Prabilę namai

Dvikalbė knygų serija „Prabilę namai“ pasakoja apie Vilniaus gatves, jų pastatus ir gyventojus.

Mėsinių gatvė kartu su mėsos prekiautojų eilėmis minima dar XVI amžiuje. Iki Antrojo pasaulinio karo ši gatvė turėjo dvi atkarpas. Pirmoji atkarpa vienu galu rėmėsi į Utėlėtąjį turgelį – dabar tai išplatėjimas Stiklių gatvės viduryje, kuriame susitinka Gaono, M. Antokolskio ir Žydų gatvės. Nuo Utėlėtojo turgelio Mėsinių gatvė vingiavo Vokiečių gatvės link. Ją kirsdama nėrė gilyn į kitą kvartalą ir driekėsi iki pat Ligoninės gatvės. Pirmajai gatvės atkarpai pavadinimą greičiausiai suteikė visada triukšmingas ir sausakimšas mėsos turgelis. Dabar gatvė vadinama joje gyvenusio skulptoriaus Marko Antokolskio vardu, o ikonografijoje atpažįstama iš dviejų tarp pastatų išmūrytų arkų. Antroji atkarpa ilgą laiką nuolatinio pavadinimo neturėjo, kol nusistovėjo dabartinis.

Šis kultūrinis pažintinis gidas nukelia į XIX–XX a. Mėsinių gatvę, kur prakalbinami namai, pastatai, jų savininkai ir gyventojai, atkuriami to meto įvykiai ir istorijos. Miesto tyrinėtojui padeda gausi vaizdinė medžiaga: gatvės nuotraukos ir piešiniai, pastatų planai ir brėžiniai, raštai ir dokumentai.

Knyga skiriama Vilniaus mylėtojams, žydų istorijos tyrinėtojams, esamiems ir buvusiems gatvės gyventojams, jų palikuoniams, miesto gidams ir svečiams.

Houses That Talk. Passages of Mėsinių Street in the 19-20th Century (up to 1940)

Mėsinių Street, with its rows of meat stalls, dates back to the 16th century. Until World War II, the street had two sections. The first section was adjacent to Utėlėtasis Market. Today it forms a widening in the middle of Stiklių Street, becoming a meeting point of three streets: Gaono, M. Antokolskio and Žydų. From the Utėlėtasis Market, Mėsinių Street wended towards Vokiečių Street. Crossing it, it dived deeper into the next block and stretched all the way to Ligoninės Street. Perhaps the first section of the street took its name from the always noisy and crowded meat market. Nowadays, it bears the name of Mark Antokolsky, the sculptor who lived there. In iconography, it is identified by the two arches built between the buildings. The second section of the street has not had a permanent name for a long time, until the current one was established.

This cultural guide takes you back to the 19th- and 20th-century Mėsinių Street, its houses, buildings, their owners and residents, recreating the main events and stories of the time. Rich visual material, such as photographs and drawings of the street, plans and blueprints of buildings, letters and documents, help to immerse the reader in the story.

The authors dedicate this book to those who love Vilnius, researchers of Jewish history, current and former residents of Mėsinių Street, their descendants, city guides and visitors.