Špinatinės rūgštynės

Rūgštynės

Rūgštynės - daugiamečiai žoliniai augalai, kurių lapuose yra daug naudingų baltymų, angliavandenių, vitaminų (B1, B2, C) bei mineralinių medžiagų (kalcis, kalis, magnis, fosforas). Jos vienos ankstyviausių lapinių daržovių, kurių maistui naudojami itin jauni lapai, iš kurių gaminamos salotos ar verdama gardi rūgštynių sriuba. Jų sėklos yra labai mažos ir ilgai dygsta. Augalas nereikalauja ypatingos dirvos - gerai auga rūgščioje, drėgnoje, puveningoje priemolio žemėje. Itin svarbu, kad dirvoje nebūtų daug piktžolių, todėl reikia gerai paruošti ją sėjai - patręšti papuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis bei 2 ar 3 dienas palaikyti sėklas drėgname audinyje. Pasėjus rūgštynes balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, derliu galima gerėtis vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, o pasėjus sėklas birželio pabaigoje - liepos pradžioje - jau kitų metų pavasarį. Rūgštynės yra atsparios šalčiui, o sėklos dygsta esant 2-3°C laipsnių šilumai. Jos sudygsta maždaug per 10-15 dienų ir vienoje vietoje auginamos apie 3-4 metus. Visą augimo laikotarpį žemė turi būti gerai purenama, o piktžolės išraunamos - tada sulauksite sveiko, skanaus ir gausaus daržovių derliaus.