vonios restauravimas

Net ir pačių kokybiškiausių vonių paviršius laikui bėgant gali susidėvėti, sutrūkinėti ir tapti gerokai šiurkštesnis. Visgi, tai tikrai nereiškia, jog iš karto reikėtų pradėti galvoti apie tai, kokią vonią rinktis – jų paviršių atnaujinti galima ir patiems. Būdų, kaip tai padaryti, yra pakankamai daug, dėl to, priklausomai nuo savo įgūdžių ir pageidaujamo rezultato, tikrai surasite bent vieną priimtiniausią. Kaip atnaujinti vonią? Pasiruošimo etapas Vonios atnaujinimas pačiam pirmiausia prasideda nuo pasiruošimo etapo. Tie patys žingsniai galioja visiems žemiau išvardintiems restauravimo būdams, taigi pravartu iš karto juos apžvelgti: Kruopščiai nuplaukite ir nuriebinkite paviršių. Tam geriausia naudoti stiprius, rūgštinius valiklius arba sodą ir švitrinį popierių. Išvalykite ir dugne, porose susikaupusius nešvarumus – tam geriausia pasitelkti šiurkštesnių šerių šepetį. Įsitikinkite, ar restauruojamos vietos yra pakankamai šiurkščios. Jei vonia jau buvo atnaujinama, pašalinkite seną dangą, o tas vietas, kurias norėsite atnaujinti, patrinkite švitriniu popieriumi. Patikrinkite, ar paviršius nebėra riebus. Atsukite vandenį ir pažiūrėkite, ar vanduo tolygiai, be lašų, padengia vonią. Jei taip – darbus galite tęsti toliau. Švariai išplaukite vonią ir naudodami kempinę įsitikinkite, kad ant paviršiaus nebeliko jokių nuosėdų. Demontuokite arba izoliuokite visus drėgmės šaltinius. Įsitikinkite, kad proceso metu nei iš maišytuvo, nei iš dušo galvutės nebėgs vanduo. Nuimkite sifoną ir nupylimo angos dangtelį. Išvalykite jame susikaupusius nešvarumus, nušveiskite rūdis, o vietoj sifono pastatykite plastikinę stiklinę – į ją subėgs mišinio perteklius. Išdžiovinkite paviršių. Pirmiausia nuvalykite jį su sausa, pūkelių neturinčia šluoste, o po to kruopščiai išdžiovinkite su buitiniu ar statybiniu džiovintuvu. Ypatingą dėmesį skirkite tarpams tarp vonios ir plytelių. Vonios restauravimas naudojant užpylimo techniką Šis metodas laikomas vienu optimaliausių. Pats procesas nėra sudėtingas, nejuntamas agresyvus kvapas, o kokybiškas darbas gali laikytis net ir 20 metų. Jums reikės įsigyti dviejų komponentų savaime išsilydančią dangą ir po pasiruošimo darbų vadovautis šia instrukcija: Pašalinkite vonios nelygumus. Jei ant paviršiaus yra išdaužtų ar įbrėžtų vietų, užtepkite jas universaliu glaistu – tuomet paviršius ir vėl taps lygus. Uždenkite netoliese esančius daiktus. Įsitikinkite, kad temperatūra vonios kambaryje siekia 20-25 laipsnius – tai taip pat gali turėti įtakos tolimesnei darbų eigai. Sumaišykite abu komponentus. Mišinį geriausia ruošti taip, kaip nurodė gamintojas. Padenkite paviršių medžiaga. Mišinį įpilkite į plastikinę stiklinę ir pilkite ją nuo vonios krašto žemyn, pereidami per visą jos paviršių ir papildomai užpildami tas vietas, kur jaučiamas medžiagos trūkumas. Išlyginkite pastebimus nelygumus. Jei matote, kad medžiaga pasiskirstė netolygiai, ją paskirstykite pasitelkę glaistyklę. Oro burbuliukus panaikinsite atsargiai juos padžiovinę džiovintuvu. Palikite vonią išdžiūti. Šis procesas dažniausiai trunka apie 48 valandas. Paviršiaus padengimas emale Tai – itin ekonomiškas restauravimo būdas. Kokybiškai atliktas rezultatas išlieka apie 2-5 metus. Tačiau reikėtų įsidėmėti, kad vonios kambaryje kurį laiką gali jaustis gan stiprus aromatas. Atlikdami darbus, vadovaukitės šiais žingsniais: Sumaišykite emalį su kietikliu. Šiame žingsnyje ypač svarbu vadovautis gamintojo instrukcija. Geriausia, jei visą mišinį padalinsite į dvi dalis – tuomet antroji dalis nespės suaušti. Pradėkite dažymą. Pasiimkite teptuką ir pradėkite dažyti nuo kraštų, kruopščiai juos tepdami. Toliau darbuokitės dažydami iš viršaus žemyn, juostas tepdami skersine kryptimi. Ypač gerai emalį įtrinkite į dugną. Iš karto paruoškite antrąją mišinio dalį. Nelaukę, kol pirmoji dalis išdžius, iš karto ant viršaus tepkite antrą sluoksnį. Liekanas supilkite ant dugno ir kruopščiai išlyginkite. Kurį laiką stebėkite procesą. Praėjus 15 minučių patikrinkite, ar nėra nutekėjimų. Juos reikėtų pašalinti su šepečiu, braukiant iš apačios į viršų. Tokį patikrinimą gali tekti atlikti kelis kartus, kol įsitikinsite, kad masė tapo pakankamai klampi ir nebetekės. Palikite dangą išdžiūti. Kokybiškam rezultatui gali prireikti net kelių dienų. Vonios paviršiaus purškimas aerozoliniais dažais Šis metodas yra vienas pigiausių ir paprasčiausių, tačiau jį pakartoti reikės pakankamai dažnai – maždaug kas 3-6 mėnesius. Visgi, pats darbas tikrai nereikalaus didelių pastangų: paruoštą vonią išpurkšite specialiais dažais, palauksite apie 48 valandas ir vėl galėsite sėkmingai ja naudotis. Tiesa, pirmąją parą gali jaustis pakankamai aštrus kvapas. Priklausomai nuo aerozolinių dažų gamintojų, tam tikri niuansai gali šiek tiek skirtis, todėl prieš pradedant darbus, reikėtų susipažinti su jų instrukcija. Dažų purškimas naudojant kompresorių Tai – ganėtinai profesionali technika, kuriai reikia ir papildomos įrangos. Tačiau jei turite oro kompresorių ir mokate naudotis pulverizatoriumi, galutinis rezultatas pradžiugins. Priklausomai nuo dažų kokybės, apie vonios atnaujinimą nebereikės galvoti maždaug 2-5 metus. Pats procesas taip pat nebus itin sudėtingas – ant paviršiaus reikės užpurkšti 3-4 dažų sluoksnius (kad pasiektumėte bent 0,5 mm storį) ir palaukti 48-72 valandas. Prieš pradėdami dirbti būtinai uždenkite visus netoli vonios esančius paviršius. Akrilinio dėklo montavimas Tais atvejais, kai vonios paviršius yra itin pažeistas arba nesinori eksperimentuoti su aukščiau pateiktais metodais, galima į vonią įstatyti naują įdėklą. Toks pasirinkimas dažnai vadinamas „vonia vonioje“ – jos pagrindas lieka tas pats, tačiau galite mėgautis visiškai nauju, lygiu paviršiumi. Nors pakankamai sunku atrasti visus matmenis atitinkantį įdėklą (tarp jų dominuoja standartinės formos), rezultatu galima džiaugtis 10-20 metų. Be to, tokia vonia dažniausiai dar geriau sulaiko šilumą. Pats montavimo procesas atrodo taip: Išmontuokite vandens nutekėjimo apvadą. Ant vonios užpurkškite dviejų komponentų poliuretano putas, o kanalizacijos angas ir sujungimo kraštus užpildykite hermetiku. Atsargiai įstatykite dėklą į vonią. Įstatykite nutekėjimo įdėklus ir pripildykite vonią vandeniu, kad įdėklas tvirčiau prisispaustų. Palaukite bent jau pusę paros. Būdų, kaip patiems atnaujinti vonią, tikrai yra pakankamai daug, todėl įvertinę savo įgūdžius ir galimybes, nesunkiai atrasite patį tinkamiausią. Visi šie procesai nepareikalaus didelių pastangų, tačiau rezultatai bus akivaizdūs!

Gyvatukas – gana įprasta įranga vonios kambariui. Priklausomai nuo jo tipo, galios bei dydžio, jis gali ne tik džiovinti rankšluosčius, tačiau ir sušildyti patalpą. Gerai šildomoje ir vėdinamoje patalpoje nesikaupia drėgmė ir pelėsis, nėra šalta išlipti iš dušo net ir žiemos metu. Tačiau koks gyvatukas geresnis? Kokie yra jų tipai bei kaip pasirinkti gyvatuką, kad jis tikrai atliktų savo funkcijas 100 procentų? Į šiuos ir kitus dažniausiai kylančius klausimus atsakome straipsnyje. Kas yra gyvatukas?  Klasikinis ir turbūt visiems geriausiai žinomas savo išvaizda, yra gyvatėlės arba dar kitaip vadinamo zigzago ar S formos gyvatukas. Jie vonios kambariuose montuojami jau labai seniai. Tačiau dabar rinkoje galima rasti pačių įvairiausių formų, dydžių bei spalvų įrenginių. Pagal šilumos šaltinį, gyvatukai yra skirstomi į tris tipus: Karšto vandens (jis šildomas karštu vandeniu iš namo šildymo sistemos); Kombinuotas (jis gali būti šildomas tiek elektra, tiek karštu vandeniu); Elektrinis (šildymui naudojama elektra).  Įprastai, senesnės statybos butuose, karšto vandens cirkuliacijai palaikyti yra įrengti karšto vandens vamzdynai. Būtent todėl, vonios kambaryje yra galimybė įrengti gyvatuką šildomą karštu vandeniu. Naujesnės statybos butuose, karšto vandens cirkuliacijai įprastai įrengiama atskira linija skirta tik karšto vandens tiekimui. Dėl šios priežasties, paprastų karšto vandens prietaisų įrengti nėra galimybės.  Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokiai šildymo sistemai jis yra pritaikytas. Išskiriamos dvi, atviro ir uždaro tipo šildymo sistemos. Gyvatukas su atvira sistema šildo apvalius metus. Viduje esantis vanduo yra nuolat papildomas, kai tik naudojatės karštu vandeniu. Uždaroje šildymo sistemoje, karštas vanduo įprastai ruošiamas vandens šildytuvuose. Gyvatukai su uždaro šildymo sistema šildo tik šaltuoju sezonu, kuomet yra įjungtas šildymas. Šildymo sezonui pasibaigus jis atvės, nebent įmontuosite specialių kaitintuvą.  Taigi trumpai apibendrinant, jei gyvenate senos statybos bute, kuriame yra centralizuota šildymo sistema – pagrindinis jūsų pasirinkimas yra S formos gyvatukas. Jei gyvenate naujesnės statybos bute, su uždara šildymo sistema, galite rinktis bet kokio tipą. Kaip veikia karšto vandens gyvatukas? Karšto vandens gyvatuko veikimas ypač paprastas. Kiekvieną kartą atsukus karštą vandenį vonios kambaryje, į jį priteka naujo karšto vandens, todėl jis yra šiltas arba netgi karštas. Pasibaigus šildymo sezonui įrenginys taip pat nustoja šildyti.  Kaip veikia kombinuotas gyvatukas? Kombinuoti gyvatukai ypač populiarūs dėl dvejopo savo veikimo būdo. Šaltuoju metu laiku, jis šyla nuo centralizuotos šildymo sistemos, tuo tarpu vasaros metu, pajungus specialų teną – nuo elektros. Įsigijus būtent tokį, galėsite mėgautis autonomija ir kada prireikus jį tiesiog atjungti. Tiesa, būtent šio tipo gyvatukai yra brangesni lyginant su elektriniais ar šildomais karštu vandeniu.  Kaip veikia elektrinis gyvatukas? Specialūs kaitinimo elementai šildo aliejų esantį prietaiso viduje ir taip palaiko reikiamą temperatūrą. Pajungimas į elektros lizdą gali būti išorinis arba vidinis. Pasirinkus su išoriniu pajungimu, jį galėsite pritvirtinti prie sienos ir pajungti į elektros lizdą su laidu. Vidinis gyvatukas jau turėtų būti pajungtas dar prieš pradedant apdailos darbus vonios kambaryje, nes laidai pasislepia po tinku. Jei renkatės būtent elektrinį, atkreipkite dėmesį ar jis turi specialų valdiklį. Kai kurie turi tik įjungimo ir išjungimo mygtuką, arba juos paprastai reikia ištraukti iš elektros lizdo, tuo tarpu brangesniuose jau galima reguliuoti temperatūrą. 3 dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos: Kokį gyvatuką rinktis? Gana dažnai, renkantis yra neatsižvelgiama į būsto tipą, šildymo būdą bei jau sumontuotas sistemas. Plačiau nepasidomėjus, pasirenkamas per mažos arba kaip tik per didelės galios gyvatukas. Pirmiausia turite apsispręsti ar jis atliks tik rankšluosčių džiovinimo funkciją ar turės ir apšildyti patalpą. Specialistai pataria vadovautis tokiu skaičiavimu: 1 kv. m. kambariui – 100 W galingumo prietaisas. Tiesa ir čia nereikia aklai vadovautis paskaičiavimu. Jei vonioje įrengtos šildomos grindys užteks ir žymiai silpnesnio gyvatuko, jei jis bus skirtas tik rankšluosčių džiovinimui – pakaks ir 40 W/kv. m.  Taip pat svarbu išsirinkti tokį įrenginį, kuris tiktų jūsų namo šildymo sistemai. Kai kurie gali būti jungiami tiek į atvirą karšto vandens sistemą, tiek į uždarą centrinio šildymo sistemą ar šildomi elektra. Tuo tarpu kai kurių negalima jungti į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą (daugiabučiuose namuose), todėl jie gali būti naudojami tik su elektriniu kaitinimo elementu arba uždaroje sistemoje (individualiame name). Kokį elektrinį gyvatuką pirkti? Renkantis atkreipkite dėmesį ar jis turi šildymo padėtis. Jei norite tiesiog elektra šildomo prietaiso, galite rinktis paprastesnį variantą – gyvatuką su įjungimo ir išjungimo mygtuku. Jei norite reguliuoti temperatūrą – rinkitės turintį keletą šildymo padėčių. Taip pat pasidomėkite kaitintuvo elektrosaugos klase. Nuo šios klasės priklausys ar jį bus galima montuoti itin drėgnose patalpose bei koks atstumas privalo būti išlaikytas nuo dušo kabinos, vonios ar kriauklės krašto. Ar elektriniai gyvatukai sunaudoja daug elektros? Priešingai nei daugelis mano, elektriniai gyvatukai sunaudoja pakankamai mažai elektros.  Koks yra gyvatuko pajungimas? Pajungimo būdai skiriasi priklausomai nuo to, kokio tipo gyvatuką planuojate montuoti. Bene lengviausiai montuojami yra elektriniai. Kaip sumontuoti elektrinį gyvatuką: Markeriu pažymėkite ant sienos taškus laikiklių tvirtinimui; Išgręžkite tinkamo diametro, 4 cm gylio skylutes. Įstatykite į skyles plastikinius kaiščius. Pritvirtinkite laikiklius prie sienos. Jungčių pagalba prijunkite gyvatuką prie šildymo sistemos. Varžtais pritvirtinkite prietaisą prie laikiklių. Nors elektrinį gyvatuką pajungti gana paprasta, kombinuoto pajungimas vis tik pareikalaus specifinių žinių. Tam, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai, rekomenduojame montavimą vis tik patikėti profesionalams. Nepamirškite, jog tiems kurie gyvena daugiabučiuose, norint atlikti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtų sistemų remontą, teks informuoti daugiabutį prižiūrintį asmenį.  Apibendrinant, galima paminėti 3 pagrindinius dalykus, kurie padės išsirinkti. Pirmiausia, tiksliai sužinokite kokie gyvatuko tipai tinka pagal jūsų namo šildymo sistemą. Antra, jei galite rinktis, nuspręskite kokio tipo – elektrinį, karšto vandens ar kombinuoto šildymo gyvatuką norite įsigyti. Paskutinis žingsnis – išsirinkite dizainą.