogos užsiėmimai gyvenimą gali pakreipti visiškai kita, pozityvesne linkme. Kaip sumažinti nerimą su sportu? Fizinis aktyvumas yra puiki priemonė numalšinti ne tik stresą, bet ir nerimą bei apskritai pagerinti emocinę būklę, suteikti daugiau pasitikėjimo savimi. Šiam reikalui tinka beveik begalinis spektras fizinių veiklų: kilnojami svarmenys, plaukimas, bėgimas, lankymasis sporto salėje, ėjimas, pasivaikščiojimai gamtoje ir t.t. Tad kiekvienas gali atrasti tai, kas labiausiai tinka. Streso mažinimas su menine kūryba Kiekvienas savyje turime, kartais gal ir labai užslėptą, kūrybingumo gyslelę. Dažniausiai ji pasireiškia vaikystėje, kai turime marias laiko kūrybiniams užsiėmimams. Tačiau vėliau, per visus darbus, kūrybiškieji gebėjimai užsimiršta. Kūrybingumo atgaivinimas yra puikus būdas nugalėti stresą ir atitolti nuo amžinai visur skubančio pasaulio. Tai gali būti grojimas įvairiais muzikos instrumentais, dainavimas, poezijos kūrimas, šokiai, piešimas, tapymas ir t.t. Kaip sumažinti stresą su aromaterapija? Aromaterapija turi didelių privalumų kalbant apie streso sumažinimą. Įvairūs namų aromatai, kvepiančios žvakės ir kūno priežiūros produktai padeda pasijausti energingiems, atpalaiduoja ir trumpam priverčia pasimėgauti šiuo momentu. Net moksliškai įrodyta, kad įvairūs kvapai turi įtakos smegenų aktyvumui ir streso hormonų sumažėjimui organizme. Mažiau streso su laisvalaikio užsiėmimais Svarbu atrasti laiko ne tik „skrolinimui“ socialiniuose tinkluose, serialų žiūrėjimui, bet ir kitokiems laisvalaikio praleidimo būdams, galbūt primirštiems vaikystės hobiams. Į kasdieninę rutiną įtraukti stalo žaidimai, siuvinėjimas, rūpinimasis sodu ar daržu ir daugelis kitų laisvalaikio veiklų padeda išspręsti klausimą, kaip sumažinti stresą. Taip pat toks aktyvus poilsis padeda pailsėti nuo įprastos rutino ir darbų – po jo sugrįšite į darbą žvalesni, o dirbsite efektyviau. Streso mažinimas ir subalansuota dieta Tiesa ta, kad nevykę maitinimosi įpročiai gali būti tiesiogiai susiję su padidėjusiu stresu. Kartais, patirdami stresą, imame valgyti daug riebaus maisto arba daug saldumynų. Toks užkandžiavimas iš tiesų padeda numalšinti trumpalaikį stresą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jo žala didesnė nei nauda. Angliavandenių gausus maistas, toks kaip sausainukai, čipsiukai, labai užkelia cukraus lygį kraujyje, o jam staigiai nukritus, kyla padidėjusio streso ir nerimo tikimybė. Atsikratykite streso sukėlėjų Kartais niekas nepadeda ir nėra kaip sumažinti stresą, nebent atsisakius būtent tų dalykų, kurie visų pirma ir atsakingi už padidėjusį streso lygį. Tad jei tik įmanoma, reikėtų atsisakyti visų veiklų, kurios prisideda prie streso ir įnešti į savo gyvenimą daugiau ramybės. Žinoma, kai kurių dalykų, tokių kaip darbas, atsisakyti paprasčiausiai neįmanoma. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje yra daugiau nuolatinių streso sukėlėjų nei darbas. Tai gali būti nesibaigiantis naujienų srautas, nuolatinis įlindimas į išmaniuosius prietaisus, alkoholio vartojimas, rūkymas, dideli kofeino kiekiai. Kartais sumažinti stresą gali padėti tiesiog kai kurių nevykusių įpročių atsisakymas ar bent sumažinimas. Individualiai tinkančio būdo kaip sumažinti stresą paieškos gali užtrukti, pareikalauti šiokio tokio eksperimentavimo ir praktikos. Bet labai svarbu bent jau mėginti tai daryti – gyvenime visada galima kažką atrasti netikėto. Štai, pavyzdžiui, kai kurie išbando veido masažą. Kaip tik kitame gide rašome apie veido masažuoklius ir svarstome, kokių iš jo galima tikėtis rezultatų.

Šylant orams, norisi daugiau laiko praleisti lauke, todėl daugelis nusprendžia savo treniruotes perkelti į kur kas gaivesnę aplinką. Tam pritaikytų sporto šakų – begalės, tačiau bene daugiausiai dėmesio susilaukia kelionės dviračiu ir bėgimas. Abi šios veiklos turi savų privalumų, todėl pasirinkimas priklauso nuo individualių Jūsų poreikių. Jei esate nusibrėžę savo tikslą, lengvai surasite jo siekimui geriausiai tinkančią priemonę. Kalorijų deginimas Iš esmės abi šios sporto šakos gali sudeginti pakankamai panašų kiekį kalorijų, kuris priklauso nuo treniruočių intensyvumo ir trukmės. Bėgant dirba daugiau raumenų, todėl ir kalorijų galima sudeginti daugiau. Tačiau kadangi važiavimas dviračiu yra šiek tiek lengvesnis, tokią treniruotę pavyksta pratęsti ilgiau, todėl galutinis rezultatas vis vien yra panašus. Nesvarbu, kurį sportą bepasirinktumėte, sportuodami ilgai ir intensyviai, tikrai sudeginsite pakankamai daug kalorijų.  Raumeninės masės auginimas Net ir kasdien bėgdami į aukščiausią kalną, padidėjusių raumenų tikrai neišvysite. Tačiau kiek kitokiais rezultatais nustebins dažnas važinėjimas dviračiu. Kadangi užsiimant šiuo sportu dirba apatinė kūno dalis, Jūsų kojų raumenys iš tikrųjų gali padidėti ir sustiprėti. Nors su viršutine kūno dalimi teks padirbėti atskirai, dviratis ypač tiks tiems, kurie mėgsta praleisti „kojų dieną“. Geresnė širdies sveikata Abi šios sporto šakos yra žinomos kaip vienos iš tų veiklų, kurios gali ženkliai prisidėti prie geresnio širdies darbo ir bendros kraujotakos sistemos. Visgi, jei reikėtų rinkti nugalėtoją, šį kartą laimėtų bėgimas, kadangi jo metu širdžiai atitenka šiek tiek daugiau užduočių. Tačiau situacija šį kartą lygiai tokia pati, kaip ir kalbant apie kalorijų deginimą. Nors bėgant širdis dirba daugiau, važiuoti dviračiu galime ilgiau, taigi galutiniai rezultatai tampa labai panašūs. Ištvermės didinimas Ne kartą akcentuotos ilgesnės treniruotės važiuojant dviračiu turi naudos ir mūsų ištvermingumui, taigi nugalėtojas šiuo klausimu kaip ir aiškus. Pasitaiko situacijų, kuomet bėgikai, norėdami padidinti ištvermę, į savo treniruočių programą įtraukia ir važiavimą dviračiu, tad dėl šio sporto naudos abejoti nereikėtų. Atsigavimas po traumų Ieškantiems būdų, kaip po truputį sugrįžti į sportinį ritmą, specialistai rekomenduoja pradėti nuo važinėjimo dviračiu, kadangi ši veikla nėra tokia intensyvi. Tiksliau – Jūs patys galite pasirinkti labai žemo intensyvumo treniruotes, kurios ypač tiks tiems, kurie turi problemų su keliais ir sąnariais. Dviratis taip pat leidžia išvengti tokių problemų atsiradimo, kadangi, priešingai nei bėgant, koja nepatiria jokio smūgio. Kas labiau tinka Jūsų atveju? Vis dar nenusprendžiate, kurią veiklą pasirinkti? Pateikiame trumpą atmintinę, kuri padės priimti galutinį sprendimą! Dviratį geriausia rinktis, jeigu: Bėgioti geriausia, jeigu: Mėgstate stebėti dažnai besikeičiančius vaizdus; Norite visiškai nemokamos treniruotės; Turite kelio ar kitų sąnarių problemų; Ieškote būdų, kaip sportuoti bet kur ir bet kada; Dėl vienų ar kitų priežasčių norite sportuoti sėdėdami; Didžiausias Jūsų rūpestis yra širdies sveikata. Ieškote patogios automobilio alternatyvos; Norite padidinti ištvermingumą. Nesunku pastebėti, kad abi šios fizinės veiklos turi pakankamai daug privalumų, tačiau daugeliu atvejų bėgimą šiek tiek lenkia važinėjimas dviračiu. Tad jeigu pirmenybę teikiate efektyvumui ir mėgstate besikeičiantį kraštovaizdį, nesuklysite pasirinkę būtent šį variantą. Beliks tik išsirinkti patikimą dviratį ir suplanuoti pirmąsias keliones!