- Kas yra teleskopas?
- Kaip pasirinkti teleskopą pagal jo tipą?
- Kaip išsirinkti teleskopą pagal montuotę?
- Svarbiausios charakteristikos renkantis teleskopą
- Kada geriausia stebėti žvaigždes?
Dar australopitekai užvertę galvas į naktinį dangų iš smalsumo kasydavo savo gauruotus pakaušius. Kas gi nenori pažvelgti į tolimas planetas, žvaigždes ir galaktikas? Ir šiandien daugeliui žmonių įdomios tamsių kosmoso platybių paslaptys – ir jaunam, ir vyresniam. Tapti astronomu mėgėju niekada ne per anksti ir ne per vėlu, o tai padaryti padeda teleskopai. Kai naktinis žvaigždžių stebėjimas yra dar tik naujas hobis, gali būti sunku suprasti, kaip išsirinkti teleskopą. Juk visiškai neaišku, kas tie refraktoriai ir visokie okuliarai. Tad šis gidas galbūt padės užpildyti žinių spragas ir išsirinkti geriausią teleskopą.
Kas yra teleskopas?
Teleskopas, tai yra toks daiktas, naudojantis lęšius arba išgaubtus veidrodžius tolimų objektų, dažniausiai žvaigždžių, stebėjimui. Pirmieji primityvūs teleskopai atsirado Nyderlanduose XVII a., o dabar jie yra visur, net ir pačiam kosmose, Žemės orbitoje.
Iš ko sudaryti teleskopai? Teleskopo neįmanoma sumaišyti su jokiu kitu daiktu. Atsidūrę vienoje vietoje, kurioje yra išdėstyti teleskopai ir šildytuvai, tikrai atskirtumėte, kas yra kas. Teleskopai išoriškai išsiskiria iš kitų daiktų 3 pagrindinėmis dalimis:
- optiniu vamzdžiu, kuriame sukuriamas dangaus vaizdas – be jo žvaigždžių stebėjimas nebūtų įmanomas;
- montuote (montavimo būdu) nuo kurios priklauso, kaip prie trikojo montuojamas optinis vamzdis ir kokiomis kryptimis jis gali būti judinamas;
- trikoju stovu, kuris išlaiko teleskopo svorį ir suteikia galimybę jį saugiai pastatyti reikiamoje vietoje;
- įvairiais priedais – okuliarai, prizmės, Barlow lęšiai, ieškikliai, adapteriai telefonui ar fotoaparatui ir kt.
Kaip pasirinkti teleskopą pagal jo tipą?
Teleskopai skirstomi į 3 pagrindinius tipus: refraktorinius, reflektorinius ir katadioptrikus. Tad kuo skiriasi šie tipai?
Refraktoriniai teleskopai primena pailgus žiūronus, kuriuos naudoja jūrų piratai nuotykių filmuose. Šio tipo teleskopai šviesą surenka su vamzdžio priekyje įtaisytu dideliu lęšiu. Tai sandarūs, uždaros konstrukcijos teleskopai, kurie nereikalauja didelės priežiūros, jie lengvai surenkami ir valdomi. Dėl to šis tipas gana mėgstamas variantas, sprendžiant kaip išsirinkti teleskopą.
Reflektoriniai teleskopai šviesą surenka ne su vamzdžio gale įtaisytu dideliu lęšiu, kaip įprasta refraktoriniuose teleskopuose, bet su išgaubto veidrodžio pagalba. Tai leidžia okuliarą įtaisyti vamzdžio šone, dėl ko žvaigždžių stebėjimas gali tapti patogesniu, ypač tyrinėjant dangaus kūnus ties zenitu. Tačiau reflektoriniai teleskopai paprastai yra pigesni ir ne tokie atsparūs dulkėms ir drėgmei.
Teleskopai katadiotrikai yra geriausių reflektorinių ir refraktorinių teleskopų savybių derinys. Šviesa į optinį vamzdį patenka pro priekyje sumontuotą lęšį, o ją surenka vamzdžio gale esantis veidrodis. Šios konstrukcijos teleskopai nesukuria tokio kokybiško vaizdo, tačiau yra lengvesni, mobilesni, juos lengviau transportuoti.
Kaip išsirinkti teleskopą pagal montuotę?
Pagal montuotės tipą teleskopus galima skirstyti į azimutinius ir ekvatorinius.
Azimutinė montuotė geriausia, kai norima tiesiog stebėti žvaigždes, per daug nesukant galvos dėl sudėtingo teleskopo valdymo. Taip sumontuotas teleskopas gali būti kreipiamas aukštyn ir žemyn bei į kairę ir į dešinę. Viskas, taip paprasta!
Ekvatorinė montuotė šiek tiek sudėtingesnė. Ji labiausiai praverčia, kai dangaus objektus norisi ne tik stebėti, bet juos ir užfiksuoti fotografijose. Kadangi dėl Žemės sukimosi, teleskopu pagautas žvaigždės vaizdas gali greitai dingti iš akiračio, jas nufotografuoti gali būti sunku. Ekvatoriniai teleskopai sumontuoti taip, kad žvaigždės judėjimas danguje, gali būti gana lengva sekamas, vos vienos rankenėles pagalba. Tuo tarpu azimutinių teleskopų kraipaliojimas aukštyn-žemyn, kairėn-dešinėn, norint sekti dangaus kūno judėjimą, nėra labai patogus ir tikslus. Taip sekamą objektą gana lengva pamesti.
Svarbiausios charakteristikos renkantis teleskopą
Objektyvo skersmuo yra vienas svarbiausių dalykų, galvojant kaip išsirinkti teleskopą. Tai iš esmės nulemia, ką gero pro teleskopą pamatysite. Kuo didesnis objektyvo skersmuo, tuo daugiau žvaigždžių šviesos į teleskopą patenka. Didesnis užfiksuojamos šviesos kiekis leidžia pamatyti vis tolimesniu objektus. Pavyzdžiui, teleskopas su 50-60 mm skersmens objektyvu turėtų būti pakankamas Mėnulio ir galbūt kiek miglotam artimiausių planetų stebėjimui. Tuo tarpu apie 120 mm skersmens objektyvas turėtų leisti išvysti ir tolimesnes planetas, tokias kaip Neptūnas ar Uranas bei pasigrožėti viena kita galaktika.
Vaizdo didinimas. Kad aiškiai pamatytume toli esančius objektus, jų vaizdą reikia padidinti. Maksimalus vaizdo didinimas priklauso nuo teleskopo židinio nuotolio ir okuliaro židinio nuotolio. Abu skaičiuojami milimetrais. Tarkime, teleskopo židinio nuotolis yra 900 mm, o okuliaro židinio nuotolis – 10 mm. Reiškiasi, maksimalus teleskopo vaizdo didinimas bus 900 mm / 10 mm = 100 kartų. Nuo vieno iki keleto skirtingų okuliarų paprastai įeina į teleskopo komplektaciją. Tačiau, kaip taisyklė, gamykliniai okuliarai ne visada būna pačios aukščiausios kokybės. Juos visada rekomenduojama pirkti papildomai, jei teleskopu norima išgauti aukščiausios įmanomos kokybės vaizdus.
Kada geriausia stebėti žvaigždes?
Tai visai atskiras klausimas, bet ir jį verta išsiaiškinti. Juk teleskopas taps beverčiu prietaisu nežinant, kad geriausias laikas ir sąlygos stebėti tolimus dangaus kūnus. Žinoma, turėtų būti akivaizdu, kad žvaigždes geriausia stebėti naktį, nes dieną iš Žemės matoma tik viena iš jų, artimiausiai esanti Saulė, kurios akinanti šviesa užgožia visas kitas.
Sėkmingas žvaigždžių stebėjimas reikalauja gero matomumo. O tai reiškia, kad dangus turi būti giedras. Galiausiai, reikėtų vengti vadinamosios šviesos taršos. Tai reiškinys plačiai pasitaikantis miestuose ir kitose tirščiau apgyvendintose vietovėse – per naktį degantys gatvių žibintai, reklaminės iškabos ir pan. Dėl šių dirbtinių šviesos šaltinių žvaigždžių matomumas gali labai sumenkti. Todėl rekomenduojama naktinio dangaus stebėjimus atlikti nuošalesnėse vietose, kur ta šviesos tarša yra mažesnė, pavyzdžiui, sode ar kaime.
.jpg)
Atliekant žvaigždžių stebėjimus svarbūs ir sodo baldai. Tai ilgas procesas, reikalaujantis daug laiko ir kantrybės, todėl neabejotinai dirbant su teleskopu norėsis ir prisėsti ant kokios sodo kėdės ar stalo.
Teleskopas yra puikus daiktas, kurį verta pasiimti vykstant į gamtą savaitgaliui. Įdomus, atradimų kupinas laikas garantuotas! Bet galvodami, kaip praleisite laiką, nepamirškite ir kitų būtinų daiktų sąrašo. Patarimų, ką geriau į tą sąrašą įtraukti, ieškokite kitame gide.
