išoriniai kietieji diskai

Nešiojamų diskų modelių yra dešimtys, jei ne šimtai. Kuris iš jų geriausias ir tinkamiausias? Galima pasakyti modelį, bet tai bus tik šio straipsnio autoriaus nuomonė, kuri niekaip nepadės išsirinkti būtent kiekvienam tinkamiausio sprendimo. Geriausia šiek tiek sužinoti apie nešiojamus diskus ir pabandyti išsirinkti patiems. Interneto parduotuvės lūžta nuo nešiojamų HDD pasiūlos, tad rinktis tikrai yra iš ko. HDD ar SSD? Išsirinkote nedidelį simpatišką diską, tačiau jis laba brangus. Šalia eksponuojamas į plytą panašus diskas, kuris kainuoja kelis kartus pigiau. Kodėl? Kainų skirtumas išduoda vieną esminį dalyką – diskas yra HDD arba SSD. Šiuo metu rinkoje daugiausiai modelių yra HDD – Hard Disk Drive – kietieji  magnetiniai diskai. Tokie patys yra naudojami ir mūsų kompiuteriuose, tik čia jie „apvilkti“ rimtų dizainerių kurtais dėklais. SSD – Solid State Drive yra kur kas plonesni ir užima mažiau vietos. Jie patvaresni, tačiau kaina tikrai kandžiojasi.  Palyginti galima labai paprastai – 2 TB talpos HDD kainuoja tiek pat, kiek 256 GB SSD. Talpos atžvilgiu tai milžiniškas skirtumas. Top 10 Išorinių kietųjų diskų Kiek dabar reikia tų gigabaitų? Skaičiuokime. Per dieną padarote telefonu 10-20 nuotraukų po 3 MB. Taigi dienai talpos reikia 30-60 MB. Per metus jau susidaro gana nemažai 10 950-21 900 MB, o tai yra apie 10,7-21,3 GB. Čia neskaičiuojame dar video, kurį nufilmuojate, tačiau galima drąsiai pridėti dar po 10-20 GB video failams. Taigi, iš viso jūsų telefoninėms nuotraukoms ir vaizdo klipams reikia 21-51 GB vietos. Nuotraukas norite kaupti ne vienerius metus, mažiausiai penkerius, o tai reiškia, kad prireiks 100-250 GB vietos. Tik per tuos penkerius metus gali atsitikti taip, kad nuotraukos ir video klipai dar labiau padidės, tad gali nepakakti 500 GB ar net dar daugiau. Jei dar reiks susidėti mokslams ar darbui skirtus failus, su atmintimi gali būti labai riesta... Rekomenduojama optimali talpa – 1-2 TB. SSD diskai su tokia talpa labai brangūs, todėl lieka tik HDD. Jei talpinama mažiau, galima ieškoti 500 GB talpos disko. Jis kuo puikiausiai tiks perkelti failus iš kompiuterio, saugoti atsargines kopijas, tačiau laikyti ten filmus, darbinę medžiagą nelabai pavyks. Tad į klausimą atsakysime klausimu: Kam nešiojamas diskas bus naudojamas? Jo panaudojimo galimybės gana plačios. Kai kas mėgsta klausytis muzikos, laikyti filmus ir serialus, kad juos galėtų žiūrėti bet kur ir bet kada, nors ir iš savo išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio. Kitiems tai darbinis įrankis, nes reikia parsinešti padirbėti su tam tikrais failais namo. Pagal tai ir reiktų rinktis modelius: Jei reikia nešiotis diską kišenėje arba rankinėje, ieškokite mažo modelio, kuris būtų pakankamai plonas ir kompaktiškas – SSD arba 2,5 colio HDD. Gali būti, kad USB laidas įmontuotas į korpusą. Jei naudojate pramogoms ir laisvalaikio failams, jo talpa galėtų būti 500 GB-1 TB. Jei diskas stovi šalia kompiuterio ir dažnai nėra kilnojamas, galite rinktis 3,5 colio HDD, 2-3 TB talpos. Jis dažniausiai turės atskirą elektros laidą, tad pasirūpinkite ir laisvu elektros lizdu. Jei diskas naudojamas darbe, jame laikomi svarbūs dokumentai, kurie neturėtų patekti pašaliniams į rankas, rinkitės specialius nešiojamus diskus su padidintu saugumu. Yra modelių, kurie turi NFC technologiją ir taip užtikrina, kad duomenys jame yra saugūs (pavyzdžiui Buffalo MiniStation Extreme NFC arba bent jau su slaptažodžio apsauga ir Western Digital My Passport Pro). Maža to, yra nešiojamų diskų, ant kurių yra net mygtukai PIN kodui suvesti, lyg tai būtų mažas seifas - iStorage diskAshur 2TB. Saugumo priemonių yra ne viena, todėl reikia išsirinkti jų lygį. Jei diskas nuolatos nešiojamas krepšyje po statybas, kur šlapia ir gali iškristi ant žemės, rekomenduojama įsigyti specialius smūgiams ir vandeniui atsparius diskus. Čia populiariausi yra LaCie Rugged serijos diskai. Glyph Blackbox Plus diskai turi USB-C jungtį, kuri yra naujuosiuose išmaniųjų telefonų modeliuose. Tai ateities diskas, kuris ne tik atsparus smūgiams, bet ir gali būti tiesiai jungiamas prie išmaniųjų įrenginių. Gal reikalingas belaidis? Paprastai dauguma nešiojamų diskų turi laidus. 3,5 colio diskai turi ne tik USB laidą, bet ir elektros. Taigi, du laidai. Šiuolaikiniai vartotojų poreikiai rodo, kad reikalingi ir bevieliai diskai. Tai reiškia, kad jie neturi jokio laido – nei elektros, nei duomenų perdavimo. Western Digital My Passport Wireless Pro diskas yra kaip tik toks. Jame įmontuota 6400 mAh baterija ir Wi-Fi įranga, kuri leidžia perduoti duomenis abiem dažniais – 2,4 MHz ir 5 MHz. Kelias valandas jis gali veikti be jokių kliūčių. Tokie diskai yra vertinami keliautojų, kurie ne visada turi priėjimą prie elektros ir gali savo įrangą pasikrauti. Duomenų perdavimo sparta Čia viskas paprasta. USB ar kitos jungtys turi tam tikrus duomenų perdavimo greičius ir apribojimus. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai nešiojami diskai jau gaminami su USB 3.0 jungtimis, nes USB 2.0 yra tiesiog per lėtos ir perduoda duomenis nepakankamai greitai. LaCie kai kurie modeliai gali būti jungiami itin spartų duomenų perdavimo greitį užtikrinančia Thunderbolt jungtimi. Pasirodo ir modelių su USB-C jungtimi, skirta mobiliesiems įrenginiams. Jei reikia greitai „perpumpuoti“ keliasdešimt GB duomenų, rinktis reiktų modelius su spartesniu duomenų perdavimu. Kaina skiriasi priklausomai nuo apimties tipo ir talpos bei papildomų funkcijų. Aišku, svarbus ir prekės ženklas. Čia karaliauja Western Digital, Seagate, LaCie, SanDisk, Adata taip pat Toshiba, Samsung ir kiti.

Šiais laikais retas kuris nežino, kas yra išorinis kietasis diskas – tai duomenų saugojimo talpykla, kuri naudojama tiek kompiuterio apkrovų sumažinimui, tiek svarbiausios informacijos kopijų laikymui. Taip pat tai yra patikimas būdas saugoti didelius duomenų kiekius, kuriais galėsite pasinaudoti bet kur ir bet kada. Svarstant, koks išorinis kietasis diskas geriausias, labai dažnai minimas SSD diskas, galintis pasiūlyti ne vieną reikšmingą privalumą. Šį kartą pakalbėsime apie jų pranašumus ir patarsime, į ką atsižvelgti renkantis tinkamiausią variantą. Išorinis SSD diskas - ar verta? Daugelis žmonių tikriausiai svarsto, ar verta investuoti į išorinius SSD diskus, jei rinkoje yra ir pigesnių HDD modelių (pigiausi kainuoja nuo 27 EUR, o už SSD įrenginį turėsite sumokėti nuo 58–70 EUR). Tačiau, kaip parodo realybė, puslaidininkių modeliai ne tik garantuoja žymiai greitesnį duomenų perdavimą, bet ir aukštą saugumo lygį, o tai yra labai svarbu išorinių diskų atveju. Jų “gyvenimo trukmė” yra ilgesnė, o tai kompensuoja patirtas išlaidas. Nors diskiniai įrenginiai (HDD) ir toliau dominuoja rinkoje, tačiau jie yra palaipsniui išstumiami puslaidininkinių diskų (SSD), kurie užtikrina efektyvesnį ir saugesnį veikimą. Visa tai dėka naudojamos flash atminties. Skirtingai nei HDD modeliuose, SSD diskuose nėra jokių mechaninių judančių komponentų, dėl ko jie yra žymiai atsparesni mechaniniams sukrėtimams ir vibracijos poveikiui, kurie diskinių įrenginių atveju gali sukelti sunkumų įrašant ar nuskaitant duomenis, ar net rimtus konstrukcijos sugadinimus. SSD diskai yra taip pat žymiai greitesni. Jie garantuoja didžiulį kokybės šuolį, kuris matomas visų pirma operacinės sistemos veikimo metu. Šalia kitų šių prietaisų pranašumų, taip pat turėtų būti paminėti jų tylus veikimas, mažas energijos suvartojimas, didelis atsparumas temperatūros svyravimams. Verta žinoti! Išorinis SSD diskas yra nešiojama laikmena, kurioje yra USB sąsaja, leidžianti jį prijungti prie kitų įrenginių - nešiojamųjų kompiuterių, asmeninių kompiuterių, žaidimų konsolių. Taigi jis veikia panašiu principu kaip ir klasikinis pendrive. Kurį išorinį SSD diską pasirinkti? Jei nuspręsite, kad visus Jūsų poreikius tenkina būtent SSD kietasis diskas, kokį pirkti – dar vienas labai svarbus Jūsų laukiantis klausimas. Šio įrenginio pirkimo kriterijai yra labai panašūs į tuos, kuriais vadovaujamės rinkdamiesi vidinius SSD modelius. Skirtumai daugiausia susiję su sąsaja. Standartinių diskų atveju pasirenkame įrenginius, kurie, be kita ko, palaiko SATA III, mSATA arba M.2 standartus. Išorinių SSD modelių atveju dažniausiai naudojami tie, kurių veikimas remiasi USB sąsaja. Nesunku yra nuspėti, kad kuo diskas yra naujesnis, tuo geriau. Kodėl? Nes tai garantuoja greitesnį duomenų perdavimą. Kažko daugiau galima tikėtis perkant USB C diską – tačiau tai yra brangūs įrenginiai (120 GB modeliai kainuoja apie 82 EUR). Gerais darbo parametrais išsiskiria USB 3.1 ir 3.0 diskai. Paprastai jie yra dvigubai pigesni nei tie, kurie palaiko C tipo USB. Ką dar reikėtų patikrinti? Talpa – jos dydis turėtų būti pasirenkamas atsižvelgus į disko paskirtį. Jei jis reikalingas tik perkelti standartinius failus, pvz., filmus, grafiką ar dokumentus, galite ramiai jį naudoti kaip šiek tiek didesnį pendrive – Jums tikrai užteks talpos nuo 128 iki 256 GB. Tokių išorinių diskų kaina prasideda nuo 58 EUR. Aprašomi diskai dažnai yra naudojami kaip nešiojama atsarginių kopijų saugykla arba kaip įrenginiai, kurie padidina standartinę stalinio kompiuterio ar nešiojamojo kompiuterio disko talpą. Tokiu atveju verta pirkti didesnės tapos diskus. Pasirinkimas yra labai platus, nes rinkoje galima rasti 512 GB, 1 TB ir net 2 TB modelius. Dydis – parduotuvėse dažniausiai randame 2,5 colių diskus, kurie yra daug didesni nei įprasti pendrive, tačiau jie užtikrina daug aukštesnį saugumo lygį. Pripažintų kompanijų prietaisai pasižymi papildomai sustiprintais korpusais, todėl yra apsaugoti nuo silpnesnių smūgių. Miniatiūrizavimo mėgėjams rengiami 1,8 colio diskai. Korpuso medžiaga – nors prekyboje dažniausiai dominuoja plastmasiniai diskai, galima rasti ir daugiau skirtingų medžiagų, bylojančių apie jų tvarumą. Didžiausiu atsparumu pasižymi guma ir silikonas, o nuo jų šiek tiek atsilieka aliuminis, metalas ir plienas. Tačiau jeigu Jūsų prioritetas yra būtent smūgiams atsparus įrenginys, šios specifikacijos turėtumėte ieškoti konkretaus modelio charakteristikose. Korpuso apsauga – gamintojai nuolat ieško naujų sprendimų, galinčių ne tik sustiprinti disko konstrukciją ir apsaugoti įrenginį nuo smūgių, bet ir užtikrinančių disko atsparumą vandeniui. Šie sprendimai dažniausiai yra skiriami daug keliaujantiems žmonėms. Tokius įrenginius bus saugu naudoti įvairiomis sąlygomis. Taikymas – nors rinkoje paprastai parduodami universalūs modeliai, verta vis dėl to patikrinti, ar įsigytas diskas gali būti prijungtas prie kitų, nei kompiuteris, įrenginių. Visų pirma, turime omenyje žaidimų konsoles. Kaip žinia, žaidimai užima vis daugiau vietos, todėl dažnai atsitinka taip, kad pagrindinis diskas, įmontuotas konsolėje, yra paprasčiausiai per mažas, todėl vartotojai yra priversti naudoti išorinius modelius. Papildomos funkcijos – tarp jų galima paminėti duomenų šifravimą ir programinę įrangą, kuri leidžia daryti atsargines kopijas. Atsižvelgę į visus šiuos kriterijus, nesunkiai nutarsite, kuris SSD išorinis diskas Jums tiktų geriausiai. Gausų jų pasirinkimą rasite Pigu.lt el. parduotuvėje – čia išorinius diskus nusipirksite gera kaina.

Svarbiausios kietųjų diskų ypatybės ir charakteristikos Kietasis diskas yra būtinas kiekvienam, norinčiam naudotis kompiuteriu, kadangi tai yra laikmena, kurioje gali būti saugomi įvairūs duomenys: operacinė sistema, filmai, žaidimai, muzika ar bet kokie kiti dalykai. Visgi rinkos pasirinkimas yra milžiniškas: vidiniai įvairių tipų kietieji diskai, skirtingi SSD ir netgi išoriniai kietieji diskai ar SSD. Ko reikia jums ir kaip rinktis kietąjį diską? Vidiniai ir išoriniai kietieji diskai Vidiniai ir išoriniai kietieji diskai turi ne vieną panašią funkciją, tačiau šiems įrenginiams netrūksta ir skirtumų. Pagrindinis iš jų – paties disko vieta. Vidiniai kietieji diskai yra integruojami į prietaiso vidų ir dažniausiai nėra išimami, tuo tarpu išoriniai kietieji diskai atitinkamų jungčių pagalba gali būti prijungiami prie skirtingų įrenginių. Juos patogiai galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Šie prietaisai turi dar keletą esminių skirtumų: Atsarginė kopija. Iš esmės skiriasi ir pagrindinė šių diskų funkcija: vidiniai saugo visą kompiuteryje esančią informaciją, tačiau „pasigavus“ virusą, sugedus kompiuteriui ar įvykus kitoms nenumatytoms problemoms, duomenų susigrąžinti nebeįmanoma. Būtent dėl to ir pasitelkiami išoriniai kietieji diskai, kurie nėra paveikūs kompiuterio gedimams – jeigu atsargines failų kopijas laikysite šiame įrenginyje, išvengsite didelių rūpesčių. Diegimas. Jei nuspręstumėte pakeisti stacionaraus ar nešiojamojo kompiuterio vidinį diską, tektų gerokai paplušėti – ypač tuomet, jei iki šiol nesate to darę. Su išoriniu variantu viskas kur kas paprasčiau: vos tik prijungus jį per laisvą jungtį, kompiuteris netruks jį atpažinti. Greitis. Vidiniai kietieji diskai sukurti taip, kad veiktų kur kas greičiau – pažangiomis technologijomis jis prijungiamas tiesiai prie pagrindinės plokštės, todėl užtikrinamas kur kas greitesnis duomenų perdavimas. Išoriniai kietieji diskai tokių ypatybių pasiūlyti negali, tačiau jiems dažniausiai kliūva kur kas mažesnė „atsakomybė“. Kuo skiriasi SSD ir HDD kietieji diskai? Pradėję atidžiau pažinti kietuosius diskus, pastebėsite, kad egzistuoja du jų tipai – HDD ir SSD. Kurį rinktis apsispręsite tik tuomet, kai iš arčiau susipažinsite su šių tipų skirtumais: Greitis Šiuo klausimu SSD kietasis diskas yra vienareikšmis lyderis: atidarydami failus, neužtruksite nei minutės, o kartais pakaks vos kelių sekundžių. HDD su tomis pačiomis užduotimis susitvarkys gerokai lėčiau – jei manote, kad skirtumas nėra toks ryškus, tikriausiai nebandėte naudotis kompiuteriu su SSD disku. Kaina Meskime akmenį ir į SSD diskų „daržą“ – jei palyginsime tokį patį GB skaičių turinčius modelius, HDD diskai visais atvejais bus kur kas pigesni. Nors kainų skirtumai po truputį mažėja, ryškesnių pokyčių nesimato: HDD kietųjų diskų technologija yra senesnė ir labiau nusistovėjusi, todėl jų pagaminimui reikalingos mažesnės investicijos – prognozuojama, kad tokia pati situacija liks ir artimiausioje ateityje. Talpa HDD kietieji diskai pirmauja ne tik kalbant apie mažesnę kainą už gigabaitą, bet ir tuomet, jei palyginsime maksimalius jų kiekius. SSD diskai nešiojamiesiems kompiuteriams dažniausiai neviršija 1TB, o stacionarių kompiuterių savininkai gali tikėtis 4TB, tuo tarpu HDD diskai nešiojamiems kompiuteriams būna 500GB-2TB talpos, o kai kurie stacionarūs modeliai gali siekti netgi 10TB. Žinoma, šie kiekiai aktualūs ne kiekvienam, tačiau jeigu kaupiate itin daug duomenų, bus pravartu žinoti šį pranašumą. Patvarumas SSD diskuose nerasime jokių judančių detalių, todėl jie bus nepaveikūs nei smūgiams, nei įvairiausiems gedimams. Dėl to dažniausiai teigiama, kad šio tipo diskuose Jūsų duomenys yra saugesni, o patys prietaisai stebina savo patvarumu ir ilgaamžiškumu. Triukšmingumas   Net ir pats tyliausias HDD diskas skleis bent šiek tiek triukšmo, kadangi būtent taip veikia jų konstrukcija – jei norėsis mažiau triukšmingo varianto, dėl to reikės paaukoti šio įrenginio greitį. Tačiau jei tylus veikimas yra ypatingai svarbus, verčiau rinktis SSD diską – tuomet apie bet kokį triukšmą galėsite pamiršti. Kietųjų diskų talpa Kaip jau išsiaiškinome, kietųjų diskų talpa gali svyruoti nuo kelių šimtų gigabaitų iki keliolikos terabaitų – koks variantas geriausiai tiks Jums, priklausys nuo to, kiek ir kokią informaciją šiame diske laikysite: Lengvas naudojimas. Kompiuterį dažniausiai naudojate darbinėms užduotims (dokumentams, skaičiuoklėms ir kt.), kaupiate jame tik paprastus MP3 muzikos failus ir kartais parsisiunčiate nuotraukas ar vaizdo įrašus? Tuomet Jums gali pakakti ir 250GB kietojo disko – galbūt ateityje norėsis pasitelkti papildomos vietos, tačiau paprastiems failams ir Jūsų darbams tiek vietos tikrai turėtų pakakti. Vidutinis naudojimas. Kompiuteryje laikote aukštos kokybės nuotraukas, turite geresnės kokybės muzikos kolekciją, nevengiate parsisiųsti filmų ar TV laidų, o kartais atmintį papildote ir naujais žaidimais? Tuomet Jums reikėtų paieškoti 500GB ar panašią talpą turinčio kietojo disko – nevaržydami savęs jame sutalpinsite visą Jus dominančią informaciją. Sudėtingesnis naudojimas. Į kompiuterį norite parsisiųsti aukštesnės klasės žaidimus ar bent jau HD kokybę palaikančius filmus bei serialus? Jei esate rimtai susidomėjęs tik vienu iš šių užsiėmimų, Jums gali pakakti ir 500GB kietojo disko. Tačiau jeigu svajojate apie didelę kolekciją arba kompiuteryje ketinate laikyti ir žaidimus, ir vaizdinę informaciją, reikėtų rinktis ne mažesnį kaip 1TB kietąjį diską – tuomet vietos galėsite netaupyti. Kietųjų diskų greitis Kietųjų diskų nuskaitymo ir įrašymo greitis yra matuojamas apsisukimais per minutę – kuo šis skaičius didesnis, tuo sparčiau veiks šis prietaisas ir greičiau bus atidaromi visi failai. Tačiau labai svarbu žinoti, kad šis parametras iš esmės didelės įtakos Jūsų patirčiai neturės – ypač tuomet, jeigu diską naudosite tik norėdami atsidaryti filmus ar muzikos failus. Visgi, jei ketinate diske talpinti operacinę sistemą, didelius žaidimus ar kitus sudėtingesnius failus, tikrai pajusite skirtumą tarp lėtesnių ir efektyvesnių modelių. Atkreipkite dėmesį, jog išorinių diskų greitis kartais išreiškiamas USB standartais: 3.0 ir 3.1 yra vieni greičiausių, tuo tarpu 2.0 savo spartumu tikriausiai Jūsų nesužavės. Duomenų saugumas Jeigu perkate vidinį kietąjį diską ar SSD ir ieškote papildomų būdų, galimai padėsiančių išsaugoti jūsų duomenis, galite pasinaudoti RAID technologija, kuri leidžia kelias laikmenas tarsi sujungti į vieną ir taip išnaudoti įvairius jų privalumus. 0 lygio RAID padalina jūsų duomenis į tam tikrus gabalus, kurie yra padalinti per du ar daugiau kietuosius diskus tam, kad būtų padvigubinta sparta (kiek kietųjų diskų naudosite, tiek kartų turėtų būti didesnė sparta). Tiesa, tokios konfigūracijos trūkumas yra tas, kad sugedus vienam kietajam diskui, prasmę praras kituose diskuose esantys duomenys. 1 lygio sistema yra ideali tuo atveju, jeigu kompiuteryje saugote itin svarbius duomenis, kadangi RAID 1 automatiškai kopijuoja visus duomenis iš vienos laikmenos į kitą. Tai yra labai brangus, tačiau efektyvus duomenų kopijavimo ir saugojimo būdas. RAID 0+1 leidžia keturis (ar daugiau) kietuosius diskus sujungti į vieną. Kaip ir sufleruoja pavadinimas, sujungiami 1 ir 0 lygio privalumai, tad tai naudinga tiems, kam reikia ir greičio, ir saugumo. Tik štai tokio rinkinio kaina gali būti ypatingai aukšta vien dėl to, kad minimalus kietųjų diskų kiekis yra 4. RAID 5 sukuria nedideles atsargines kopijas duomenų atkūrimui. Tokios duomenų kopijos ir, žinoma, įprasti duomenys, yra visuose RAID 5 naudojančiose laikmenose, tad naudojant RAID 5 padidėja greitis, tačiau sumažinama talpa. Visgi daugeliu atvejų paprasčiau ir kartais netgi saugiau užsisakyti vidinį SSD savo kompiuteriui ir išorinį kietąjį diską duomenų kopijoms, kadangi RAID reikalauja kelių tokių pačių kietųjų diskų ir šiek tiek IT žinių. Atsiliepimai patvirtina, jog saugumą ir greitį vienodai gali užtikrinti ir RAID, ir SSD su išoriniu kietuoju disku, tiesiog pastarasis būdas yra daug paprastesnis. Kietųjų diskų dydis Renkantis išorinį kietąjį diską, dydžio pernelyg nereikėtų sureikšminti – nebent dažnai ruošiatės jį pasiimti su savimi ir ieškote kompaktiškesnio ar lengvesnio modelio. Tačiau kur kas atidžiau į šį parametrą reikėtų atsižvelgti tiems, kurie ruošis pakeisti vidinį kietąjį diską. Šie įrenginiai dažniausiai būna dviejų dydžių – 2,5 ir 3,5 colių (galima pastebėti ir 1,8 colių modelius, tačiau jų rinkoje yra vos vienas kitas). Mažesnieji pritaikomi nešiojamiems, tuo tarpu didesni – stacionariems kompiuteriams. Tačiau norėdami tuo įsitikinti, turėtumėte patikrinti kompiuterio korpusą: jei šiuo metu ten yra diskas, ant jo bus nurodyta, koks dydis Jums yra reikalingas. Jungties tipai Tam, kad naująjį kietąjį diską sėkmingai sujungtumėte su kompiuteriu, labai svarbu įsitikinti, ar sutampa jų jungtys. Dažniausiai prekyboje matysite tokius variantus: USB – vienas dažniausiai pastebimų išorinių kietųjų diskų jungčių tipų. Žinokite, jog skiriasi USB jungčių standartai, todėl turite įsitikinti, kuris iš tikrųjų tinka Jūsų prietaisui. AC power – išoriniams kietiesiems diskams pritaikytas jungties tipas, su kuriuo susidursite kur kas rečiau. SATA – vidiniams kietiesiems diskams skirta jungtis, galinti tiesiogiai prisijungti prie pagrindinės kompiuterio plokštės. eSATA – išorinė, SATA technologijomis paremta jungtis, skirta įvairioms išorinėms laikmenoms – tarp jų ir kietiesiems diskams. FireWire 800 – tai „Apple“ kompanijos sugalvotas terminas, apibūdinantis 9 kontaktų dvikalbio S800 IEEE 13944b standartą. Dažniausiai naudojamas kartu su „Apple“ produktais. HDMI – daugeliui puikiai pažįstamas jungties tipas, tinkamas ne tik kompiuteriams, bet ir televizoriams, kameroms, žaidimų konsolėms ir kitiems panašiems įrenginiams. LAN (RJ45) – ši jungtis gali sujungti kelis kompiuterius (anksčiau ją dažnai naudodavome interneto kabeliams), tačiau ją vis dar galima atrasti ir išoriniuose diskuose. Lightning – šią jungtį pritaikysite nestandartiniais sprendimais garsėjantiems „Apple“ kompanijoms produktams. Thunderbolt – tai „Intel“ ir „Apple“ sukurta jungtis: tiek ją, tiek gerokai patobulintą Thunderbolt 2 versiją galima rasti senesnės kartos kompiuteriuose. Prieš kelis metus buvo sukurtas naujasis Thunderbolt 3 standartas – jei naudojatės pakankamai nauju įrenginiu, tikėtina, kad Jums prireiks būtent šio varianto. Wi-Fi – pasitelkę šią technologiją palaikančius kietuosius diskus, juos prie kompiuterio prijungsite be jokių laidų. Populiariausi USB jungties išoriniai kietieji diskai: Atmintinė renkantis kietąjį diską Renkantis kietąjį diską, turėtumėte: Susipažinti su skirtingais jų tipais. Kietieji diskai būna vidiniai ir išoriniai – jie atlieka skirtingas funkcijas, todėl turėtumėte žinoti, ko iš tikrųjų reikia Jums. Nuspręsti, ar rinksitės SSD, ar HDD diską. Šie tipai pritaikyti skirtingiems poreikiams – pagalvokite, kurioms ypatybėms pirmenybę teiksite Jūs. Nutarti, kokią kietojo disko talpą rinksitės. Diskų talpos prasideda nuo šimto ar kelių GB ir gali siekti net kelis TB – pagalvokite, kokius informacijos kiekius ketinate laikyti šioje talpykloje. Atsižvelgti į greitį. Jei naudosite kietąjį diską didesnių failų paleidimui, įsidėmėkite, kad jo greitis matuojamas apsisukimais per minutę – kuo jų daugiau, tuo greičiau informacija bus atidaryta. Pagalvoti apie papildomą saugumą. Pasidomėkite RAID technologija arba įsigykite papildomą išorinį kietąjį diską svarbiausių duomenų kopijoms – taip išvengsite kritinių situacijų. Atkreipkite dėmesį į jungties tipą. USB, AC power, Thunderbolt, SATA, eSATA, LAN, Wi-Fi, Lightning, HDMI, o gal FireWire 800? Viskas priklauso nuo to, kokios jungtys yra Jūsų naudojamuose įrenginiuose – logiška, kad jos privalo sutapti. Apgalvoję visus šiuos aspektus, nesunkiai išsirinksite tiek vidinį, tiek išorinį kietąjį diską. Gausų jų pasirinkimą atrasite Pigu.lt el. parduotuvėje – čia patikusius modelius nusipirksite itin palankia kaina!